Pirma perskaityta šių metų knyga. Mano atrasta autorė buvo L.Riley, aprašanti šeimų sagas, o dabar K. Hannah, kuri daugiau rašo psichologinius romanus.
Iš pradžių buvo sunku skaityti, atrodo, banali tema - smurtas šeimoje....

Pirma perskaityta šių metų knyga. Mano atrasta autorė buvo L.Riley, aprašanti šeimų sagas, o dabar K. Hannah, kuri daugiau rašo psichologinius romanus.
Iš pradžių buvo sunku skaityti, atrodo, banali tema - smurtas šeimoje. Bet šioje istorijoje yra labai daug įvairių temų. Trumpai - Leni tėtis grįžta iš Vietnamo karo ir priverčia šeimą pakeisti aplinką - persikrausto į Aliaską - atšiauri gamta, jos išbandymai, ten gyvenantys žmonės Leni tėčiui sužadina dar didesnę agresiją. Šeima, atrodo, turi būti ramybės uostas, bet Leni šeimoje viskas destruktyvu, kol ji atranda atramą bendraamžio draugijoje, kurio tėtis yra Leni tėčio priešas. Kas toliau? Kulminacija - Leni mama nužudo savo vyrą, kai jis eilinį kartą muša ne tik savo žmoną, bet ir savo besilaukiančią dukrą, kuri po to padeda mamai paslėpti jo kūną viename Aliaskos ežere. Prašokau vieną momentą - prieš tai Leni su savo draugu buvo priversti slėptis nuo Leni tėvo ir ištiko nelaimė - buvo abu stipriai sužaloti, o draugas paniro į komą. Leni su mama pabėga iš Aliaskos, bijodamos atsakomybės ir pasislepia pas senelius, kurie priima savo dukrą ir anūkę, kuri susilaukia sūnaus. Deja, Leni mama suserga ir numiršta ir Leni nuvyksta į policiją nuvežti mamos laišką, kuriame ji prisipažįsta nužudžiusi vyrą prieš daugelį metų…Leni lieka išteisinta, nuvyksta pas draugą atgal į Aliaską ir jam parodo sūnų, o jis po sužalojimų buvęs komoje yra labai atsigavęs po ilgametės reabilitacijos.Leni draugas eilę metų nežinojo, jog turi sūnų ir kad Leni visada apie jį galvojo ir vis rašė jam laiškus, kurių taip neišsiųsdavo.
Atrodo, istorija kaip iš kino…bet žavi autorės psichologija, herojų charakteriai, Aliaskos aprašomas gamtos grožis nuostabus - net atsiverčiau pažiūrėti šios valstijos nuotraukas ir net patį Kaneq miestą, kuriame ir vyko visas veiksmas. Knyga palieka tave apmąstymams ir to užtenka…Tikra meilė išlieka įvairiomis formomis, o toksiški santykiai neturi ateities. Kartais vaikai turi saugoti tėvus labiau, o ne atvirkščiai ir fizinė negalia nėra taškas tavo gyvenime, svarbiau vidinė sveikata. Rekomenduoju.

Pačioje pradžioje, vos tik paėmiau šį trilerį į rankas, mane išgąsdino šios knygos storis. Kaip trileriui pasirodė gana nemažai puslapių, o dažnu atveju istorija būna pernelyg ištęsta. Galiu jus nuraminti, su šia...

Pačioje pradžioje, vos tik paėmiau šį trilerį į rankas, mane išgąsdino šios knygos storis. Kaip trileriui pasirodė gana nemažai puslapių, o dažnu atveju istorija būna pernelyg ištęsta. Galiu jus nuraminti, su šia istorija taip nenutiko. Skaitymas tikrai neprailgo bei nuobodžiauti nebuvo kada. Daug veikėjų bei nemažai siužeto vingių, kurie buvo tikrai netikėti. Sabina bei Sneideris - tie , kuriuos tikrai norėčiau sutikti ir kitose Gruber'io knygose.
Taip pat norėčiau pagirti autorių už tokį žudiko motyvo pasirinkimą. Buvo tikrai kažkas unikalaus. Visas šis trileris intriguojantis bei kupinas įvairiausių siužeto posūkių. Jeigu mėgstate tamsias bei įtraukiančuas istorijas, šis trileris tikrai patiks. O tiesiog trilerių gerbėjams, imkite šią knygą ir skaitykite. Patiks! 😎

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas –...

Istorinė asmenybė gyvenusi 356 pr.m.e. – 323 pr.m.e.

Kaip jums žmogus, kai visas jo gyvenimas suplanuotas vien karui, ir naujų žemių užkariavimui? Ir, jeigu jo kariai nebūtų žmonės, o paties gyvenimas nebūtų trumpas – jis nebūtų sustojęs plėsti savo teritorijos. Po Persijos, o užkariavimai užtruko apie dešimt metų, būvo planuose ir Arabijos pusiasalis, ir Roma, ir kitos likusios teritorijos iki Atlanto vandenyno vakaruose.

