Barbara de Angelis žymi Amerikiečių santykių ekspertė, saviugdos mokytoja, daugelio asmeninio tobulėjimo knygų autorė.

Ar tikrai “meilė trunka trejus metus” - kaip dabar populiaru sakyti? Kokie veiksniai įtakoja pykčių...

Barbara de Angelis žymi Amerikiečių santykių ekspertė, saviugdos mokytoja, daugelio asmeninio tobulėjimo knygų autorė.

Ar tikrai “meilė trunka trejus metus” - kaip dabar populiaru sakyti? Kokie veiksniai įtakoja pykčių priežastis? Ką daryti, kad partneriai neatsidurtų ties skirybų slenksčiu?

Šioje knygoje Barbara pagrindžia kodėl bėgant laikui aistra išblėsta, o santykiai tampa monotoniški. Nagrinėja gilumines poros nesutarimų priežastis. Rekomenduoja darnaus ryšio puoselėjimo metodus. Ilgų darbo metų ir didelio patirties bagažo dėka, Barbara sukūrė “emocijų žemėlapio” techniką. Tai veiksminga formulė, padedanti suvokti jausmus, gelbstinti atsikratant nuoskaudų.

Knygoje gausu pavyzdžių. Man gal net kiek per daug. Knyga 519 psl. storio, skaitant dažnai norėjosi glaustumo ir konkretumo. Akivaizdu, kad autorė mėgsta išsiplėsti .Tikrai nebuvo “oho”, nejaučiau poreikio turėdama laisvą minutę griebti šią knygą ir skaityti. Ieškantiems informacijos santykių tema manau, kad šiai dienai yra aktualesnių skaitinių. Tačiau nė kiek neabejoju, kad ir šioje knygoje kiekvienas atrastų atsakymą į vieną ar kitą rūpimą klausimą.

“Mėnulio sesuo” - penktosios sesers istorija…Ji prasideda Škotijoje ir baigiasi joje, tik penktosios sesers gyvenimas susijęs su saulėtąja Ispanija, Granada, Sakromonte. Tigė sužino, jog jos prosenelė - garsi flamenko...

“Mėnulio sesuo” - penktosios sesers istorija…Ji prasideda Škotijoje ir baigiasi joje, tik penktosios sesers gyvenimas susijęs su saulėtąja Ispanija, Granada, Sakromonte. Tigė sužino, jog jos prosenelė - garsi flamenko šokėja (rašytoja bando vaizduoti garsiosios šokėjos Carmen Amaya) gyvenimą. Tuo metu Ispaniją aplanko karas, išardęs ir Ispanijos gitanų (čigonų) ramų gyvenimą. Pirmą kartą teko pasidomėti gitanų kultūra, jų gyvenimą urvuose ir kaip jie buvo susiję su flamenko šokiu. Kaip visada, rašytoja plėtoja ir meilės istoriją - mūsų herojė įsimyli savo šeimininką - gydytoją, kuris turi šeimą ir jų santykių atomazga yra tikrai romantiška. Tigė yra gamtos mylėtoja, rūpinasi Škotijos elniais, nori tapti holistine veterinare, ji pajunta, jog turi savo protėvių gitanų gebėjimą gydyti rankomis ir spėti ateitį. Tuo pačiu gvildenama aplinkosaugos tema, saugomų gyvūnų rūšių likimas ir atsakoma į klausimą apie medžioklę…Penktoji sesuo įsimyli vieną vyrą, o prie jos nori prieiti šios serijos “garsusis” vyras Zedas, ši istorija primena garsųjį judėjimą apie seksualinį priekabiavimą darbe #Metoo.
Ir vėl žavi Lucindos Riley istorijos, istoriniai ir kultūriniai faktai, šalių tapatybės. Ir kiekvienoje seseryje randu po truputį savęs, kiekviena jų skirtinga, išskirtinė ir graži savaip…o gal būsiu panašiausia į Elektrą? Tai šeštoji sesuo :)

Net nebūčiau pamaniusi, jog man taip patiks ši knyga! Kupina kurioziškų situacijų, lengvo humoro, romantikos bei pagardinta žiupsneliu erotikos. Labai smagiai skaitėsi man ši knyga ir ją skaitydama turėjau tikrai puikų...

Net nebūčiau pamaniusi, jog man taip patiks ši knyga! Kupina kurioziškų situacijų, lengvo humoro, romantikos bei pagardinta žiupsneliu erotikos. Labai smagiai skaitėsi man ši knyga ir ją skaitydama turėjau tikrai puikų laiką. Nuoširdžiai krizenau skaitydama šią istoriją ir žavėjausi Penelopės atvira širdimi. Gabrielius taip pat sužavėjo savo charakteriu bei ryžtingumu. Juk lengviausia yra pasiduoti ir viską metus tiesiog pabėgti.. Tačiau šis vyras pasielgia garbingai bei kovoja dėl savo svajonių moters 🧡
Gilios prasmės šioje knygoje tikrai neverta ieškoti, jos čia nerasite. Tačiau tikrai surasite jautrią, bet tuo pačiu lengvą istoriją, kuri leis bent trumpam atitrūkti nuo kasdienybės.

