Siaubo trileris tikrai tas žanras, kuris greitai patraukė mano dėmesį. Trilerių turime daug, tačiau siaubo tikrai ne. Buvo labai smalsu, kaip viskas rutuliosis. Ir kaip autoriui pavyks išlaikyti įtampą bei sukurti šiurpuliukus...

Siaubo trileris tikrai tas žanras, kuris greitai patraukė mano dėmesį. Trilerių turime daug, tačiau siaubo tikrai ne. Buvo labai smalsu, kaip viskas rutuliosis. Ir kaip autoriui pavyks išlaikyti įtampą bei sukurti šiurpuliukus keliančią nuotaiką.

Čarlė ir Eva nusiperka seną namą, kurį ketina renovuoti bei vėliau parduoti. Vieną dieną į duris pasibeldžia šeima. Vyras teigia, jog jis užaugo šiame name ir nori vaikams aprodyti namą, jei tik Eva juos įsileistų į vidų. Eva nors iš pradžių ir nenoriai, tačiau sutinka.
Vos tik jie peržengia namų slenkstį pradeda dėtis keisti dalykai...

Visa ši istorija man pasirodė kaip šizofrenikės dienoraštis 😁 Skaitai ir nesupranti kas yra realu, ar tai iš tikrųjų vyksta, o gal tai tėra Evos (o gal Emos) kliedesiai?
Labai keista, tačiau intriguojanti knyga, kuri net neabejoju, jog ir Jums susuks protą.
Aitoriui tikrai pavyko puikiai kelti įtampą ir nors didelio siaubo bent aš nepajutau, tačiau tikrai pasitaikė labai nejaukių epizodų. Buvo keletas net ir šlykščių vietų 😬
Kai galiausiai galvojau, jog jau viską supratau, pabaiga mane paliko be žado.. Tuomet supratau, jog vis dėlto aš nieko nesupratau 😁
Tad tikrai tokia įdomesnė knyga, kurią skaitydama apsvarstysite visos galimus įmanomus bei neįmanomus scenarijus 😁 P.S autorius morzės abėcėle knygoje užkodavo žinutė, tačiau ji man niekuo nepadėjo 🤭

Puiki, netikėta fantastikos serija. Liūdžiu, kad šiuo metu lietuvių kalba neturime daugiau šios serijos knygų, tačiau su nekantrumu jų lauksiu! Autorė parodė, kad gali kurti ir romantinę fantastiką ir fantastiką tiems, kas...

Puiki, netikėta fantastikos serija. Liūdžiu, kad šiuo metu lietuvių kalba neturime daugiau šios serijos knygų, tačiau su nekantrumu jų lauksiu! Autorė parodė, kad gali kurti ir romantinę fantastiką ir fantastiką tiems, kas į romantinį šio pasaulio žanrą žiūri skeptiškai. ACOTAR serija buvo gera, tačiau Stiklo sostas pranoko visus lūkesčius - puikūs personažai, puikus pasaulio kūrimas ir magijos logika. Sarah J. Maas mane tikrai nustebino, nekantrauju sužinoti, kas bus toliau!

Prieš kurį laiką perskaityti "Dieviškieji varžovai" man paliko tikrai puikų įspūdį, tad žinoma, jog norėjosi ir tęsinio.

Tęsiame ten kur ir baigėme. Airisė grįžta namo iš fronto, o Romanas vis dar dingęs be...

Prieš kurį laiką perskaityti "Dieviškieji varžovai" man paliko tikrai puikų įspūdį, tad žinoma, jog norėjosi ir tęsinio.

Tęsiame ten kur ir baigėme. Airisė grįžta namo iš fronto, o Romanas vis dar dingęs be pėdsakų.
Romanas atsibunda Dakrės požemiuose ir visiškai neprisimena savo praeities. Dievas jį nuramina bei patikina, jog prisiminimai galiausiai grįš, o iki tol jis rašo jam straipsnius.
Nutinka įdomus bei netikėtas dalykas. Romanas iš spintos sulaukia laiško. Užsimezga draugystė ir Romanas turės nuspręsti ar toliau tęs tarnystę Dakrei ar jį išduos..

Tikrai buvau pasiilgusi šios istorijos bei jos veikėjų. Buvo gera skaityti apie jau pažįstamus bei dar susipažinti ir su naujais veikėjais. Ne visi jie man kėlė teigiamas emocijas, tačiau manau, jog tai visiškai normalu. Autorė puikiai dirba savo darbą 😊 Jeigu veikėjai nesukeltų visiškai jokių emocojų, tuomet jau būtų problema 🤭
Natūralu, jog šioje dalyje plačiau vystomas dievų paveikslas. Buvo tikrai įdomu daugiau sužinoti apie jų galias bei kitus niuansus. Nors ši dalis tikra storuliukė, bet man skaitant laikas tikrai neprailgo.
Išgyvenau paririamus jausmus bei išgyvenimus kartu su veikėjais. Negalėjau atsistebėti Airisės drąsa bei stiprybe. Tad kas jau skaitėte "Dieviškuosius varžovus" tikrai verta perskaityti ir šią. Nors "stogo nenunešė", tačiau tikrai smagiai buvo suskaityta.

Ko gero tai bus geriausia šiais metais perskaityta knyga. Ir viena tų, kurią įsiminsiu ilgam. Kažkur skaičiau, kad tai moteriškasis Uvės variantas. Panašumo yra, bet tai nesutrukdo įsijausti į skaitomą istoriją. Ji nėra...

Ko gero tai bus geriausia šiais metais perskaityta knyga. Ir viena tų, kurią įsiminsiu ilgam. Kažkur skaičiau, kad tai moteriškasis Uvės variantas. Panašumo yra, bet tai nesutrukdo įsijausti į skaitomą istoriją. Ji nėra niekieno kopija, tai tiesiog labai labai gera knyga. Apie vienišumą, draugystę, senatvę ir mirtį, kaltę ir atleidimą, apie meilę. Knyga priverčianti jausti ir branginti gyvenimą.