Nebloga istorija, kurioje galima rasti ir meilės istoriją, ir mistikos, ir detektyvo. Vystosi veiksmas lėtokai, bet maždaug nuo 200 puslapio pasidaro taip įdomu, kad sunku atsitraukti. Gaila, jog pabaigoje lieka daug neatsakytų...

Nebloga istorija, kurioje galima rasti ir meilės istoriją, ir mistikos, ir detektyvo. Vystosi veiksmas lėtokai, bet maždaug nuo 200 puslapio pasidaro taip įdomu, kad sunku atsitraukti. Gaila, jog pabaigoje lieka daug neatsakytų klausimų, nes tai pirmoji knyga iš trijų (o lietuviškai kitų kol kas nėra).
Knyga skirta daugiau paaugliškai auditorijai, ir nors aš jau tokiai nebepriklausau, man patiko.

Realiai knygą pravarčiau ir, taip sakant, 'praskipinau'(šios serijos knygos yra pirmosios, kuriomis taikiau ši metodą), nes negaliu sau leisti teigti, kad knyga prasta, jei net nežinau, kas ten vyksta. Bet blogiausia tai, kad tas...

Realiai knygą pravarčiau ir, taip sakant, 'praskipinau'(šios serijos knygos yra pirmosios, kuriomis taikiau ši metodą), nes negaliu sau leisti teigti, kad knyga prasta, jei net nežinau, kas ten vyksta. Bet blogiausia tai, kad tas puslapių praleidinėjimas nepakenkė turinio supratimui. Žodžiu, net neverta gaišti laiko, nes romane yra tik daugybė blogų dialogų, keistų veikėjų poelgių, dievaitės, dievaitės ir erotinių scenų. Jokios išliekamosios vertės, o ir laisvalaikio skaitymui, manau, galima rasti naudingesnę/kokybiškesnę knygą.

Turiu blogą savybę - perskaityti visas serijos/trilogijos dalis, jei jau pradėjau. Tikėjausi, kad autorės rašymas bus pagerėjęs, deja. Daugiausiai tiesiog praverčiau, paskaitydama kelias eilutės per puslapį. Nieko...

Turiu blogą savybę - perskaityti visas serijos/trilogijos dalis, jei jau pradėjau. Tikėjausi, kad autorės rašymas bus pagerėjęs, deja. Daugiausiai tiesiog praverčiau, paskaitydama kelias eilutės per puslapį. Nieko nepraleidau, nes siužetas tiek ištemptas, kad ir šimtą puslapių praleidęs iš karto, suprasi, kas vyksta.

Puiki satyra. Puikus rašymo stilius ir siužetas, kuriuo dar labiau mėgausis žmogus, kuris bent truputėlį nusimano apie Rusijos politiką XXa pradžioje, tiksliau, po Lenino mirties (nors kai kurie teigia, kad Senasis Majoras yra...

Puiki satyra. Puikus rašymo stilius ir siužetas, kuriuo dar labiau mėgausis žmogus, kuris bent truputėlį nusimano apie Rusijos politiką XXa pradžioje, tiksliau, po Lenino mirties (nors kai kurie teigia, kad Senasis Majoras yra Markso prototipas, bet aš linkusi manyti, kad tai yra Leninas). Apskritai man pastebėjau, kad man sunku komentuoti G. Orwell kūrinius, nes man tiesiog norisi įbrukti juos žmogui į rankas, kad perskaitytų, o tada diskutuoti.

Ilgai galvojau, kokį komentarą parašyti, kad būtų tikslus ir trumpas. Nepavyko. Vienintelė mintis, kuri šmėkščioja mano galvoje yra: "Imkti tą knygą ir skaitykit neklausinėję".
Mano santykį su ja turbūt puikiai...

Ilgai galvojau, kokį komentarą parašyti, kad būtų tikslus ir trumpas. Nepavyko. Vienintelė mintis, kuri šmėkščioja mano galvoje yra: "Imkti tą knygą ir skaitykit neklausinėję".
Mano santykį su ja turbūt puikiai atskleidžia tai, kad vos užvertus paskutinį puslapį žinojau, greit aš ją vėl skaitysiu. Mano akys ir širdis vis krypsta ir krypsta į jos pusę, bet žinau, reikia pabaigti tai, ką dabar skaitau ir tada vėl susitiksim, Vinstonai Smitai.

