KITI. Įvardis, kuris nutolina žmones. Asmeniškumo jame visiškai nėra. Žodis du kartus pavartotas pavadinime, kelia šiokį tokį šiurpą ir tarsi noriu jį išversti: svetimi, nepažįstami balsai, nematyti ir klaidūs kambariai....

KITI. Įvardis, kuris nutolina žmones. Asmeniškumo jame visiškai nėra. Žodis du kartus pavartotas pavadinime, kelia šiokį tokį šiurpą ir tarsi noriu jį išversti: svetimi, nepažįstami balsai, nematyti ir klaidūs kambariai. Pirmieji žodžiai ant viršelio ir jau gana nejauki nuotaika.

Kūrinio pradžia taip pat nenudžiugina. Pasakojama apie mamos netekusį berniuką Džoelį, kuris ruošiasi keliauti gyventi pas tėtį. Nors nusimato kelionė, o kelionių istorijos paprastai smagios, ši kažkodėl nenuteikia džiugiems nuotykiams. Ir vėl mano spėjimai pasitvirtina. Berniukas sunkiai randa tėvo namus. Juose tęsiasi ta pati paslaptinga ir keista nuotaika. Keistas namas, keisti žmonės, keistos apeigos, keistos kaimynės sesės dvynės. Ir išties vis daugėja tų kitų, neatpažintų. Tačiau berniukas drąsiai tyrinėja naująjį pasaulį, išmintingai susidraugauja su aplinka ir tie keistuoliai pamažu jo taip nebestebina. Berniukas auga ir pamažu atranda savo vietą pasaulyje.

Tai moderniosios gotikos kūrinys. Dėl to jį su malonumu skaitys būtent šio žanro mėgėjai. Man knyga buvo per slogi. Kada šiandien ir taip aplinkui nedaug šviesos, tvinpyksiška istorija nesužavi.

Ikvepianti knyga apie nepaprastai moterį - Kamilą Sidiki, kuri sunkiu Afganistanui laikotarpiu valdant talibams, sugebėjo kovoti ne tik už savo šeimos išgyvenimą, bet ir už visos bendruomenės gerovę. Kamilos stiprus ryžtas ir...

Ikvepianti knyga apie nepaprastai moterį - Kamilą Sidiki, kuri sunkiu Afganistanui laikotarpiu valdant talibams, sugebėjo kovoti ne tik už savo šeimos išgyvenimą, bet ir už visos bendruomenės gerovę. Kamilos stiprus ryžtas ir tikėjimas šviesia ateitimi paskatino ją įkurti siuvėjos verslą, suvienyti ir itraukti Chair Chanos moteris ir tokiu būdu ištverti sunkų laikotarpį, kai moteriai nebuvo galima viešai rodytis mieste, kalbėtis su vyrais, dirbti ir tuo uždirbti pinigų maistui. "Siuvėja iš Chair Chanos" supažindina skaitytoją su to meto įvykiais, gyvenimo būdu, tradicijomis; atveria akis apie tikruosius sunkumus ir sunkią kovą, kurią, nepaisant griežtų taisyklių ir reikalavimų, atkakliai kovojo Kamila su savo seserimis. Ši knyga, paremta begaline meile ir atsidavimu savo artimiesiems bei užsispyrimu siekti savo svajonių, yra puikus motyvacijos nepasiduoti, dorovės principų bei meilės gyvenimui pavyzdys.

Peržvelgiu dar visai neseniai užsisakytas knygas. Vieną perverčiu ir suku galvą: o šitą kodėl užsisakiau? Aprašymas neįspūdingas, viršelis nei šioks, nei toks... Tiesa... Bestseleris. Ir kuo jis taip visus sužavėjo?...

Peržvelgiu dar visai neseniai užsisakytas knygas. Vieną perverčiu ir suku galvą: o šitą kodėl užsisakiau? Aprašymas neįspūdingas, viršelis nei šioks, nei toks... Tiesa... Bestseleris. Ir kuo jis taip visus sužavėjo? Tiek to. Pasiduodu savo senam įpročiui pirmiausiai perskaityti tai, kas, atrodo, neįdomu...

