Lengvai skaitės palyginus su kitomis knygomis šia tematika. Verta perskaityti. Šioje knygoje žydų gyvenimas ir išgyvenimai daugiausia iki antro pasaulionio karo - pati genocido pradžia, ne okupuotose teritorijose, o pačioje...

Lengvai skaitės palyginus su kitomis knygomis šia tematika. Verta perskaityti. Šioje knygoje žydų gyvenimas ir išgyvenimai daugiausia iki antro pasaulionio karo - pati genocido pradžia, ne okupuotose teritorijose, o pačioje Vokietijoje, pačioje šalies širdyje - Berlyne.

Greitai ištirpusi knyga, ją skaitydama vis tikėjausi, kad veikėjai nebebus tokie šabloniški, tačiau viltys nepasiteisino. Bet tai nesugadina puikiai sukurto pasaulio, antraeilių veikėjų, kurie stebėtinai labiau...

Greitai ištirpusi knyga, ją skaitydama vis tikėjausi, kad veikėjai nebebus tokie šabloniški, tačiau viltys nepasiteisino. Bet tai nesugadina puikiai sukurto pasaulio, antraeilių veikėjų, kurie stebėtinai labiau atsiskleidžia, nei pagrindiniai. Tad knygoje visko daug, o suvis daugiausia - ašarų. Jau net juokas pradėjo imti, kai pastebi, kad +/- kas ketvirtame puslapyje pagrindinė veikėja vis apsipila ašaromis, tuomet viename skyriuje ji skundžiasi, kad pavargo, jog už ją visi viską sprendžia, o kitame - ji pavargsta nuo atsakomybės ir rimtų sprendimų. Tačiau, knyga yra apie paauglę, todėl tokie mėtymaisi neerzina, o tik sukelia šypsnį. Puiki pasaka, vis dar tikėsiuosi, kad pagrindiniai veikėjai subręs ir atsiskleis, dar nemažai dalių prieš akis :)

Esu didelė fantastikos mėgėja ir labai norėjau lengvos istorijos, pailsėti nuo ką tik pabaigtų knygų serijų, tad panašu, kad radau, ko ieškojau. Istoriją skaityti itin lengva, tačiau, bent po pirmos knygos, nepasakyčiau,...

Esu didelė fantastikos mėgėja ir labai norėjau lengvos istorijos, pailsėti nuo ką tik pabaigtų knygų serijų, tad panašu, kad radau, ko ieškojau. Istoriją skaityti itin lengva, tačiau, bent po pirmos knygos, nepasakyčiau, kad pagrindiniai veikėjai buvo tinkamai atskleisti, manęs jie dar "neįtikino", bet dar 6 knygos prieš akis - laiko pakaks. Be to, atskirą pagyrimą galiu skirti NIekadaniekada pasaulio sukūrimui, autorė pasistengė "supinti" pasaulį, kol kas be ryškių loginių klaidų, o tai fantastikos kūriniuose itin svarbu (bent man), todėl su malonumu leidžiuosi į šią kelionę ir kitiems rekomenduoju pamėginti!

Kad ir kaip sunkiai sekėsi įveikti pirmą pusę knygos, antroji praskriejo nepastebimai, visai kaip amerikietiški kalneliai. Pusė knygos piktinausi, kad autorius specialiai tempia įvykius ir vėliau pati nespėjau susigaudyti kada...

Kad ir kaip sunkiai sekėsi įveikti pirmą pusę knygos, antroji praskriejo nepastebimai, visai kaip amerikietiški kalneliai. Pusė knygos piktinausi, kad autorius specialiai tempia įvykius ir vėliau pati nespėjau susigaudyti kada ašarojau ties paskutiniais puslapiais. Tad antra pusė verta to "laukimo", dabar atrodo, kad norėjosi pasimėgauti net ilgiau :)
Puiki serija, verčianti ne tik keliauti kartu su veikėjais bet ir išjausti visas jų patiriamas emocijas. Trečioje knygoje jau buvau pasirengusi - čia niekada nebūna viskas gerai, jei matai, kad istorija taisosi geryn - vadinasi kažkas tuoj nutiks ir išspirs visas geras emocijas atgal. Būtent dėl to ši knyga nepaleidžia nė akimirkai.
Atskirus aplodismentus skiriu autoriui už nuostabiai sukurtus pasaulius, viskas atrodo tiek iki smulkmenų apgalvota, kad skaitančiajam neturėtų likti abejonių, jog viskas logiška ir teisinga.
Džiaugiuosi pažinusi veikėjus, jų istoriją ir be abejo, linkiu visiems fantastams pasimėgauti šia kelione!

Šioje knygoje yra tęsiamas toliau pasakojimas apie Jekaterinos gyvenimą. Imperatorei belikusios vos dvylika valandų iki užtarnauto poilsio. Moteris prisimena praeities įvykius ir viską, kas vyko tuomet, kol ji buvo ištekėjusi...

