1981 m. rudenį Blakeberge, viename nykiame Stokholmo priemiestyje, randamas paauglio lavonas visai be kraujo. Ritualinė žmogžudystė? "Ilgai lauktas kerštas", - viliasi dvylikametis Oskaras, kasdien mokykloje kenčiantis žiaurias...

1981 m. rudenį Blakeberge, viename nykiame Stokholmo priemiestyje, randamas paauglio lavonas visai be kraujo. Ritualinė žmogžudystė? "Ilgai lauktas kerštas", - viliasi dvylikametis Oskaras, kasdien mokykloje kenčiantis žiaurias patyčias. Bet jo galva užimta kitkuo. Į kaimynystę atsikraustė nauja mergaitė. Keista mergaitė. Ji nėra mačiusi Rubiko kubo, bet per kelias valandas išmoko jį sudėti, nuo jos sklinda keistas mirties kvapas, ji nelanko mokyklos ir pasirodo tik vėlai vakare... Kuo baigsis keista jų draugystė? Kaip pakeis miestelį žinia, kad kažkur netoliese gyvena "kiti"?

Romane "Įsileisk mane" nėra įprastų klišių apie vampyrus. Tai žingsnis už tviskančio auksinio ABBA stereotipo į Švedijos šešėlius, kur aibė veikėjų kovoja su savo morale.Tai pasakojimas apie žmones, gyvenančius greta nemirtingųjų, apie draugystę ir tai, kaip tampama suaugusiais.

ne mano skonio knyga, tačiau patiko. keliose vietose buvo kiek šlykštu skaityti kaip žudo žmones, ar pila

kraują iš lavono. yra siužetas, labai įtraukė, ir nors knyga stora, perskaičiau per porą dienų. siūlyčiau skaityti fantastikos megėjams.

pati geriausia knyga kokią esu skaičiusi. nė kiek neperdedu, ji tikrsi tobula. labai norėjau perskiatyti šią knygą, pamačiusi filmą ir galiu drąsiai teigti - ji pati geriausia. puikia parašomi veikėjai, vietos, atkreipiama...

pati geriausia knyga kokią esu skaičiusi. nė kiek neperdedu, ji tikrsi tobula. labai norėjau perskiatyti šią knygą, pamačiusi filmą ir galiu drąsiai teigti - ji pati geriausia. puikia parašomi veikėjai, vietos, atkreipiama į tas menkas smulkmenas. autorė rašo tobulai, ir galiu drąsiai teigti, kad šita knyga - pati geriausia.

Kai tik pamačiau šitą knygą internete, o tada perskaičiau jos aprašymą, iškart panorau ją perskaityti. Kiek kartų eidama į biblioteką tikėjaus ją perskaityti, tačiau kas kart nesėkmingai. Kai ją pamačiau, pasirodė,...

Kai tik pamačiau šitą knygą internete, o tada perskaičiau jos aprašymą, iškart panorau ją perskaityti. Kiek kartų eidama į biblioteką tikėjaus ją perskaityti, tačiau kas kart nesėkmingai. Kai ją pamačiau, pasirodė, kad ji rezervuota. O kai galiausiai nesenai ją pamačiau, iškart puoliau prašyti. Parėjusi, perskiačiau per dieną. Knyga labai įtraukianti, verčianti susimąstyti. Tikėjausi kiek kitokio pabaigos, tačiau knyga visvien beproto patiko.

Dvasių namai... skamba intriguojančiai. Tai romanas apie kelių Truebos šeimų kartos amenis. Tikėjausi visai ko kitko nei kad perskaičiau... Vietomis skaitėsi labai įdomiai, o vietomis nieko nesuprasdavau, mintys sklandydavo...

Dvasių namai... skamba intriguojančiai. Tai romanas apie kelių Truebos šeimų kartos amenis. Tikėjausi visai ko kitko nei kad perskaičiau... Vietomis skaitėsi labai įdomiai, o vietomis nieko nesuprasdavau, mintys sklandydavo kažkur kitur. Perskaičiau knygą nuo iki, tačiau juk kiekviena šeima, ar kartų kartos galėtų sukurti savo gyvenimo knygą... Stipriausia, mano nuomone romano vieta, aprašymai apie sukilimą, pasityčiojimą iš žmonių... O juk taip ištiesų buvo.

Šią knygą gavau dovanų prieš daugiau nei keturis metus, bet niekaip neprisiruošiau jos perskaityti. Sakoma, kad geriau nepatinkančią knygą užvesrti ir pasiimti skaityti tą kuri patiks labiau, tad jei jau aš perskaičiau šią...