Ką gi. Panašu, kad neklydau. Pradžia - nesuprantama, nuobodi ir neaiški. Veiksmų makalynė, o ir žodeliai tokie, kad nors liežuvį nusilaužk. Gerai, kad skaityti nereikia garsiai. Liežuviui gipsas (bent jau kol kas) - negresia. Vis dėlto skaitau toliau ir...

Nežinau, ar perpratau rašymo stilistiką, ar tie keisti žodžiai jau užstrigo pasąmonėj, tačiau pagaliau darosi įdomu. Autorius puikiai atskleidžia visuomenės požiūrį į neveiksnius ar nestabilios psichikos asmenis. Dar geriau atskleidžia, kaip tokiais žmonėmis manipuliuojama ar kaip lengvai galima tapti asmenimi, įtrauktu į neprognozuojamųjų sąrašą. Būtent tokia ir laikoma Elisabet: nenuspėjama mergina, kuriai paprasčiausiai "trūksta kelių varžtelių". Tačiau neskubėkime nuvertinti Elisabet. Ji puikiai sugeba pasirūpinti savimi, pakovoti už save ir... yra geniali kompiuterių įsilaužėlė.

Mikaelis. Dar vienas visuomenės "nurašytas" veikėjas. O dar visai neseniai jis buvo puikus ir gerbiamas laikraščio redaktorius. Deja, įvykiams pasisukus neprognozuojama linkme - Mikaelio bandymas atskleisti itin įtakingo žmogaus ir jo vadovaujamos kompanijos nusikaltimus - palieka dėmę reputacijoje ir kainuoja darbo vietą. Štai čia prasideda trečioji istorija, įtraukianti į savo gniaužtus ir dvi pirmąsias...

Prieš keturiasdešimt metų dingo mergina. Visi mano, kad ji buvo nužudyta. Didelis ir intrigomis bei pykčiu apraizgytas giminės klanas įtaria vienas kitą. Vienintelis jos senelis Henrikas iki šiol nenuledžia rankų ir bando ieškoti vėl ir vėl. Būtent jis pasikviečia Mikaelį, kad visa turima informacija ir dokumentai dėl anūkės dingimo būtų peržvelgti naujomis akimis. Vis dar yra vilties, kad bus išaiškinta anūkės žmogžudystė. Mikaeliui prireikia įgudusio hakerio paslaugų, taigi, į tyrimą įsisuka ir Lisabeta...

Šioje knygoje rasite visko: detektyvą, romaną, dramą... Autorius puikiai parinko situacijas, veiksmus, išgyvenimus ir visa tai paskanino tokiu aprašymu, kad vargu ar kils noras numesti knygą šalin ją vos įpusėjus. O svarbiausia - intriga išlaikoma iki pačių paskutinių puslapių, kuriuose - visiškai netikėta baigtis. Ir dar netikėtisnis - atskleistas nusikaltimas, kuris giminėje net nebuvo įtartas egzistuojant .

Štai tau ir neįdomus viršelis bei aprašymas... Paradoksas: knyga, skaityta, kaip neįdomiausia - tapo įdomiausia.

Malonaus skaitymo :)

Apibūdinama svarbiausiu Horney veikalu, ši knyga man patiko. Rekomenduoju ją besidomintiems psichologija, žmogaus elgesio priežastimis bei norintiems sužinoti kai ką apie save, draugus ar pažįstamus. Nors ši knyga pirmą...

Apibūdinama svarbiausiu Horney veikalu, ši knyga man patiko. Rekomenduoju ją besidomintiems psichologija, žmogaus elgesio priežastimis bei norintiems sužinoti kai ką apie save, draugus ar pažįstamus. Nors ši knyga pirmą kartą buvo išleista 1964 metais, praėjus pusei amžiaus ji tebėra aktuali. Horney aiškina, kokios yra nerimo priežastys, kas dar labiau jį įtakoją, kokie jo padariniai bei kaip (ypač neurotikai) bando jo atsikratyti.

