Ėmiausi skaityti šios knygos, nes girdėjau daug gerų atsiliepimų, net dėstytojai paskaitoje minėjo kokia gera yra knyga. Tai paskaitino ją perskaityti ir labai džiaugiuosi, kad ši knyga nepasiklydo tarp daugelio kitų. Manau,...

Ėmiausi skaityti šios knygos, nes girdėjau daug gerų atsiliepimų, net dėstytojai paskaitoje minėjo kokia gera yra knyga. Tai paskaitino ją perskaityti ir labai džiaugiuosi, kad ši knyga nepasiklydo tarp daugelio kitų. Manau, kad daugelis gali save sutapatinti su pagrindiniu knygos herojumi, bent jau aš pati kai kuriuose situacijose atpažinau save. Tai priverčia susimąstyti ir apgalvoti savo elgesį ir tik nuo mūsų priklauso ką mes galime pasiekti.

Knygoje analizuojamas santykis su savimi ir su kitais. Kokie yra pagrindiniai stipraus ir atviro santykio principai ir kaip tai daro įtaką mūsų gyvenime. Taip pat galime apgalvoti kiek mes esame priklausomi nuo kito. Ši knyga man sukėlė tikrai nemažai apmąstymų ir manau, kad ji tokia gera kaip ir apie ją kalba.

Kartais svarbiausi daykai būna sunkiausiai pastebimi. Laurent Gounelle "Dievas visada keliauja incognito"

Dž. R. R. Tolkinas "Hobitas". Turiu šią knygą nuo vaikystės. Pamenu, kad bandžiau ją skaityti, bet greitai atidėjau neribotam laikui. Ir laikas tikriausiai nebūtų atėjęs, jei ne sūnus ir ne žurnalistas A. Tapinas - dėl...

Dž. R. R. Tolkinas "Hobitas". Turiu šią knygą nuo vaikystės. Pamenu, kad bandžiau ją skaityti, bet greitai atidėjau neribotam laikui. Ir laikas tikriausiai nebūtų atėjęs, jei ne sūnus ir ne žurnalistas A. Tapinas - dėl vieno tiesioginės ir kito netiesioginės įtakos perskaičiau šią knygą. Nesudrebino, nesukrėtė, nesužavėjo, skaitant pernelyg ir neįtraukė. Labai berniukiškos pasakos, įvykiai, trūko princesių. Jei kalbėti rimtai, ne mano knyga, perskaičiau, kad galėčiau diskutuoti su sūnumi, paaiškinti ir apskritai - yra knygų, kurias reikia perskaityti. Hobitas su savo populiarumu viena iš jų.

Klasika visada buvo ir bus vertingiausias praeities atgarsis.

N. Gogolis išties, didingas rašytojas, vienas iš nedaugelio, kas gebėjo spalvingai ir gyvai aprašyti įvykius, iki smulkmenų aprašyti vaizdingą gamtą, gyvenvietes...

Klasika visada buvo ir bus vertingiausias praeities atgarsis.

N. Gogolis išties, didingas rašytojas, vienas iš nedaugelio, kas gebėjo spalvingai ir gyvai aprašyti įvykius, iki smulkmenų aprašyti vaizdingą gamtą, gyvenvietes bei žmonių gyvenimus ir to ryškumo, slypinčio šio autoriaus kūriniuose neįmanoma pamiršti - jis iki šiurpuliukų jaudinantis ir įsimintinas. Rodos, jeigu kada nors tektų važiuoti tomis vietomis, kurios aprašytos šiame kūrinyje, pasakyčiau kur koks kaimas ar miestukas - pulsuojantis tikroviškumas. Neveltui N. Gogolis yra laikomas vienu iš paslaptingiausių mistikų istorijoje [vien ko verta prielaida, jog N. Gogolį gyvą palaidojo].

"Vakarai viensėdyje prie Dikankos" - paslaptingos istorijos, nutikusios apysakų herojams vietomis būna tokios šiurpios, bauginančios, bet tuo pačiu ir linksmos, kad apima noras, nesustojant skaityti puslapį po puslapio. Neįmanoma atsiplėšti: velniai, skenduolės, raganos ir kita velniava. Nejaugi tai nekelia smalsumo?

Puiki knyga, pravirkdanti, pamokanti. Knyga apie daug ką - meilę tėvui, meilę moteriai ir tėvynei, apie Italijos revoliuciją XIX a. (politinis fonas nors ir ne itin buvo įdomus, bet, ko gero, šioje knygoje būtinas), apie...