Šią knygą gavau dovanų prieš daugiau nei keturis metus, bet niekaip neprisiruošiau jos perskaityti. Sakoma, kad geriau nepatinkančią knygą užvesrti ir pasiimti skaityti tą kuri patiks labiau, tad jei jau aš perskaičiau šią knygą iki galo vadinas ji nėra tokia jau neįdomi. Pati knyga didelio įspūdžio man nepaliko, tačiau man patiko istorinių faktų aprašymas apie karą, apie atomines bombas. Buvo įdomu į tai pažvelgti iš kitos pusės, ne tik iš istorijos vadovėlių.

Patys debesys... na man patinka į juos žiūrėti... norėčiau mokėti piešti, kad galėčiau juos įamžinti, bet deja nemoku... nors gal ir gerai, nes juk vienam knygos herojui debesų tapymas nesibaigė geruoju...

Tokia keista knyga, ji mane patraukė tuo, kad jos veikėjai labai lengvai praturtėjo. Aprašomos net kelios šeimos, kurios vos sudurdavo galą su galu (žmona neturi pinigų nusipirkti kojinėms, vyras sėdi be darbo ir...

Tokia keista knyga, ji mane patraukė tuo, kad jos veikėjai labai lengvai praturtėjo. Aprašomos net kelios šeimos, kurios vos sudurdavo galą su galu (žmona neturi pinigų nusipirkti kojinėms, vyras sėdi be darbo ir girtuokliauja, abudu pastoviai pykstasi), tačiau nusišypsojus likimui atsiranda pinigų, tiek pinigų, kad net pradeda samdytis tarnus.
Netikėtai užgriuvę turtai sutaiko porą, baigiasi girtuokliavimai. Knygoje tai aprašyta taip paprastai, kad ir mane priverčia svajoti apie netikėtus turtus. Tikriausiai daugelis norėtų, kad jiems taip atsitiktų (bet kaip žinia, laimė nenukrenta iš dangaus kaip plyta, ją reikia kruopščiai kurtis patiems). Tačiau vis tiek labai smagu paskaityti būtent apie tokius, nors ir išgalvotus (nors ką gali žinoti), žmones.
Prabanga yra tik detalė (kuri pastoviai išlenda), o visas veiksmas sukasi apie žmogžudystes, kurias tiria namų šeimininkė Darja. Pagrindinės veikėjos vardas toks pat kaip ir knygos autorės (smagiai sugalvojo?). Žmogžudystė seka žmogžudystę, o Darja priversta ieškoti nusikaltėlio, nes jos šeimą prakeikė kaip kokioje Hario Poterio knygoje. Knyga nėra fantastinė, bet prakeikimas veikia ir kol nesuras žudiko, prakeikimas liks.
Pabaigai pasakysiu, kad man patinka rusų rašytos knygos. Ši knyga ne išimtis. Jos savyje turi kažką tokio, kažkokios šilumos (arba aš tiesiog turiu sėkmingą ranką ties jų knygomis).

Burtas mestas. Net ir praėjus dviem tūkstančiams metų po mirties, Julijus Cezaris išlieka viena iškiliausių istorinių asmenybių. Jis sukūrė tokią Romą, kokią pažinojo daugelis kartų, o jo vardas tapo "imperatoriaus"...

Burtas mestas. Net ir praėjus dviem tūkstančiams metų po mirties, Julijus Cezaris išlieka viena iškiliausių istorinių asmenybių. Jis sukūrė tokią Romą, kokią pažinojo daugelis kartų, o jo vardas tapo "imperatoriaus" sinonimu ne tik Romoje, bet ir tokiuose tolimesniuose kraštuose kaip Vokietija ir Rusija. Geriausiai jis žinomas kaip karvedys, sumušęs galus ir dvigubai išplėtęs Romai priklausiusią teritoriją. Tačiau Cezaris taip pat buvo ir puikus oratorius, įgudęs rašytojas, patyręs politikas ir dar daug kas. Šioje knygoje, kurią skaitysite kaip patrauklų romaną, P. Freemanas atskleidžia Cezario asmenybės bruožus ir prieštaravimus. Autorius trumpai ir aiškiai parodo, kaip Cezaris vyravo galią atgavusios Romos gyvenime ir lėmė jos likimą. Ši knyga prikaustys dėmesį ir tų skaitytojų, kurie tik pradeda atrasti Cezarį ir senovės Romą, ir tų, kurie jau seniai domisi antikos pasauliu.

