Kaip ir kitos L.Kleypas istorijos, ši nei kiek neatsilieka, autorė ištikima savo stiliui. Knyga tikrai patiko, kadangi jau antroje ir trečioje dalyse buvo galima įžvelgti, kad kažkas turėtų įvykti tarp pagrindinių veikėjų,...

Kaip ir kitos L.Kleypas istorijos, ši nei kiek neatsilieka, autorė ištikima savo stiliui. Knyga tikrai patiko, kadangi jau antroje ir trečioje dalyse buvo galima įžvelgti, kad kažkas turėtų įvykti tarp pagrindinių veikėjų, ši dalis intrigavo labiausiai.
Istorija šilta, nuotaikinga, kaip visada yra iš ko pasijuokti (ypač žinant pagrindinių veikėjų nesutarimus ir pomėgį vienas iš kito pasišaipyti). Vertas laiko smagus vakaro skaitinys.
Kolkas stipriausia šios serijos knyga.

Iki knygos vidurio labai kankinausi, galvojau netgi negi čia pats nuobodžiausias Adler detektyvas, tačiau ties viduriu veiksmas išsirutuliavo ir patapo visai įdomiu. Knyga kaip ir visos Adler įdomi ir verta detektyvų mėgėjų...

Iki knygos vidurio labai kankinausi, galvojau netgi negi čia pats nuobodžiausias Adler detektyvas, tačiau ties viduriu veiksmas išsirutuliavo ir patapo visai įdomiu. Knyga kaip ir visos Adler įdomi ir verta detektyvų mėgėjų dėmesio. Rekomenduoju. Pabaiga nenuspėjama.

Pasakojami įvykiai sukrečia ir priverčia susimąstyti apie ištremtų žmonių išgyventas baimės ir siaubo valandas, kai buvo nežinoma ar ši diena tau nebus paskutinė... Įtraukiantis siužetas ir skaudūs istorijos faktai...

Pasakojami įvykiai sukrečia ir priverčia susimąstyti apie ištremtų žmonių išgyventas baimės ir siaubo valandas, kai buvo nežinoma ar ši diena tau nebus paskutinė... Įtraukiantis siužetas ir skaudūs istorijos faktai šią knygą pavertė skaudžiu, bet įsimintinu romanu..

Kaip bepiktintų knygos siužetas, manau, kad tai gera knyga. Labai geras pavyzdys, kai moteris viską daro dėl noro patikti vyrui, visiškai negalvodama apie save. Net leidžiasi fiziškai žalojama, ir dar tai vadina meile. Knygoje...

Kaip bepiktintų knygos siužetas, manau, kad tai gera knyga. Labai geras pavyzdys, kai moteris viską daro dėl noro patikti vyrui, visiškai negalvodama apie save. Net leidžiasi fiziškai žalojama, ir dar tai vadina meile. Knygoje viskas pateikta per sekso prizmę, bet kai pagalvoji, kaip dažnai realiame gyvenime moterys leidžiasi taip žeminamos vyrų, kaip jas psichologiškai sugniuždo, supranti, kad istorija nėra stipriai išgalvota.

Labiau mėgstu skaityti užsienio literatūrą, tačiau manau, kad būtina susipažinti ir su lieuviška. Pažintis su šia knyga įvyko mokykloje, nes ji buvo įtraukta į privalomųjų sąrašą ir galiu tuo pasidžiaugti. Tai...

Labiau mėgstu skaityti užsienio literatūrą, tačiau manau, kad būtina susipažinti ir su lieuviška. Pažintis su šia knyga įvyko mokykloje, nes ji buvo įtraukta į privalomųjų sąrašą ir galiu tuo pasidžiaugti. Tai autoriaus prisiminimai apie išgyvenimus Štuthofo koncentracijos stovykloje. Knyga iš kitų knygų apie lagerius išsiskiria tuo, kad Sruoga viską vaizduoja pasitelkdamas ironiją. Buvo keista skaityti apie tokius žiaurius dalykus kai jie yra nesureikšminami ir pateikiami lyg kasdienis atsitikimas. Tačiau ironija man tik dar labiau sustiprino kraupius aprašymus ir priversdavo susimąstyti, nejaugi taip žmonės gali ir turi teisę elgtis su kitais žmonėmis. Kiekvienam rekomenduočiau perskaityti šią knygą.

Šią knygą perskaičiau, nes dauguma žmonių ją girė ir rekomendavo perskaityt. Todėl tikėjausi, kad ši knyga bus nepamirštama, tačiau man ši knyga visiškai nepatiko. Knygos pradžioje buvo šiek tiek įdomu susipažinti su...

Šią knygą perskaičiau, nes dauguma žmonių ją girė ir rekomendavo perskaityt. Todėl tikėjausi, kad ši knyga bus nepamirštama, tačiau man ši knyga visiškai nepatiko. Knygos pradžioje buvo šiek tiek įdomu susipažinti su personažais, pačia istorija, kaip Kristijanas ir Anastasija susipažįsta, tačiau skaitant toliau pasidarė nuobodu, tas pats per tą patį, atrodo kad pagrindinis šių žmonių tikslas yra susitikti, pasimylėti, Kristijanas nuolat paklausinėja ar ji nori valgyt, Anastasija pavarto akis ir pasaka kartojasi iš naujo. Nebuvo kažkokio netikėtumo, kuris sudomintų skaityti toliau. Taip pat manau, kad perskaičius gerą knygą visada kažko pasimokai, iškyla kažkokie klausimai, kurie priverčia susimąstyti, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Taip pat iki šiol niekaip negaliu suprasti, kuo ši knyga yra tokia ypatinga ir kodėl tiek daug pasaulio žmonių ja žavisi.

Pirmoji Jodi Picoult knyga kuria perskaičiau buvo Mano sesers globėjas, nuo to karto ši rašytoja tapo viena mano mėgstamiausiu ir jos knygas skaitau nuolat. Galiu teigti, kad ši knyga yra viena geriausiu jos knygu. Skaitant knyga...

Pirmoji Jodi Picoult knyga kuria perskaičiau buvo Mano sesers globėjas, nuo to karto ši rašytoja tapo viena mano mėgstamiausiu ir jos knygas skaitau nuolat. Galiu teigti, kad ši knyga yra viena geriausiu jos knygu. Skaitant knyga istorija gali pamatyti iš visu pusiu ir iš teisėsaugos, ir iš psichologinės ir visuomeninės, nes rašytoja rašydama knygas tariasi su specialistais kaip vienas ar kitas dalykas atrodo ju akimis.
Knygoje radau daug pažįstamu dalyku. Pati nesu patyrusi patyčiu, tačiau manau kiekvienoje klasėje buvo žmogus, kuris jautėsi nejaukiai ir jautė užgauliojimus. Kiekviena diena jaučiant diskomforta manau kiekvienam kiltu pyktis ir noras atkeršyti, tačiau ar galima pateisinti žmogu, kuris atkeršydamas iššaudo savo bendraamžius? Manau ne. Tačiau ar galima pateisinti tuos žmones, kurie matė patyčias ar patys tyčiojosi ir nieko nedarė? Manau taip pat ne. Todėl tai ir mane pačia privertė susimastyti, kad matant bent menkiausia užgauliojima reikia žmogu užtarti ar padėti, kad tai neišaugtu į didesnę problema.