Puiki knyga, pravirkdanti, pamokanti. Knyga apie daug ką - meilę tėvui, meilę moteriai ir tėvynei, apie Italijos revoliuciją XIX a. (politinis fonas nors ir ne itin buvo įdomus, bet, ko gero, šioje knygoje būtinas), apie religiją ir ateizmą. Apie nesugebėjimą atleisti, apie ambicijas, aklą įtūžį, įstumiantį į milžiniškas kančias. Apie išganymą, kūną, už jus atiduodamą, apie pasirinkimą tarp krikščioniško dievo ir tikro sūnaus...

Vertinimas 9 iš 10

Šis Sandros Brown romanas buvo pirmasis prieš penkerius metus, atsidūręs mano knygų lentynoje, ir dabar jį perskaičiau antrą kartą. Buvo įdomu skaityti ir šį kartą, neprisiminiau siužeto vingių ar kas buvo žudikas. Ar tai...

Šis Sandros Brown romanas buvo pirmasis prieš penkerius metus, atsidūręs mano knygų lentynoje, ir dabar jį perskaičiau antrą kartą. Buvo įdomu skaityti ir šį kartą, neprisiminiau siužeto vingių ar kas buvo žudikas. Ar tai yra gerai, ar ne - kaip pažiūrėsi. Iš vienos pusės, vadinasi JAV rašytoja nesukuria tokių stiprių romanų, kad jų nepamirštum kad ir penkerius metus. Iš kitos pusės, dažnai būna smagu atrasti seną knygą ir ją perskaityti naujomis akimis.

Knygoje pasakojama, kaip pagrindinė veikėja Peris Gibson atsikrausto į mažą miestelį ir dirba labai romantišką darbą - naktimis veda laidą radijo stotyje (aš - jūsų gražiausių meilės dainų laidos vedėja). Ji studijoje dirba viena - renka dainų grojaraščio sąrašą, pristato dainas, atsakinėja į telefoninius skambučius, priima sveikinimus, linkėjimus ir pageidavimus. Moteris slepiasi po tamsiais akiniais, jos keli kolegos nelabai ką žino apie ją. Romantiškas, paslaptinga ir taip įdomu...

Į radijo laidą paskambina Valentinas, kuris atskleidžia, ką žada padaryti. Peris nori apsaugoti merginą, kreipiasi į policiją, tenka susidurti su painiomis fantazijomis, praeities baimėmis, įtariamaisiais, žudiku.

Intriguojanti knyga. Pritraukiantis siužetas. Netikėta atomazga. Ji nuspaudė mirkčiojantį mygtuką. - Peris klauso...

Žanras: romanas

Leidimo metai: 2009

Vertė: Darius Kaunelis

Puslapių skaičius: 504

Leidykla: Alma littera

Perskaityta: 2014-06-12

Vertinimas: 4/5

"Vienuolės paslaptis" tai tikrai ta knyga, kurią perskaičius suprasite, kad apsigavote. Apsigavote ta prasme, kad ji ne apie tai, ko iš jos tikėjotės. Bet jeigu perskaitėte, tai tikrai neapsigavote, nes tai puiki, gera ir...

"Vienuolės paslaptis" tai tikrai ta knyga, kurią perskaičius suprasite, kad apsigavote. Apsigavote ta prasme, kad ji ne apie tai, ko iš jos tikėjotės. Bet jeigu perskaitėte, tai tikrai neapsigavote, nes tai puiki, gera ir prasminga knyga. Kažkas perskaitęs šią knygą pavadino ją tikrai nebuvus knyga apie "meilę-seilę" ir jis buvo teisus. Tai greičiau autobiografinis romanas, apie gimimą, vaikystę, paauglystę, mokslus, karjerą, spalvingus dviejų brolių dvynių santykius, jų tėvų istoriją. Knyga vietomis sunki, neperprantama, bet savo prasmingumu svari ir turtinga. Skaičiau ją ilgai, karts nuo karto padėdama į šalį, nes ir spalvingomis veikėjų asmenybėmis, ir skirtingomis kultūromis kartais persisotindavau. Ko gero tik ją visą perskaičius supratau pagrindinę knygos esmę ir mintį.

