Mane labai domina sovietinių laikų gyvenimas, daug knygų perskaičiau šia tema, ir vis dar stebina kaip žmonės sugebėjo išlikti žmonėmis per tuos penkiasdešimt metų.. Šioje knygoje man labiausiai įstrigo Vilniaus vadovo...

Mane labai domina sovietinių laikų gyvenimas, daug knygų perskaičiau šia tema, ir vis dar stebina kaip žmonės sugebėjo išlikti žmonėmis per tuos penkiasdešimt metų.. Šioje knygoje man labiausiai įstrigo Vilniaus vadovo paveikslas, žmogus pavaizduotas kaip inteligentiškas ir protingas, labai atsidavęs ir padaręs daug gero Vilniui, tačiau daugelyje situacijų jaučiamas tas sovietinis mentalitetas, tie išgėrinėjimai, savotiški metodai tvarkant reikalus ar siekiant tikslų. Aišku, kadangi tais laikais nebuvo nepriklausomos Lietuvos tai gal kitaip buvo ir neįmanoma. Įdomu pamatyt tą gyvenimą, pažinti svarbius veikėjus iš arčiau, ačiū autorei, bet gaila kad viskas pateikta tik iš teigiamos pusės, kaip gerai padaryta, kaip gražu, kaip Vilniuj puiku.

Labai patiko. Gal tik keletas vietų buvo šiek tiek per daug ištemptų, bet labai įtraukė, o ir tema aktuali ir labai įdomiai pavaizduota. Kaip galima fanatiškai tikėti, taip stipriai, kad pasiaukojimas atrodo kaip didžiausia...

Labai patiko. Gal tik keletas vietų buvo šiek tiek per daug ištemptų, bet labai įtraukė, o ir tema aktuali ir labai įdomiai pavaizduota. Kaip galima fanatiškai tikėti, taip stipriai, kad pasiaukojimas atrodo kaip didžiausia laimė. Žmogaus sąmonės manipuliavimas, religinis fanatizmas ir terorizmo atsiradimas, kartu ir labai įdomi istorija.

Pamečiau skaičių knygų, kurias perskaičiau, parašytas būtent šios autorės. Vis girdėdavau, kad „Devyniolika minučių“ yra Jodi Picoult šedevras. Kartais geriau nesiklausyti šnekų, o pačiam imti ir perskaityti...

Pamečiau skaičių knygų, kurias perskaičiau, parašytas būtent šios autorės. Vis girdėdavau, kad „Devyniolika minučių“ yra Jodi Picoult šedevras. Kartais geriau nesiklausyti šnekų, o pačiam imti ir perskaityti knygą...
Ši knyga tikrai gera, netgi labai gera, bet man iki šedevro kažko pritrūko. Manau, kad tokia populiari ji tapo dėl tikrai rimtos temos nagrinėjimo. Patyčios mokykloje ir supratimas, kokie vaikai gali būti žiaurūs, suaugusiųjų abejingumas, tėvų ir vaikų santykiai... Iš šios knygos yra ko pasimokyti, ar bent jau apie daug ką pagalvoti.
Autorė labai puikiai kuria personažų vidinius pasaulius, sugeba perteikti tai subtiliai ir aiškiai. Tuo pačiu knygoje paslepia intrigą, kuri tave sugeba nustebinti.
Pagrindinė auditorija, kuriai reiktų perskaityti šią knygą yra tėvai ir mokytojai. Galbūt tokia knyga parodys ir išmokys to, ko jie nepamato ar nepajaučia vykstant aplinkui.

Nudžud, aš Tavimi didžiuojuosi. Esi drąsi, išmintinga, ypatinga. Tavo atviras pasakojimas įrodo, kad istorijos vertos būti užrašytos ir perskaitytos. Tai gali padėti ir kitoms paauglėms ar merginoms, patiriančioms panašius...

Nudžud, aš Tavimi didžiuojuosi. Esi drąsi, išmintinga, ypatinga. Tavo atviras pasakojimas įrodo, kad istorijos vertos būti užrašytos ir perskaitytos. Tai gali padėti ir kitoms paauglėms ar merginoms, patiriančioms panašius išgyvenimus