Kupina gyvenimiškos išminties bei tuo pačiu džiugių, jaudinančių bei skaudžių išgyvenimų Vivianos Moris gyvenimo istorija. Ją mums pasakoja jau brandaus amžiaus Viviana, kuri dabar į visą savo praėjusią jaunystę...

Kupina gyvenimiškos išminties bei tuo pačiu džiugių, jaudinančių bei skaudžių išgyvenimų Vivianos Moris gyvenimo istorija. Ją mums pasakoja jau brandaus amžiaus Viviana, kuri dabar į visą savo praėjusią jaunystę žvelgia visai kitomis akimis.
Šiame pasakojime mane žavėjo tuometinis Niujorkas, mados pojūtis, draugystės paieškos bei jaunos moters savęs paieškos. Taip pat puikiai į šią istoriją įsipynė istoriniai įvykiai bei tikrai nepriekaištingai atvaizduotas tuometinis laikmetis.
Skaitydama negalėjau nesižavėti Vivianos laisva dvasia bei jaunatvišku maksimalizmu. Manau, jog to šiais laikais tikrai trūksta jauniems žmonėms.
Negalėčiau sakyti, jog tai buvo ta knyga, kurią drąsiai rekomenduočiau perskaityti visiems, tačiau bent jau susipažinti su autorės kūryba tikrai yra verta. Tikiu, jog ši knyga privers susimąstyti apie žmones esančius šalia mūsų ir tai, kokie jie yra mums svarbūs.

Skaitant kilo tikrai dvejopi jausmai: istorija lyg ir įdomi, turi netikėtų vingių, bet man ir vėl pritrūko kažko, kad įtikintų, prikaustytų ir neleistų atsiplėšti. Vis svarsčiau, ar skaitysiu trečiąją knygą, bet,...

Skaitant kilo tikrai dvejopi jausmai: istorija lyg ir įdomi, turi netikėtų vingių, bet man ir vėl pritrūko kažko, kad įtikintų, prikaustytų ir neleistų atsiplėšti. Vis svarsčiau, ar skaitysiu trečiąją knygą, bet, verčiant paskutinius lapus, supratau, jog teks, kadangi nebuvo taip blogai, kad leisčiau sau nežinoti, kaip viskas klostysis toliau.

Baigus skaityti vis dar sėdėjau ir mąsčiau ką aš čia perskaičiau.. Neteko skaityti nieko panašaus iki šiol. Tikrai gana unikali knyga, kuri lyg ir persipynusi su mistika bei trilerio žanru. Pradžioje buvo tikrai nelengva...

Baigus skaityti vis dar sėdėjau ir mąsčiau ką aš čia perskaičiau.. Neteko skaityti nieko panašaus iki šiol. Tikrai gana unikali knyga, kuri lyg ir persipynusi su mistika bei trilerio žanru. Pradžioje buvo tikrai nelengva įsijausti į pasakojamą istoriją, nes naujame skyriuje pagrindinis veikėjas persikūnydavo vis į kitą personažą. Tad skaityti lengva tikrai nebuvo. Tiesa, baigus skaityti visą knygą pagalvojau, jog ji galėjo būti kokiu 100 puslapiu ir trumpesnė. Istorija pasirodė kiek per daug ištęsta.
Nepaisant to, džiaugiuosi, jog susipažinau su Stuart Turton kūryba. Ši jo knyga buvo išversta į daugiau nei 28 pasaulio kalbas. Jei mėgstate žiupsnelį mistikos bei nepraleidžiate detektyvinių istorijų, pabandykite ir šią. Tik nusiteikite, jog laukia "kietas riešutėlis".

Dėl ko rašytoja pasirinko Achilo ir Trojos karo temą? „Nuo pat vaikystės mane labai jaudino nepaprastas Homero dėmesys žmogaus būsenai, tragiško likimo veikėjų grožis ir jėga. Sakyčiau, norėjau pristatyti jį mūsų...

Dėl ko rašytoja pasirinko Achilo ir Trojos karo temą? „Nuo pat vaikystės mane labai jaudino nepaprastas Homero dėmesys žmogaus būsenai, tragiško likimo veikėjų grožis ir jėga. Sakyčiau, norėjau pristatyti jį mūsų dienų skaitytojams, tačiau iš tiesų Homerui nereikia mano pagalbos. Rašiau apie Achilą, Patroklą ir Odisėją, nes jų istorijos užvaldė mane ir nepaleido. Norėjau suprasti daugiau, kokia buvo jų praeitis prieš prasidedant Iliadai ir ateitis jai pasibaigus.“

Knygos pasakotojas yra Achilo draugas Patroklas. Na, draugas gana paprastai skamba. Šiaip knygoje jie yra mylimieji. Įdomus pasirinkimas. Dar neteko skaityti knygos, kada meilės istorija vyksta tarp tos paties lyties atstovų. Visa meilės linija gražiai pavaizduota.

Pats pasakojimas labai moteriškas, jausmingas, išglostinėtas moteriškos energetikos. Skaitant matai tik santykius, o ne pačias asmenybes ir Trojos karas yra tarsi tik santykių atspalvis. Kitaip tariant pagrindas, kiek aš pajutau skaitydama, buvo Achilo ir Patroklo meilė.

Buvo stiprių vietų, kur rankos tvirtai laikė knygą, o akys bėgo eilutėmis, o buvo ir silpnų, kai tikrinau, kiek dar liko knygos skaityti.

Negaliu vertinti šios knygos gerumo, nes kaip ir viskas sudėliota sklandžiai, nuoseklumas išlaikytas, pasakojimas tęstinis, bet... pats pasakojimas labai paprastas. Pats tekstas labai paprastas. Neryškus. Niekuo neišskirtinis. Tai kur ta „Achilo giesmė“, kur tas spinduliuojantis pusdievis, kur tas dieviškas išdidumas, kur užsispyrimas, kad net kalnai griaudi? Neužtenka, kad Patroklas mato, koks jis nuostabus. Pats tekstas nespinduliuoja jokia išskirtine magija.

Jautri bei svarbi knyga apie draugystę, donorystę bei pagalbą kitam 🙏🏻 Tokia paprasta istorija, bet tikrai neprasta. Autorė mano manymu, panagrinėjo tikrai gana opią ir mažai kur aptariamą problemą - donorystę. Tikrai...

Jautri bei svarbi knyga apie draugystę, donorystę bei pagalbą kitam 🙏🏻 Tokia paprasta istorija, bet tikrai neprasta. Autorė mano manymu, panagrinėjo tikrai gana opią ir mažai kur aptariamą problemą - donorystę. Tikrai buvo įdomu skaityti apie visus teisinius aspektus bei kitas su šia tema susijusias subtilybes. Taip pat man patiko ir draugystės tema šioje istorijoje. Be galo žavėjausi šių praktiškai nepažįstamų žmonių draugyste ir džiaugiausi, jog nepaisant visų išbandymų jie atrado vienas kitą. Šį kartą ašaros neišspaudžiau, bet vietomis istorija pasirodė tikrai jautri bei priverčianti susimąstyti. Jau dabar žinau, jog ateityje tikrai norėsiu perskaityti ir kitas Nicky knygas.