Tai knyga apie meilę, jaunystę ir šiek tiek apie darboholizmą ;) Žavu tai, jog istorija paremta tikrais faktais - tai paties rašytojo, Nobelio premijos laureato Mario Vargas Llosa meilės istorija. Su didžiausiu įdomumu sekiau...

Tai knyga apie meilę, jaunystę ir šiek tiek apie darboholizmą ;) Žavu tai, jog istorija paremta tikrais faktais - tai paties rašytojo, Nobelio premijos laureato Mario Vargas Llosa meilės istorija. Su didžiausiu įdomumu sekiau pagrindinę istoriją, t.y., Mario, Julios ir rašeivos Pedro Camacho, tarp jos aprašymų autorius įterpė trumpų išgalvotų istorijų - aliuzija į radionoveles, kurios tuo laikotarpiu buvo užvaldžiusios Limos gyventojų širdis (šiuolaikinių TV serialų atitikmuo). Šie radionovelių siužetai sudomino kiek mažiau, jau vien todėl, kad beskaitant suvokiau, kad jie nėra tikroji knygos linija, na panašiai kaip žiūrint filmą, kai rodo veikėjo sapną - tai bene neįdomiausia dalis, nes žinai, kad veikėjui pabudus, visa kas buvo sapnuota pradings.



Knyga parašyta su lengva šypsenėle, įdomiai aprašomas pagrindinio veikėjo Mario, kurio prototipas pats autorius, charakteris. Jo užsispyrimas, meilė ir širdies karštumas tiesiog negali nežavėti - net gi pradėjau atidžiau domėtis paties Llosos biografija. Labai įdomus radionovelių autoriaus, tuometinės radio žvaigždės Pedro Camacho portretas. Atsidavimas rašymui, darboholizmas, ekscentriškumas, savotiškas idealizmas (kalbant apie darbą) - visa tai galėtų apibūdinti Camachą. Man pasirodė žavi jo sėkmė, populiarumas, jo susikoncentravimas į rašymą ir kartu kažkoks nerūpestingumas, maištingumas būdingas šiam personažui, kita vertus - liūdnas jo "perdegimas".



Žavi knyga, perskaičiusi ją supratau, kad Llosą įtrauksiu į kitų metų iššūkį :) Tiesa, taip pat mačiau amerikiečių pastatytą filmą pagal šį romaną su jaunu Keanu Reevsu, kurio nerekomenduočiau niekam. Visiškas maskaradinis knygos perdirbinys, menkai ką bendro turintis su knygos siužetu.

Knyga tiesiog įdomi! Ją skaityti malonu, įdomu, ji paliečia. Labai patiko temų įvairiapusiškumu: nuo meilės iki politikos: meilė, seksas, meilė versus seksas ir viceversa, politika, metafizika, filosofija, būties apmąstymai....

Knyga tiesiog įdomi! Ją skaityti malonu, įdomu, ji paliečia. Labai patiko temų įvairiapusiškumu: nuo meilės iki politikos: meilė, seksas, meilė versus seksas ir viceversa, politika, metafizika, filosofija, būties apmąstymai. Pasakojimas tarsi suaustas iš skirtingų siūlų, kur persipina pagrindinių veikėjų - Tomo, Terezos, Sabinos, Franco likimai, nuo kasdienių santykių iki prasmės paieškų. Labai patiko tai, kad autorius įpina daug kultūrinio konteksto detalių: filosofų, dailininkų, muzikantų, nuo Bethoveno iki Stalino sūnaus. Dekarto ar Nyčės mintys organiškai įsilieja į tekstą. Aišku ir temos visada aktualios: kiek galima atskirti meilę nuo sekso, ką reiškia išdavystė vyrui ir moteriai, paraleliai gvildenama totalitarizmo tematika: prisitaikėliškumas ir principų išdavimas ir jų laikymasis. Daugelis temų man pasirodė iš tiesų artimos ir atitinkančios šio laikmečio dvasią: masinis pamišimas dėl orgazmo - užtenka pavartyti tiek moterims tiek vyrams skirtus žurnalus - tai top 1 tema :) , nesibaigiantys liustracijos procesai, išdidžiai kartojamos frazės "ir tada dirbome Lietuvai!" - juk tai šių dienų aktualijos. Visas šias temas radau ir knygoje, nors veiksmas vyksta sovietų okupuotoje Čekoslovakijoje, o istorija rutuliojasi apie Tomo, Terezos ir Sabinos santykius. Knyga, kurioje tikrai nemažai peno pamąstymams, kuri tikrai įdomi ir, manau, apskritai artima žmogiškajai prigimčiai. Summa summarum - verta skaityti. Next step - filmas, kuris girdėjau irgi labai gerai vertinamas.