Šioje knygoje autorė aprašo, kas sukelia baimes, kokios yra jos funkcijos, kuo jos skiriasi nuo nerimo, kaip pagelbėti žmonėms, kuriuos jos kamuoja. Horney svarsto, kodėl žmonės yra priešiškai nusiteikę, kaip pasireiškia meilė, prielankumas, kokie yra neurotikų siekiai - pavyzdžiui, pateikia galios, prestižo ir turėjimo siekius.

Nors didžiulio įspūdžio knyga man nepadarė, skaityti buvo tikrai verta. Prisiminiau ko mokiausi, palyginau mano pažįstamų neurotikų elgesį, tad daugelyje aspektų sutinku su Autore. Karen Horney požiūryje rasite daug Adlerio įtakos, cituoja Froidą, bet dažniausiai pateikdama savąją nuomonę.

"Da Vinčio kodas" mano knygų lentynoje gulėjo lyg sąžinės priekaištas... Skaityt? Ne, ne dabar...Visi aplink kalbėjo apie filmą, pastatytą pagal šį romaną.Aš jo nemačiau... Matyt, turėjo ateiti laikas šiai knygai....

"Da Vinčio kodas" mano knygų lentynoje gulėjo lyg sąžinės priekaištas... Skaityt? Ne, ne dabar...Visi aplink kalbėjo apie filmą, pastatytą pagal šį romaną.Aš jo nemačiau... Matyt, turėjo ateiti laikas šiai knygai. Įspūdžia perskaičius knygą? Gal tiks ketureilis iš būdvardžių?

Įspūdinga. Genialu. Paslaptinga ir painu.

Sudėtinga. Sumanu. Netikėta. Įtaigu.

Užkoduota. Įdomu. Efektinga ir drąsu.

Logiška. Informatyvu. Paprasta. Labai svarbu.

Iš tiesų šis romanas mane šokiravo nežinomų, niekur neskaitytų ir neskelbtų faktų gausa. " Da Vinčio kodas" - knyga, paskatinusi susimąstyti giliau apie religiją giliau. Džiugu. Dabar turiu svarių argumentų diskutuojant apie tikėjimą ir religijos istoriją.

Ilgesingą žiemos vakarą ar niūriausią dieną gali praskaidrinti nuotaiką nekaltas flirtas, žavinga šypsena ar jausmingi žvilgsniai. Šis romanas puikiai įtraukia skaitytoją į užburiantį jausmų, svajonių, nuotykių...

Ilgesingą žiemos vakarą ar niūriausią dieną gali praskaidrinti nuotaiką nekaltas flirtas, žavinga šypsena ar jausmingi žvilgsniai. Šis romanas puikiai įtraukia skaitytoją į užburiantį jausmų, svajonių, nuotykių pasaulį. Perkeli mus iš kasdienybės į nepaprastus kraštus, neaprasto grožio oazę ir užburia mus neįprastu siužetu. Knyga tinkanti kiekvienai, ištroškusiai šiltų jausmų, dėmesio ar svajojančiai apie gražų gyvenimą, kupiną meilės, tikrų jausmų ir tikro vyro. Ši knyga (asmeniškai man) labai patiko, įtraukianti į mįslingą istoriją ir nenuspėjamą jos pabaigą.

Manau, daugelis žino rašytoją Paulo Coleho ir jo rašymo stilių. Šią knygą man rekomendavo perskaityti draugė. Iš tiesų pasiimdama knygą, galvojau, kad bus tipinė šito rašyto knyga. Viskas susiję su Dievu, tikėjimu, kaip...

Manau, daugelis žino rašytoją Paulo Coleho ir jo rašymo stilių. Šią knygą man rekomendavo perskaityti draugė. Iš tiesų pasiimdama knygą, galvojau, kad bus tipinė šito rašyto knyga. Viskas susiję su Dievu, tikėjimu, kaip atrasti tikėjimą ir pan. Paskaičius pirmą sakinį ("Kartą gyveno prostitutė, vardu Marija") nusiteikiau visiškai kitaip. Ši knyga yra paremta tikrais faktais. Iš tiesų ši knyga skaitosi labai greitai, nes nuo pat pradžios įtraukia ir norisi sužinoti kaip viskas vyko toliau. Mano manymu, kiekvienas turėtų perskaityti šią knygą. Žinoma, autorius nepalieka ir Dievo, tikėjimo nuošalyje. Rašytojas nieko nesikuklina ir rašo viską tiesmukiškai, galbūt dėl to yra dar įdomiau skaityti. Taigi, kai kas nors turėsit laisvo laiko, tai pasiimkite šią knygą ir paskaitykite, tikrai nepasigailėsite. :}

Jau seniai vis kuris nors iš draugų ar pažįstamų užsimindavo apie šią japonų rašytojo ir knygą. Ne tik užsimindavo, bet ir tarstelėdavo:"gera". Vis nesisekė jos perskaityti - tai laiko stoka, tai kita knyga patraukdavo...