Gajus Julijus Cezaris - Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės. Gajus Julijus Cezaris turėjo puikius karinio stratego ir taktiko gebėjimus, nugalėjo priešininkus pilietiniame kare ir tapo Romos valstybės valdovu.

Gajus Julijus Cezaris (100m. pr. Kr. - 44m. pr. Kr.) - vienas iš tų istorijos išrinktųjų, kurių paveikslas ilgai neblėsta, kurių šlovės amžiai neužtemdo. Garsus romėnų karvedys, ne mažiau žymus valstybės veikėjas, genialus įvairiose srityse.

Jis didysis romėnų karvedys ir valstybės veikėjas, kurio prieštaringa asmenybė verčia diskutuoti bei ginčytis iki šių dienų. Tai žmogus, kurį lygina su Aleksandru Makedoniečiu, Napoleonu, žmogus, užėmęs tvirtą vietą istorijoje ir davęs savo vardą visai epochai. Tai asmenybė, verčianti gilintis bei domėtis 100-44 m. pr. Kr. įvykiais, socialiniu bei kultūriniu to laikmečio gyvenimu. Gajus Julijus Cezaris buvo vienas iš tų istorijos išrinktųjų, kurių paveikslas ilgainiui neblėsta, kurių šlovės amžiai neužtemdo. Garsus karvedys, ne mažiau žymus valstybės veikėjas, genialus įvairiose srityse.

Tai romanas, kuriame galime sutikti kelių socialinių sluoksnių žmones, pažinti jų gyvenimus ir likimus ne taip ir tolimoje praeityje, nes veiksmas vyksta pilietinio karo Nigerijoje metais. Knygoje taip persipina herojų asmeninis...

Tai romanas, kuriame galime sutikti kelių socialinių sluoksnių žmones, pažinti jų gyvenimus ir likimus ne taip ir tolimoje praeityje, nes veiksmas vyksta pilietinio karo Nigerijoje metais. Knygoje taip persipina herojų asmeninis gyvenimas su politine situacija šalyje, kad kartais net pasijunti lyg ir pats įsisukęs į to laikotarpio įvykių verpetą, kad gali vos ne ranka pasiekti įvykių šerdį, visomis juslėmis pajusti kaip karas veikia žmonių likimus. Knygoje labai jautriai pabrėžiami žmonių tarpusavio santykiai (neištikimybė, išdavystė, atleidimas, sugebėjimas rūpintis artimaisiais), kurie gali suvirpinti dažną širdį, bet iš tiesų mane labiausiai sukrėsdavo dažnokai knygoje pasikartojantis sakinys - "Pasaulis tylėjo, kai mes mirėme".

Per visą knygą niekas nepavogė nė vieno arklio. Bet ir neturėjo vogti. Čia tie arkliai tarp kitko, tiesą sakant.

O tas kitkas - tai knisinėjimaisi po praeitį, mėgėjiški psichologizavimai, nuplaukę tėvai ir normalūs...

Per visą knygą niekas nepavogė nė vieno arklio. Bet ir neturėjo vogti. Čia tie arkliai tarp kitko, tiesą sakant.

O tas kitkas - tai knisinėjimaisi po praeitį, mėgėjiški psichologizavimai, nuplaukę tėvai ir normalūs vaikai, kažkokios vaikiškos traumos, kažkokios senatvinės atgailos. Standartinis tokioms fabuloms siužetas su flashbackais į vaikystę, po savo pasaulį plavinėjantis herojus - nei čia, nei dabar.

Kažkur šiaurėje. Tarp savo vaikystės ir savo senatvės. Vienas žmogus. Vienas šuo. Vienas tėvas. Viena vasara.

Gera knyga vaizduotei pramankštinti. Graži pasakojimo melodija. Readable.

Gerai gerai tas Džeromas. Senokas autorius, bet smagus. Kažkuo panašus į Clarksoną. Pradeda pasakot, nukeliauja visiškai kažkur į kosmosą, o paskui taip paprastai grįžta ir pasakoja toliau kaip sekasi plaukti.

Patiko...

Gerai gerai tas Džeromas. Senokas autorius, bet smagus. Kažkuo panašus į Clarksoną. Pradeda pasakot, nukeliauja visiškai kažkur į kosmosą, o paskui taip paprastai grįžta ir pasakoja toliau kaip sekasi plaukti.

Patiko rusiškai skaityt.