Manęs šis romanas neįtikino, nors jis nėra prastas. Parašyta dienoraščio forma, buvo bandoma atkurti/perteikti penkiolikmetės mąstymą ir jausminę būseną, kai, rodos, pasaulis griūna ir esi vienišas ir nesuprastas. Būtent...

Manęs šis romanas neįtikino, nors jis nėra prastas. Parašyta dienoraščio forma, buvo bandoma atkurti/perteikti penkiolikmetės mąstymą ir jausminę būseną, kai, rodos, pasaulis griūna ir esi vienišas ir nesuprastas. Būtent įvykiai, kurie atsitiko merginai mane labiausiai glumino: atrodė per daug neįtikėtina, kad viskas atsitinka chronologiškai ir seka vienas kitą (tavimi susidomi populiarus vaikinas (jis netraukia); susipažįsti su knygas mylinčia ir vėžiu sergančia mergina, kuri yra/turi polinkį į homoseksualumą ir nusiveda tave į svingerių klubą, ten pamatai, kad berniukas, kurį myli iš tiesų yra gėjus ir tavimi naudojosi kaip priedanga; be visa to pirmą kartą pasimyli su ką tik sutiktu vaikinu (tiesiog iš nesąmoningo susijaudinimo) savo namuose ant sofos, kuris atėjo įdėti spynos į tavo kambarį. Spyna reikalinga tam, kad šuo, kurį priglaudei, nebėgiotų po namus, nes motinos sugyventinis jam alergiškas). Prioritetai, nusivylimai ir nepasitenkinimai. Keturiolikos metų paauglį toks kūrinys turėtų sukrėsti/sujaudinti, ypač turint omeny pabaigą. Žinoma, galima žiūrėti į romaną kaip būdą atskleisti savižudybės priežastį(is), analizuoti jauno žmogaus emocinę būseną, bet vis tiek rekomenduočiau skaityti romaną tik turint mažai laiko ir norint greito ir lengvo skaitymo arba, žinoma, turint tikslinę idėją, pvz., analizuoti savižudybės ir/ar paauglio charakterizavimą literatūroje.

Pasaulis vaikų akimis. Manau, šitaip būtų galima ją pavadinti ir apibūdinti. Rašytoja V. Juknaitė kalbina vaikus, kuriems gyvenimas nepašykštėjo išgyvenimų ir išbandymų: prarastas regėjimas, kalėjimas, pataisos...

Pasaulis vaikų akimis. Manau, šitaip būtų galima ją pavadinti ir apibūdinti. Rašytoja V. Juknaitė kalbina vaikus, kuriems gyvenimas nepašykštėjo išgyvenimų ir išbandymų: prarastas regėjimas, kalėjimas, pataisos kolonijos, ankstyvos artimųjų mirtys. Vis dėlto jie puikiai "kabinasi" į gyvenimą, sugeba juo džiaugtis ir mėgautis, ko taip trūksta daugumai žmonių. Skaitant atrodo, kad jiems tai, kas mums atrodo didžiausia nelaimė, tampa didžiausias pliusas (ne vienas teigė, kad jie nenorėtų, pvz., praregėti, nes jie nesuvokia, ką tai reiškia). Mes per dažnai juo nuvertinam arba neįvertinam, manau, tai atskleisti ir buvo rašytojos sumanymas, kuris jai patiko. Tiesiog, manau, reikia nepamiršti, kad ne visi neįgalūs (fiziškai ir/ar dvasiškai) yra tokie stiprūs ir pozityvūs. Galbūt čia kalbinti vaikai yra išimtys, bet labai teigiamos ir skatinančios persvarstyti požiūrį išimtys.

Tai buvo mano pirmoji pažintis su Bite Vilimaite ir tikrai ją pratęsiu. Patiko rašymo stiliu - lengvas, lakoniškas, tikras, bet tuo pat metu slepiantis svarbų (šiuo atveju vaiko) išgyvenimą. Apskritai šis apysakos ir apsakymų...

Tai buvo mano pirmoji pažintis su Bite Vilimaite ir tikrai ją pratęsiu. Patiko rašymo stiliu - lengvas, lakoniškas, tikras, bet tuo pat metu slepiantis svarbų (šiuo atveju vaiko) išgyvenimą. Apskritai šis apysakos ir apsakymų rinkinys mane ramino, buvo savotiška meditacija ir malonumas.