Jau seniai vis kuris nors iš draugų ar pažįstamų užsimindavo apie šią japonų rašytojo ir knygą. Ne tik užsimindavo, bet ir tarstelėdavo:"gera". Vis nesisekė jos perskaityti - tai laiko stoka, tai kita knyga patraukdavo akį... Daugybė priežasčių atitolindavo šios istorijos skaitymą. Pasirodo, be reikalo. Nors knyga gana plona, bet jos prasmės gelmės tokios pat kaip ir smėlynų klampynai, įtraukiantys neatsargius jų lankytojus.

Ar gali įklampinti ši knyga? Taip, gali ilgam įklampinti į įvairiausius apmąstymus. Ir, manau, ją reikėtų dar daug kartą skaityti. Tai viena iš tų knygų, kurias, kiek kartų beskaitytum, vis atrastum naujų prasmių, naujų įžvalgų. Suvokimo korekcijas gali daryti ne tik nepastebėti žodžiai, frazės, bet ir gyvenimiška patirtis.

Siužetas iš pirmo žvilgnio neįspūdingas, neįmantrus, gal net, pasakytumėm, paprastas. Smėlynai, moteris, jos kaimynai ir į moters namelį atsitiktinai patekęs atostogaujantis mokytojas. Taip, galgi iš pradžių istorija kiek ir stebina, paskui net primena detektyvą, bet lauki atomazgos ir beveik jau žnai, kokia ji bus. Bet atspėti nepavyksta. Pabaigoje tenka savęs paklausti: negi čia tikrai tai, apie ką skaičiau? Ir tada klimsti gilyn. Tada norisi vėl keliauti smėliu ir bandyti atrasti save, suvokti smėlynų, juosiančių tave, prasmę. Kai pagrindinių veikėjų istorija atitolsta, pamažu ji tampa sava. Ką reiškia dingti visuomenėje? Ar dingimas kitiems, o gal dingimas ir neradimas paties savęs baisesnis? Ar yra gyvenime ribų, kurių negalėtų užpustyti smėlynuose siaučiantys vėjai? Ir ar tikrai, kai nebelieka jokių kliūčių, kad įgyvendintum savus tikslus, renkiesi nekeisti nieko?

Daugybė klausimų iškeliu tarsi smėlynų moteris, nes skaitydama knygą gyvenau joje, savomis akimis regėjau smėlio gelmę. Ir kaip moteriškai bepristatinėčiau, tai ne tik moterims skirta knyga. Ją drąsiai gali skaityti ir vyrai. Kiekvienas atras savo smėlio pasaulį, jame gal atpažins ir save. Tiesiog smėlio žmonės atidaro duris į smėlio moters buveinę ir joje apsigyvena. O kiti jos niekada nėra matę ir kaži ar pamatys. Kurie laimingesni? Perskaitykite ir spręskite patys.

"Žmonės linkę kurti mitus. Jie godžiai graibsto kiekvieną neįprastumu ar paslaptingumu stebinančią žinią apie žmones, kurių gyvenimas skiriasi nuo kitų, paskui sukuria legendą ir fanatiškai ja tiki. Tai yra romantikų...

"Žmonės linkę kurti mitus. Jie godžiai graibsto kiekvieną neįprastumu ar paslaptingumu stebinančią žinią apie žmones, kurių gyvenimas skiriasi nuo kitų, paskui sukuria legendą ir fanatiškai ja tiki. Tai yra romantikų protestas prieš gyvenimo pilkumą. Taip nuausta legenda - tikriausias nemirtingumo laidas" - taip knygos pradžioje teigia knygos pasakotojas. Ir iškart savo savitu pasakojimo stiliumi istorija įtraukia ir vis neleidžia liautis skaityti. Tačiau, kad ir kokių intrigų būtų knygoje, - tai nėra vien tik populiarių laikraščių apie įžymybes santrauka ar mėginimas užrašyti "žvaigždės" istoriją.

