Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas –...

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas – jis nebūtų sustojęs plėsti savo teritorijos. Po Persijos, o užkariavimai užtruko apie dešimt metų, būvo planuose ir Arabijos pusiasalis, ir Roma, ir kitos likusios teritorijos iki Atlanto vandenyno vakaruose.

Aleksandro Makedoniečio tėvas Filipas buvo karalius, karys, strategas ir diplomatas. Jis pradėjo plėsti teritorijas ir įtvirtinti savo įtaką aplinkui. Įvairios strategijos, net ir ginkluotė – sarissa, yra išrastos būtent Aleksandro tėvo. O kai priešininkus reikia apžaisti: „jis pritaikė iš pažiūros keistą strategiją smogti priešui įkypuoju pleištu.“ Tai Aleksandras buvo kaip ir savo tėvo tęsinys, tik su Heraklio dydžio ambicijomis ir vizijomis.

Taip ir vyksta pasakojimas kelionėje su visa Aleksandro kariauna: Mažoji Azija, Sidonas, Tyras („kad paimtų šį užsispyrusį miestą, makedonai plušėjo septynis ilgus mėnesius“), Gaza, Egipto gabaliukas, Mesopotamija, Babilonas, Sūzai, Persepolis. Rytų teritorijos: Baktrija, Sogdiana, Hindukušo kalnai, Indo upės apylinkės ir džiunglės, Žuvų valgytojai, Gedrosijos dykuma ir t.t.

Vaizdingas pasakojimas. Tekstas laisvas, neįspraustas į sausų faktų atpasakojimą.

„Babilone buvo ypatingas miesto kvartalas, skirtas chaldėjams, senovės Mesopotamijos žyniams filosofams, garsėjusiems savo žiniomis apie žvaigždes. Buvo pasakojama, kad jie turėjo tūkstančių metų senumo įrašus apie astronominius įvykius... Skirtingai nuo daugumos skaičiavimo sistemų, chaldėjų matematika buvo ne dešimtainė, o šešiasdešimtainė, vėlesnės civilizacijos ją perėmė erdvei ir laikui skaičiuoti – kaip tik todėl valanda susideda iš šešiasdešimt minučių, minutė iš šešiasdešimt sekundžių, o apskritimą sudaro 360 laipsniai (šešiskart šešiasdešimt)...“

„Iš paimtų belaisvių Aleksandras sužinojo, kad Darėjas su savo kariuomene yra netoliese... Persai buvo įrengę stovyklą plačioje lygumoje, Gaugameluose. Tai buvo mažas, ramus kaimelis; jo pavadinimas, reiškiantis „kupranugario namas“, kilo iš istorijos apie vieną senovės karalių, kuris kartą pabėgo nuo priešų ant greito kupranugario ir ten pasislėpė. Jis buvo toks dėkingas gyvūnui, kad pastatė jam namus ir įsakė kaimiečiams rūpintis juo visą likusį gyvenimą. Kupranugaris jau seniai buvo nugaišęs, bet lygumų pievos, kuriose jis ganėsi laimingoje senatvėje, vis dar driekėsi mylių mylias tarp kalnų ir Tigro. Priešingai negu prie Iso, Čia Darėjui buvo daug atviros erdvės savo kariuomenei išdėstyti...“

Viena šeima. Ir paskutinė jų vasara..
Atrodo, jog vos per vieną akimirką pasikeičia visas Vislerių šeimos gyvenimas.. Kuomet Tomiui yra diagnozuota onkologinė liga. Viskas galbūt nebūtų taip blogai, tačiau ši liga jau gana...

Viena šeima. Ir paskutinė jų vasara..
Atrodo, jog vos per vieną akimirką pasikeičia visas Vislerių šeimos gyvenimas.. Kuomet Tomiui yra diagnozuota onkologinė liga. Viskas galbūt nebūtų taip blogai, tačiau ši liga jau gana pažengusi, o ir vyras nusprendžia nesigydyti. Jis nori turėti laiko tiek, kiek jam yra skirta. Šį jo sprendimą be galo sunkiai priima žmona Aleksė bei dukra Sesilija. Šeima nusprendžia vasarą praleisti Tomio ir Aleksės gimtajame miestelyje prie jūros. Kad ir kaip bebūtų sunku, jie puikiai supranta, jog ši vasara kartu jiems bus paskutinė.

Skaudus bei tikrai jautrus romanas. Tik pradėjus skaityti, tampa aišku, jog čia laimingos pabaigos nebus. Tačiau šis žinojimas nei kiek nepalengvina kelio iki to. Šioje knygoje šviesių bei gražių dalykų tikrai daug. Draugystės tema, meilė bei dukros ir tėvo ryšys buvo kažkas nuostabaus. Nors pradžioje galbūt ir norėjosi teisti Tomį už tokį priimtą sprendimą, tačiau perskaičius visą istoriją, aš puikiai jį suprantu. Ir visiškai suprantu būtent tokį jo pasirinkimą.
Sugraudino mane ši istorija, nors tiesą pasakius neįsivaizduoju, kaip galėjo būti kitaip 🤭 Ši knyga patiks mėgstantiems gyvenimiškas bei jautrias istorijas ❤️

Šis psichologinis trileris vienas iš tų, kuriuose viskas vyksta labai pamažu ir didelių siužeto posūkių neįvyksta. Pati kūrinio pradžia gali pasirodyti truputį gal ir nuobooka, tačiau skaitant toliau darosi vis įdomiau....

Šis psichologinis trileris vienas iš tų, kuriuose viskas vyksta labai pamažu ir didelių siužeto posūkių neįvyksta. Pati kūrinio pradžia gali pasirodyti truputį gal ir nuobooka, tačiau skaitant toliau darosi vis įdomiau. Vienas iš labiausiai mane sužavėjusių dalykų šiame pasakojame buvo ta kita knyga, apie kurią buvo kalbama. "Grobis" tikrai įdomus pasakojimas, kurį mielai perskaityčiau ir pati.
Esu perskaičiusi ne vieną psichologinį trilerį, tad šiuo aspektu manęs ši knyga labai stipriai nenustebino, tačiau pagyros autoriui už tokią knygos idėją. Greit suskaityta istorija, kuri man padovanojo gerą laiką su knyga 📚

Knyga, privertusi dar kartą įsivertinti, ką turiu, kaip gyvenu. Ir dar kartą įsitikinu, kad istorinių asmenybių žiaurumas neišpasakytas ir kaip tai galėjo vykti. Ir kaip tame žiaurume ir beprasmybėje žmonės gyveno.....

Knyga, privertusi dar kartą įsivertinti, ką turiu, kaip gyvenu. Ir dar kartą įsitikinu, kad istorinių asmenybių žiaurumas neišpasakytas ir kaip tai galėjo vykti. Ir kaip tame žiaurume ir beprasmybėje žmonės gyveno.. Sukrečianti knyga.
Knygoje šokinėja istorija nuo dabar iki 1935. Ir taip pirmyn atgal. Tad kartais grįžti atgal norėdavosi, prisiminti vieną ar kitą sceną. O paskutinį ir pirmą skyrių skaičiau po kelis kartus. Taip liūdna, tikra ir be galo skaudu.