Gerai pažįstu mažą apgamo dėmelę ant dešinio Julijos žasto ir tamsią strazdaną ant kairio bevardžio piršto, ši padeda jai atskirti kairę nuo dešinės. Ir lygiai taip pat pažįstu jos vidų. Pajuntu Julijos ašaras dar joms nepradėjus byrėti – noriu jas sulaikyti, taip, noriu jas sulaikyti, nors negaliu, tokia yra tiesa. Išgirstu jos juoką dar jam nenuskambėjus, o jos juokas prajuokina ir...

Gerai pažįstu mažą apgamo dėmelę ant dešinio Julijos žasto ir tamsią strazdaną ant kairio bevardžio piršto, ši padeda jai atskirti kairę nuo dešinės. Ir lygiai taip pat pažįstu jos vidų. Pajuntu Julijos ašaras dar joms nepradėjus byrėti – noriu jas sulaikyti, taip, noriu jas sulaikyti, nors negaliu, tokia yra tiesa. Išgirstu jos juoką dar jam nenuskambėjus, o jos juokas prajuokina ir mane. Jos mielas šviesus juokas.
Taigi, tavo dvynys yra tavo namai.
Arba šiuo atveju mano.
Julija buvo mano namai gerokai labiau nei tikrieji mano namai.

Augusta Houp visada jautėsi kitokia nei jos sesuo dvynė Julija.

Žodžiai jai patinka taip pat kaip kitiems vaikams saldainiai ar ledai. Ji mėgsta vartyti žodyną, mokytis žodžių ir dėlioti iš jų netikėtus derinius. Pasukusi gaublį, susiranda pagal skambesį labiausiai patinkančią šalį – Burundį. Mėgina įsivaizduoti, koks būtų jos gyvenimas, jei būtų gimusi ten, o ne čia. Kas iš tiesų dedasi neramumų apimtame Burundyje, žino ten gyvenantis Parfė.

Kas gi yra kita Augustos Houp pusė? Galbūt tai – Julija? O gal atsakymas Augustos laukia kitoje pasaulio pusėje, kur ji iškeliauja po šeimą ištikusios tragedijos?