Knygoje pasakojama apie Sibilę, kuri, sužinojusi, jog jos vaikinas ją apgaudinėja, sėda į automobilį ir lekia namo į Vilnių. Tačiau trumpam sustojusi pakelėje atsitiktinai tampa užsakomosios žmogžudystės liudininke ir...

Knygoje pasakojama apie Sibilę, kuri, sužinojusi, jog jos vaikinas ją apgaudinėja, sėda į automobilį ir lekia namo į Vilnių. Tačiau trumpam sustojusi pakelėje atsitiktinai tampa užsakomosios žmogžudystės liudininke ir čia užsisuka veiksmo karuselė: žudikas imasi persekiojimo, o mergina pagalbos ieško pas tėvą. Valentinas akimirksniu organizuoja savo dukrai apsaugą, mat verslininkas ir keturi jo broliai jau yra atlaikę ne vieną susidūrimą su kriminalinio pasaulio atstovais, todėl yra užsiauginę storus „lietuviško verslo pradininko“ šarvus iš tų laikų, kai reikėjo mokėti už „stogą“ arba būti pakankamai kietam, jog šių paslaugų atsisakytum. Broliai kadais tai padaryti sugebėjo ir vis dar neprarado specifinių įgūdžių, todėl imasi globoti giminaitę ir pačiu laiku, mat prasideda liudininkės medžioklė. Nuolat saugoma dėdžių, mergina slapstosi, o žudikas vis ją randa ir tik per plauką jai pavyksta išsisukti. Tačiau pavojai nesukliudo Sibilei nuvykti į klasės susitikimą ir susitikti su mokyklos laikų meile. Ir nuo šio momento veiksmas tęsiasi, susipindamas su romantika.

Maždaug taip skambėtų knygos aprašymas, kuris turėtų suintriguoti skaitytoją. Ir tikrai taip galėtų nutikti, nes šią situaciją galima aprašyti šauniai, įdomiai, dinamiškai. Tai tikrai galėtų būti įtraukiantis veiksmo trileris. O kur dar tas faktas, jog pasidomėjus autore iš visažinės internetinės enciklopedijos sužinai, kad Daiva Vaitkevičiūtė „minima šalia tokių šiuolaikinės lietuvių literatūros rašytojų kaip Jurga Ivanauskaitė, Romualdas Granauskas, Justinas Marcinkevičius, Jurgis Kunčinas, Laimonas Inis, Edvinas Kalėda.“. Nu neblogai skamba. Galėtų būti net visai geras knyga. Tačiau NĖRA. Ir tai ne šiaip vidutiniška knygelė, tai visiška makulatūra. Lėkštesnė už šitą skaitalą gali būti nebent lėkštė, nors ir tai abejoju. Rimtai – visai nejuokauju ir neperdedu. Kuo galima būtų argumentuoti? Ogi bet kuriuo istorijos elementu. Pradėkim nuo herojės. Ji yra buka fyfa, net ir gresiant „mirtinam pavojui“, sugalvojanti pabėgti nuo savo sergėtojų dėl pačių durniausių priežasčių. Kiti veikėjai? Kiti veikėjai tūpi marozai geriausiu atveju galintys pasigirti nebent intelekto užuomazgomis. Visi, pradedant Sibile, baigiant neįsimenančiais epizodiniais – stereotipiški lyg iš kokio pigių personažų katalogo nupirkti per akciją. Siužetas? O taip, kaip gi be jo! Gaila tik, kad jis visiškai skystas, nuspėjamas iki smulkmenų, o happy end‘as šviečiasi nuo pirmo puslapio. Net ir rašymo stilius gali pretenduoti nebent į primityvizmo apdovanojimus, mat autorė arba nutarkuoja savo raišką iki pačių paprasčiausių konstrukcijų ir minimaliausio žodyno, arba dar juokingiau siekia imituoti gatvinę leksiką (būtent imituoti, nes per visus galus šviečia, kad ji pati taip niekada nekalbėjo ir nekalbės, kad sėdi savo rausvais tapetais išklijuotame kambaryje ir mėgina sugalvoti, kaip čia galėtų riebiau išsireikšti koks banditėlis, bet tik ne per sodriai, kad jautrių damų per daug nepakraupinti).

Tai va tokie reikaliukai su šiuo lietuvišku šedevru ir bestseleriu. Tiesa, knygos reklamose kai kur sušmėžuojantis žodis „erotika“, taip pat yra tik reklaminis masalas vyro išsiilgusioms moteriškėms. Nebus čia nieko erotiško, mielosios. Rasit kelis epizodėlius, kurių kokybė maždaug kaip pasiglamžymai meksikiečių muilo operose. Nors ką jau čia apie tą muilą pradėjau – faktas kaip blynas, kad skaitant šią knygą tiesiog šviečia iš puslapių buki lietuviški serialai, spazmų apimtos personažų grimasos ir spaudžiamos emocijos. Ne veltui ši autorė parašė ir „Moterys meluoja geriau“. Bet jei jums patiko tas, tai gal patiks ir šitas – gal iš tiesų žmonėms nieko nebereikia iš knygų.
Jei šią knygą būčiau pirkusi, tai po to būčiau ilgai verkus, o apraudojusi išleistus pinigus, knygą ramia sąžine sunaudojusi prakuroms. (knygos apžvalga iš http://pastraipa.popo.lt/)

Nelabai mėgstu skaityti šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrinius, tačiau nusprendus perskaityti šį romaną galiu pasakyti, kad labai nusivylusi nelikau. Tai buvo lengva knyga, kurioje buvo įdomu, kas nutiks toliau, gal pats...