''Ateinu su šaukštu" - nauja Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko knyga, kurioje iš laiko jau išbandytų ir dar laukiančių to išbandymo tekstų pinamas Lietuvos istorijos metraštis".
Tai mano antroji perskaityta Juozo...

''Ateinu su šaukštu" - nauja Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko knyga, kurioje iš laiko jau išbandytų ir dar laukiančių to išbandymo tekstų pinamas Lietuvos istorijos metraštis".
Tai mano antroji perskaityta Juozo Erlicko knyga. Knygos pradžia įdomi, beveik per vidurį pabodo pasikartojimai, o kitą trečdalį jau norėjau greičiau perskaityti ir imti kitą knygą. Ilgokai skaičiau. Knyga stora, daugiau nei 800 puslapių, bet įveikiau.
Kažkiek buvo pasikartojimų (veikėjų, istorijos situacijų). Visumoj man patiko tie eilėraščiai, ta Erlicko satyra, politinės pasakos, pajuokimas, pašiepimas. Ne kartą išspaudė šypsnį. Manau kad kiekvienam lietuviui vertėtų perskaityti bent vieną J.Erlicko knygą.

Perskaičiusi šią knygą beveik galutinai įsitikinau, kad George'o Orwell'o profesija - ne rašytojas, o stebėtojas-bandytojas. Tai jis tyrinėja skurdžių ir juodadarbių gyvenimą ("Dienos Paryžiuje ir Londone"), tai visa...

Perskaičiusi šią knygą beveik galutinai įsitikinau, kad George'o Orwell'o profesija - ne rašytojas, o stebėtojas-bandytojas. Tai jis tyrinėja skurdžių ir juodadarbių gyvenimą ("Dienos Paryžiuje ir Londone"), tai visa galva pasineria į 1936 metų Ispanijos pilietinį karą - "Katalonijai pagerbti".








Galintys pastovėti mūsiškiai, perėję į kitą vagono pusę, sveikino italus. Kažkuris mojavo pro langą ramentu, sutvarstytos rankos kėlė į viršų sugniaužtus kumščius. Tai buvo tarsi karo alegorija: traukinys su naujais kariais išdidžiai išdunda į frontą, traukinys su sužalotais vyrais palengva stoja, o pabūklų vaizdas kaip visada priverčia smarkiau plakti širdį, žadina tą bjaurų jausmą, kurio paskui būna taip sunku atsikratyti, - kad karas vis dėlto yra didingas dalykas.

George Orwell'as, kaip tikras britas, pagiria britiškąją karinę sistemą, sukritikuoja ispaniškąją - juk visiems žinomas ispanų nerūpestingumas ir tingumas. Viskas jiems mañana, net ir karyboje. Chaosas, nepritekliai, badas, parazitais aptekęs gyvenimas apkasuose, ginklų ir kitos ekipuotės trūkumas - G. Orwell'as aprašo, kas iš tiesų yra karas.



Ir dar sužeidimas - šūvis į kaklą, dėl kurio rašytojas net buvo praradęs balsą. Su patologišku smulkmeniškumu rašytojas aprašo savo pojūčius. Dėl to ši knyga tokia gyva ir šiurpiai tikroviška. Tarsi pasakojama būtų ne iš knygos puslapių, o gyvai į ausį.



Nebūtina domėtis istorija ar politika, norint skaityti šią knygą. Tuometinės Ispanijos politinės sistemos peripetijos smulkiau išdėstytos dviejuose prieduose - kad galėtų paskaityti norintys giliau pasidomėti. Kas nenori kvaršinti sau galvos, pats G. Orwell'as siūlo jų neskaityti.



Nes ir be politikos knyga įdomi, gyva, tiršta įvykių ir G. Orwell'o potyrių bei asmeninės nuomonės. Po šitos knygos (ir kelių kitų jo knygų) man visiškai aišku, kad tai - vienas ryškiausių XX a. rašytojų.





Leidimo metai: 2010

Puslapių: 221

Originalo metai: 1938

Originalo pavadinimas: "Homage to Catalonia"