Šioje knygoje yra tęsiamas toliau pasakojimas apie Jekaterinos gyvenimą. Imperatorei belikusios vos dvylika valandų iki užtarnauto poilsio. Moteris prisimena praeities įvykius ir viską, kas vyko tuomet, kol ji buvo ištekėjusi už caro Petro I.
Jekaterinos gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas.. Jai teko susidurti su daugybe netekčių, tarp jų ir savų vaikų praradimai, pažeminimai bei baimė dėl savo pačios ateities.. Tai tik mažytė dalis to, su kuo teko susidurti šiai moteriai. Skaitant šią knygą, supratau dar kartą, jog tiesa ne visuomet būna tokia, kokią mes ją matome. Visuomet visuomet medalis turi dvi puses.
Kaip ir pirmoji šios knygos dalis, taip ir ši - parašyta puikiai. Man patiko pati kūrinio atmosfera, kuri atskleidžia nesumeluotą tų dienų gyvenimą Rusijoje. O kur dar veikėjai tokie tikri bei nesuvaidinti.. Ir žinoma humoro jausmas. Galbūt ne visiems jis pasirodys tinkamas, tačiau šioje knygoje jis tikrai labai tinka. Neverta net ginčytis, jog Sabaliauskaitė puikiai įvaldžiusi plunksną ir istoriniai romanai yra jos "arkliukas". Aš asmeniškai mokykloje niekad labai nemėgau istorijos, man nebuvo lengva įsiminti visus įvykius bei jų chronologinę seką, tačiau šiuos romanus visuomet skaitau su malonumu. Buvo be galo įdomu iš arčiau susipažinti su to laikmečio žmonėmis bei jų gyvenimais. Mano kuklia nuomone, istorinių romanų gerbėjai turi perskaityti šią knygą ✨ Tik pradėkite nuo pirmosios dalies, jei dar neteko susipažinti su Katerinos gyvenimu.

XIX a. Londonas. Aristokratija: turtinga, graži, nuobodžiaujanti, pietaujanti, skleidžianti gandus, plepanti.

Man patinka kaip ši knyga parašyta. Daug lėtų, ne mūsų XXI amžiui būdingų pokalbių, kurie bando įžvelgti...

XIX a. Londonas. Aristokratija: turtinga, graži, nuobodžiaujanti, pietaujanti, skleidžianti gandus, plepanti.

Man patinka kaip ši knyga parašyta. Daug lėtų, ne mūsų XXI amžiui būdingų pokalbių, kurie bando įžvelgti žmogaus sielą, nušviesti žmogaus užmačias, kurie atskleidžia žmogaus charakterį. Knygoje nėra parašyta, kad „veikėjas toks ar anoks“. Jo būdą galima suprasi atidžiai narstant po dialogus. Kaip veikėjas šneka, kaip reaguoja – tai yra svarbu. Žodžius reikia pajausti, todėl greitas perbėgimas tekstu akimis nieko nereiškia. Čia vyrauja tekstas, kurio grožis atsiskleidžia tada, kai skaitytojas neskuba.

Knygoje vyrauja trys ryškūs ir skirtingi personažai:
Dorianas Grėjus – išorė tasi angelo, o ką slepia siela?
Lordas Henris – gyvenimo tikslas yra išugdyti save malonumams ir stebėti kitų aistras, bet ar tikrai viskuo siela tiki?
Dailininkas Bezilis – morali gyvenimo siela, kuri dievina, kuri gerumu bando pasiekti kito sielą, bet ar gėris nėra nuobodus?

Aš radau tokius dalykus skaitant knygą: Ar tikrai žmogus žmogui turi įtakos ir kokia to kaina paskui? Ar būtume geresni aplinkai, jei galėtume matyti savo sielos veidą? Ar tikrai tokia yra didelė atskirtis tarp sielos ir kūno aistrų? Koks rezultatas, kai dievini kitą žmogų? Ir vis dėl to, koks yra žmogus su savo kerinčiomis aistromis?

Visai netikėtai pačiai sau - knyga patiko. O netikėta todėl, kad kitai autorės knygai turėjau priekaištų, atrodė, kad ir šiai trūks įtaigumo. O ir tai, kai dabar tiek daug pasirodė knygų apie Aušvicą - atstūmė, todėl...

Visai netikėtai pačiai sau - knyga patiko. O netikėta todėl, kad kitai autorės knygai turėjau priekaištų, atrodė, kad ir šiai trūks įtaigumo. O ir tai, kai dabar tiek daug pasirodė knygų apie Aušvicą - atstūmė, todėl ilgai atidėliojau istoriją apie Cilką. Knyga ne tik apie Aušvicą, čia ši mirties ir kančių vieta užleidžia pirmumą kitam "kolegai" - Sibiro gulago kančioms. Nežinau kaip su pačia Cilka ir jos gyvenimo atvaizdavimo tikslumu, bet pati istorija mane įtikino ir ilgai nepaleido. Lailo sukurtam paveikslui kažko trūko, todėl jis man nepatiko, kažkoks netikras buvo, knyginis. O štai Cilką pamilau, ir jos kančias išgyvenau kartu su ja.