Pats W. S. Maugham pristatydamas knygą vengia žodžio biografija. Tiesiog tai istorija, kurioje galima rasti prancūzų dailininko Polio Gogeno gyvenimo ir kūrybos faktų. Kad tapatumas su minėto dailininko gyvenimu nebūtų toks akivaizdus, rašytojas sukuria atskirą personažą - dailininką Čarlzą Striklendą. Jo gyvenimo istorija ir pasakojama knygoje. Ir kuo ji intriguoja?

Keliaujant kartu su pasakotoju ir pagrindiniu veikėju, galime mėginti atsakyti į klausimus: kas yra kūrėjas? Ar lengva būti kūrėju? Koks kūrėjo santykis su visuomene? Galų gale galima mėginti atsakyti į klausimą, kuris kankina ne vieną žmogų - kaip rasti gyvenimo prasmę? Ar gyvenimo prasmė - patogus gyvenimas? Stebėdamas žmones ir jų likimus klausimus kelia ir pasakotojas:"Argi dirbti darbą, prie kurio traukia širdį, gyventi taip, kaip tau patinka, be jokių vidinių prieštaravimų, - tai gyvenimo gadinimas?" Ne vienas jam būtų atsakęs, kad mesti patogų gyvenimą tik dėl to??? O kaip į šį klausimą atsakytų skaitytojas?

Skaitydama knygą ne kartą pyktelėjau ant pagrindinio veikėjo Č. Striklendo - ne visus jo poelgius suvokiau ir pateisinau. Tačiau, kai pažvelgiu į jo prototipo P. Gogeno piešinius, suabejoju: gal tikrai objektyviai įvertinti kito žmogaus, ypač menininko, poelgius tiesiog neįmanoma? Menininko, kaip ir jo kūrybos, pasaulis turi daug paslapties ir mįslių. Juk, kai mėnulis atsispindi vandenyje, jis virsta paprasčiausiu mažyčiu skatiku. Ar tikrai?

Kartais visai malonu paskaityti lengvą romaną, kuris gal ir nesužadins labai gilių jausmų, bet praskaidrins nuotaiką. Tokia yra šita knyga. Neieškojau joje minčių ape gyvenimo prasmę, kurių beje būtų sunku ir surasti, bet...

Kartais visai malonu paskaityti lengvą romaną, kuris gal ir nesužadins labai gilių jausmų, bet praskaidrins nuotaiką. Tokia yra šita knyga. Neieškojau joje minčių ape gyvenimo prasmę, kurių beje būtų sunku ir surasti, bet užtat tai gražus pasakojimas apie gražią meilę ir svaiginančią aistrą, kurios išsamių scenų netrūksta knygoje. Žvilgsnis į turtingųjų ir galingųjų pasaulį ir į tam tikrus jo trūkumus. Iš tikrųjų gali būti sunku surasti savo antrąją pusę kai žmonės tave matuoja per turimo turto prizmę, todėl jaunas milionerius, viešbučio savininkas, kartais pabėga nuo prabangos į nediduką Arizonos barą, padirbėti barmenu. Jauna mergina nusprendžia padovanoti sau aistringą meilės nuotykį prieš vedybas su nemylimu žmogumi, kurios žada išgelbėti jos tėvą nuo bankroto, todėl išsinuomoja automobilį ir pabėga, kur akis mato. Ir štai bare "Alkanasis lokys" dvi besislapstančios sielos atranda viena kitą... Iš pradžių visa šita avantiūra, turėjo būti tik trumpalaikiu nuotykiu, bet užplūdę jausmai pakreipia viską sava linkme. Kad galėtų būti laimingi porelei belieka išpažinti savas paslaptis, bet tai pasirodo ne taip jau paprasta. Ir vėl naujas likimo vingis, kuris gali išskirti įsimylėjelius amžiams...