1960 metais pilietinio karo draskomoje Nigerijoje susikryžiuoja gyvenimai.

Labai patiko veikėjai. Natūralūs, labai žmogiški, tikroviški, turintys savo veikimo braižą ir kalbą. Viskas išlaikyta, išpuoselėta.

Paimti labai...

1960 metais pilietinio karo draskomoje Nigerijoje susikryžiuoja gyvenimai.

Labai patiko veikėjai. Natūralūs, labai žmogiški, tikroviški, turintys savo veikimo braižą ir kalbą. Viskas išlaikyta, išpuoselėta.

Paimti labai skirtingi gyvenimo sluoksniai: nuo politikos elito iki trobelėse gyvenančių kaimo žmonių. Visiems tiems sluoksniams suteikiami vardai, kalba, pasisakymas, vaizdinys, jausmas. Tarkim, įtakingo žmogaus dukra Olana atvažiuoja iš sostinės į kaimą pas neturtingus gimines, kad pabėgtų nuo įsipareigojimų: „Dėl to ji ir atvyko į Kaną: šios skaidrios ramybės.“

„Olana troško patraukti savo suolelį arčiau durų, kur grynesnis oras. Bet nenorėjo, kad tetutė Ifeka ar Arizė, ar net kaimynė suprastų, jog dūmai graužia jai akis ir gerklę, o tarakonų kiaušinių reginys kelia šleikštulį. Norėjo, jog atrodytų, jog yra pripratusi prie viso šito, prie tokio gyvenimo.“

O pats pilietinis karas – atmosfera herojų gilesniam emociniam patyrimui. Kaip pasikeičia žmogus ar jis stiprus, kai belieka tiesiog išlikti? Kaip reikia prisitaikyti? O gal belieka palūžti? Gyvenimas tekėjo sau įprasta, ramia vaga su kasdienine gausa, o staiga metas mesti viską ir bėgti ten, kur saugu. Kažkur glaudiesi, maisto nėra, vandens nėra... badas... Gyvenimas pavirsta išlikimo žaidimu.

Išsimokslinimas prieš prietarus. Odenigbo motina apie jo Olaną:
„Todėl aš ir atvažiavau. Jie sako, kad ji valdo mano sūnų. Nenuostabu, kad mano sūnus dar nevedęs, kai jo draugai jau skaičiuoja, kiek turi vaikų. Ji naudoja raganiškus kerus, kad jį sulaikytų. Girdėjau, kad jos tėvas kilo iš tingių Umunačės elgetų šeimos, bet paskui gavo mokesčių rinkėjo darbą ir ėmė vogti iš sunkiai dirbančių žmonių. Dabar jis įseigė daug firmų ir vaikštinėja po Lagosą, kalbėdamas telefonu su Didžiuoju Vyru. Jos motina ne geresnė. Kokia moteris, būdama sveika ir gyva, atiduos savo vaikus žindyti kitai? Ar tai normalu, gbo, Amala?“

Pats Odenigbas (universiteto profesorius):
„... vienintelė tikra afrikiečių tapatybė yra gentis. Aš esu nigerietis, nes baltasis žmogus sukūrė Nigeriją ir mane šitaip identifikavo. Aš esu juodaodis, nes baltasis žmogus nustatė, kad sąvoka „juodas“ yra priešinga „balta“. Bet prieš pasirodant baltajam žmogui aš buvau ibas.“

Gana realistiškas bei įtraukiantis skaitinys. Skaitant šią istoriją, esi po truputį įtraukiamas į patį įvykių sūkurį. Nejučia imi įtarinėti kone visus.. Tikrai turėjau nemažai spėjimų ir aš, bei narpliojant šį...

Gana realistiškas bei įtraukiantis skaitinys. Skaitant šią istoriją, esi po truputį įtraukiamas į patį įvykių sūkurį. Nejučia imi įtarinėti kone visus.. Tikrai turėjau nemažai spėjimų ir aš, bei narpliojant šį romaną vis mąsčiau kas gi iš tiesų nutiko Zojai.. Kaip bebūtų gaila, tačiau nuspėjau šios suirutės kaltininką. Nepaisant to, man ši knyga tikrai patiko, skaityti nebuvo nuobodu, o ir tikrai pasijuto, jog autorė įdėjo nemažai darbo, jog šis romanas sulauktų skaitytojų dėmesio. Manau, jog ši knyga patiks tiems, kurie ieško lengvesnio "kalibro" trilerio. Su šia istorija nuobodžiauti tikrai neteks.