Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir...

Kaip daugelis jau paminėjo - puikus istorinis romanas, su trilerio ar mistikos prieskoniu. Įdomu tai, jog pats rašytojas yra kilęs iš budelių giminės ir kurdamas romanus naudoja pro pro prosenelių paliktus rašytinius ir išsaugotus raštus. Iš tikro įdomiausia visoje knygoje ir yra korikas, o ne koriko duktė. Tikiuosi apie koriko duktę paskaityti daugiau kitoje knygoje "Koriko duktė ir juodasis vienuolis", tačiau šioje knygoje dominavo korikas. Man asmeniškai budelis/korikas asocijuojasi su tiesiog nemaloniu ir tikriausiai nesveiko proto žmogumi, maždaug "kas gali pasirinkti tokią profesiją savo noru". Tačiau autorius apšviečia skaitytojus kas iš tikro yra tas korikas, kodėl jis juo tampa, ar jis to nori. Kaip jis pats jaučiasi dėl to, kuo yra, kaip jaučiasi dėl to, kaip į jį reaguoja aplinkiniai. Galų gale sunkiu visam miesteliui metu, kai žmonės pasiduoda panikai dėl raganavimo ir pradeda augti žmonių neapykanta netgi vieni kitiems, būtent korikas yra tyriausios sielos žmogus, kuris stengiasi išgelbėti nekaltuosius, atmeta mistikos teorijas ir suvokia, jog įvykiai, kurie vyksta miestelyje neturi nieko bendro su raganomis ir velniais, o tokius dalykus gali padaryti tik žmogus ir godumas.

Neveltui Anos Kareninos istorija yra tikra klasika, ką paėmus paskaityti tikrai nenusivilsi. Apie pačią Anos Kareninos istoriją, manau, jog labai logiškai yra išskirto dvi knygos: pirmoje knygoje Ana - dominuojanti, žavinti,...

Neveltui Anos Kareninos istorija yra tikra klasika, ką paėmus paskaityti tikrai nenusivilsi. Apie pačią Anos Kareninos istoriją, manau, jog labai logiškai yra išskirto dvi knygos: pirmoje knygoje Ana - dominuojanti, žavinti, visi ją myli, visi ja džiaugiasi. Ana - tobula moteris. Vronskis - tobulas vyras.O antrame plane Kiti ir Levinas - nusivylę, pamesti žmonės. Antroje knygoje charakteriai keičiasi, jų likimai keičiasi - aistrą keičia įdirbis, grožį iškreipia pavydas kol visa tai nuveda iki dviejų žmonių tragedijos, o antro plano veikėjai, judėję žingsnis po žingsnio iki savo laimės, pagaliau ją sukuria. Knyga tikrai verta dėmesio, ir ne tik antroji dalis, bet visa Anos Kareninos istorija, kadangi pagrindinės vertybės, apie kurias yra kalbama knygoje, aktualios bus visais laikais.

Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus...

Ir patiko ir nepatiko...
Labai stulbinamai tiesiai ir su ironija atskleidžiama egzistuojančios sistemos beprasmybė. Žmogus, lyg daiktas reikalingas tik darbui atlikti, ir atlikti taip, kaip nurodyta (ne kitaip). Šios knygos herojus taip įsipainiojęs į sistemos pinkles, kad pats puikiai supranta iš jos nebe išsivaduosiantis.
Knyga tikrai nestokojanti juodojo humoro. Alkoholis, trumpalaikiai meilės nuotykiai, keiksmai... Tai tie dalykai, kurie niekur nedingsta nuo knygos pradžios iki pabaigos.
C. Bukowski yra tikrai tiesmukas ir aštrus knygų autorius. Knyga galbūt ir nepalieka labai stiprios išliekamosios vertės, tačiau paskaityti verta.

Tai trečiasis susipažinimas su Irvin D. Yalom. Ši knyga man tokia pat gera ir įdomi, kaip ir prieš tai skaitytos.
„Meilės budelis“ - išsiskiria iš kitų jo knygų tuo, kad šioje jis daug rašo ne tik apie paciento jausmus,...

Tai trečiasis susipažinimas su Irvin D. Yalom. Ši knyga man tokia pat gera ir įdomi, kaip ir prieš tai skaitytos.
„Meilės budelis“ - išsiskiria iš kitų jo knygų tuo, kad šioje jis daug rašo ne tik apie paciento jausmus, bet ir apie savo vidinę būsena bendraujant su klientais. Ir kaip kartais būna sunku užmegzti ryši su pacientu, kai žinai, kad nuo tarpusavio ryšio gali priklausyti prieš tave sėdinčio žmogaus gyvenimas.
Tai apie ką I. D. Yalom kalba savo dešimties pacientų istorijose, yra aktualu kiekvienam: laisvė, mirtis, vienatvė, meilė, beprasmybė...
Tai viena iš tokių knygų, kurias perskaitęs neatsitiktinai peržvelgi ir savo gyvenimą...

Pirmą kartą po dviejų lietuvišku vertimu perskaitytų knygų, šią perskaičiau anglų kalba. Iš tiesų angliškas variantas labiau sužavėjo, vėliau skaičiau ir lietuviškai. Tačiau imtymios scenos trečioje dalyja jau...

Pirmą kartą po dviejų lietuvišku vertimu perskaitytų knygų, šią perskaičiau anglų kalba. Iš tiesų angliškas variantas labiau sužavėjo, vėliau skaičiau ir lietuviškai. Tačiau imtymios scenos trečioje dalyja jau pabodo, kai kur net praleisdavau, nes neįdomu, tačiau intriga vis dėl to išlaikoma iki pat galo. Nuostabi istorija

Iš tiesų po Mėlyno rūko knygų lūkesčiai buvo labai dideli, nes autorės stilius jame labai patiko. Pradėjus skaityti knyga buvo labai įdomi, trečdalį perskaičius pasidarė nuobodu, o paskutieji 200 puslapių vėl sudomino....

Iš tiesų po Mėlyno rūko knygų lūkesčiai buvo labai dideli, nes autorės stilius jame labai patiko. Pradėjus skaityti knyga buvo labai įdomi, trečdalį perskaičius pasidarė nuobodu, o paskutieji 200 puslapių vėl sudomino. Knygoje pasigedau daugiau vietovės vaizdavimo, kad būtų galima įsijausti į tą aplinką, kaip kas atrodo, norėjosi daugiau aprašymų. Kai kurios scenos labai netikėtos ir nedetaliai aprašytos, tiesiog numestas faktas ir tiek, norėjosi daugiau intrigos, šiaip neblogai, tačiau trūko išbaigtumo ir daugiau detalių.