Aleksandro Makedoniečio tėvas Filipas buvo karalius, karys, strategas ir diplomatas. Jis pradėjo plėsti teritorijas ir įtvirtinti savo įtaką aplinkui. Įvairios strategijos, net ir ginkluotė – sarissa, yra išrastos būtent Aleksandro tėvo. O kai priešininkus reikia apžaisti: „jis pritaikė iš pažiūros keistą strategiją smogti priešui įkypuoju pleištu.“ Tai Aleksandras buvo kaip ir savo tėvo tęsinys, tik su Heraklio dydžio ambicijomis ir vizijomis.

Taip ir vyksta pasakojimas kelionėje su visa Aleksandro kariauna: Mažoji Azija, Sidonas, Tyras („kad paimtų šį užsispyrusį miestą, makedonai plušėjo septynis ilgus mėnesius“), Gaza, Egipto gabaliukas, Mesopotamija, Babilonas, Sūzai, Persepolis. Rytų teritorijos: Baktrija, Sogdiana, Hindukušo kalnai, Indo upės apylinkės ir džiunglės, Žuvų valgytojai, Gedrosijos dykuma ir t.t.

Vaizdingas pasakojimas. Tekstas laisvas, neįspraustas į sausų faktų atpasakojimą.

„Babilone buvo ypatingas miesto kvartalas, skirtas chaldėjams, senovės Mesopotamijos žyniams filosofams, garsėjusiems savo žiniomis apie žvaigždes. Buvo pasakojama, kad jie turėjo tūkstančių metų senumo įrašus apie astronominius įvykius... Skirtingai nuo daugumos skaičiavimo sistemų, chaldėjų matematika buvo ne dešimtainė, o šešiasdešimtainė, vėlesnės civilizacijos ją perėmė erdvei ir laikui skaičiuoti – kaip tik todėl valanda susideda iš šešiasdešimt minučių, minutė iš šešiasdešimt sekundžių, o apskritimą sudaro 360 laipsniai (šešiskart šešiasdešimt)...“

„Iš paimtų belaisvių Aleksandras sužinojo, kad Darėjas su savo kariuomene yra netoliese... Persai buvo įrengę stovyklą plačioje lygumoje, Gaugameluose. Tai buvo mažas, ramus kaimelis; jo pavadinimas, reiškiantis „kupranugario namas“, kilo iš istorijos apie vieną senovės karalių, kuris kartą pabėgo nuo priešų ant greito kupranugario ir ten pasislėpė. Jis buvo toks dėkingas gyvūnui, kad pastatė jam namus ir įsakė kaimiečiams rūpintis juo visą likusį gyvenimą. Kupranugaris jau seniai buvo nugaišęs, bet lygumų pievos, kuriose jis ganėsi laimingoje senatvėje, vis dar driekėsi mylių mylias tarp kalnų ir Tigro. Priešingai negu prie Iso, Čia Darėjui buvo daug atviros erdvės savo kariuomenei išdėstyti...“

Viena šeima. Ir paskutinė jų vasara..
Atrodo, jog vos per vieną akimirką pasikeičia visas Vislerių šeimos gyvenimas.. Kuomet Tomiui yra diagnozuota onkologinė liga. Viskas galbūt nebūtų taip blogai, tačiau ši liga jau gana...

Viena šeima. Ir paskutinė jų vasara..
Atrodo, jog vos per vieną akimirką pasikeičia visas Vislerių šeimos gyvenimas.. Kuomet Tomiui yra diagnozuota onkologinė liga. Viskas galbūt nebūtų taip blogai, tačiau ši liga jau gana pažengusi, o ir vyras nusprendžia nesigydyti. Jis nori turėti laiko tiek, kiek jam yra skirta. Šį jo sprendimą be galo sunkiai priima žmona Aleksė bei dukra Sesilija. Šeima nusprendžia vasarą praleisti Tomio ir Aleksės gimtajame miestelyje prie jūros. Kad ir kaip bebūtų sunku, jie puikiai supranta, jog ši vasara kartu jiems bus paskutinė.

Skaudus bei tikrai jautrus romanas. Tik pradėjus skaityti, tampa aišku, jog čia laimingos pabaigos nebus. Tačiau šis žinojimas nei kiek nepalengvina kelio iki to. Šioje knygoje šviesių bei gražių dalykų tikrai daug. Draugystės tema, meilė bei dukros ir tėvo ryšys buvo kažkas nuostabaus. Nors pradžioje galbūt ir norėjosi teisti Tomį už tokį priimtą sprendimą, tačiau perskaičius visą istoriją, aš puikiai jį suprantu. Ir visiškai suprantu būtent tokį jo pasirinkimą.
Sugraudino mane ši istorija, nors tiesą pasakius neįsivaizduoju, kaip galėjo būti kitaip 🤭 Ši knyga patiks mėgstantiems gyvenimiškas bei jautrias istorijas ❤️