Nelabai mėgstu skaityti šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrinius, tačiau nusprendus perskaityti šį romaną galiu pasakyti, kad labai nusivylusi nelikau. Tai buvo lengva knyga, kurioje buvo įdomu, kas nutiks toliau, gal pats aprašymas ir veiksmas šiek tiek priminė serialą apie meilę, kur pabaigoje kiekvienas turi rasti antrą pusę ir likti laimingi, tačiau buvo įdomu paskaityti apie lietuvišką meilę ir kiek dėl jos gali padaryti žmonės.

Ši knyga sužavėjo ne taip stipriai kaip kitos šios rašytojos knygos, tačiau privertė susimąstyti apie daugelį dalykų vykstančių gyvenime. Knyga yra apie mergaitę Viltis, kuri ima kalbėtis ir matyti Dievą, kuomet jos...

Ši knyga sužavėjo ne taip stipriai kaip kitos šios rašytojos knygos, tačiau privertė susimąstyti apie daugelį dalykų vykstančių gyvenime. Knyga yra apie mergaitę Viltis, kuri ima kalbėtis ir matyti Dievą, kuomet jos tėvai skiriasi. Knygoje aprašomas pats skyrybų procesas, žurnalistų ir visuomenės reakcija į mergaitę. Atrodo neįmanoma, kad mergaitė galėtų matyti Dievą, tačiau, kai jai atsiveria žaizdos delnuose, tai vėl priverčia suabejoti, gal vis dėlto tai nėra prasimanymai... Ši knyga pilna netikėtumų todėl buvo įdomu skaityti, tačiau gal veikėjų paveikslai nebuvo pilnai aprašyti ar pati tema nebuvo man pakankamai įdomi todėl negaliu jos vertinti vien teigiamai.

Šią knygą perskaičiau jau seniai. Nors ji yra šiek tiek fantastinė, ko aš nemėgstu, mane ji suintrigavo ir sudomino, norėjosi skaityti vis toliau. Buvo įdomu skaityti apie požemius ir keistas būtybes gyvenančias po žeme....

Šią knygą perskaičiau jau seniai. Nors ji yra šiek tiek fantastinė, ko aš nemėgstu, mane ji suintrigavo ir sudomino, norėjosi skaityti vis toliau. Buvo įdomu skaityti apie požemius ir keistas būtybes gyvenančias po žeme. Tačiau šią knygą rekomenduočiau tik jaunesniem skaitytojam.

Šiaip jau silpna knyga ir kaip erotinis romanas ir kaip romanas apskritai, per daug paprasta, neišraiškinga kalba, nusivogtos mintys. Po S. Day ir L. James tokio tipo kūrinių šis nublanko visai. Perskaičius šį romaną nekyla...

Šiaip jau silpna knyga ir kaip erotinis romanas ir kaip romanas apskritai, per daug paprasta, neišraiškinga kalba, nusivogtos mintys. Po S. Day ir L. James tokio tipo kūrinių šis nublanko visai. Perskaičius šį romaną nekyla noras skaityti pirmąjį, kuriuo autorė išgarsėjo.

Labai įdomi knyga. Tik ne savo turiniu, o kaip fenomenas, turintis stiprų „prieš“ ir ryškų „už“, dėl ko gali pasigirti tik dviem rūšim skaitytojų: prisiekusiais mylėtojais arba žiauriais hater‘iais.

Taigi, kodėl...

Labai įdomi knyga. Tik ne savo turiniu, o kaip fenomenas, turintis stiprų „prieš“ ir ryškų „už“, dėl ko gali pasigirti tik dviem rūšim skaitytojų: prisiekusiais mylėtojais arba žiauriais hater‘iais.

Taigi, kodėl šiai knygai galima sakyti TAIP arba kodėl tai yra puikiai sužaista psichologinio žaidimo su skaitytojos (o taip, knyga orientuota būtent į moteris) emocijomis partija.
IR
Kodėl šiai knygai reikia sakyti NE arba kodėl skaitymo snobai ją prilygina tualetiniam popieriui.

Išsamiai šiuos du teiginius aprašiau čia: http://pastraipa.popo.lt/2016/08/04/e-l-james-penkiasdesimt-pilku-atspalviu-ir-ko/ tad kviečiu užsukti ;)

Jeigu nenori likti visiškas "tamsuolis" būtinai turėtum perskaityti šitą knygą ,nors ir ne su viskuo sutiksi -bet ,patikėk ,
tai tikra tiesa ,tiesiog skaityk ir pasisteng daryti tai ką ten pataria nors ir atrodo kad tai vaikų...

Jeigu nenori likti visiškas "tamsuolis" būtinai turėtum perskaityti šitą knygą ,nors ir ne su viskuo sutiksi -bet ,patikėk ,
tai tikra tiesa ,tiesiog skaityk ir pasisteng daryti tai ką ten pataria nors ir atrodo kad tai vaikų žaidimai -tikrai ne m

Perskaičiau šią knygą, tik dėl to, jog ją rekomendavo draugė. Prieš tai buvau mačiusi filmą ir man jis visiškai nepatiko, turbūt nuobodesnio filmo net ir nebuvau mačiusi... O štai knyga labai patiko! Todėl likau labai...

Perskaičiau šią knygą, tik dėl to, jog ją rekomendavo draugė. Prieš tai buvau mačiusi filmą ir man jis visiškai nepatiko, turbūt nuobodesnio filmo net ir nebuvau mačiusi... O štai knyga labai patiko! Todėl likau labai maloniai nustebinta. Persiskaitė ji labai lengvai ir greitai. O knygos pabaigoje vos ir pati neapsiverkiau (taip jau būna kai sugebu lengvai įsitraukti į knygą).