Paskutinė trilogijos knyga. Iš visų trijų mažiausiai patiko pirma. Antra ir trečia buvo kiek geresnės. Patiko šeimos santykiai tarp brolių ir seserų, artimas ryšys. Džiugu, kad pabaigoje ir tėvo ryšys su vaikais...

Paskutinė trilogijos knyga. Iš visų trijų mažiausiai patiko pirma. Antra ir trečia buvo kiek geresnės. Patiko šeimos santykiai tarp brolių ir seserų, artimas ryšys. Džiugu, kad pabaigoje ir tėvo ryšys su vaikais sustiprėjo. Bet skaitant knyga vis buvo tokių vietų, kad atrodė, kad apie tai jau skaitei. Ir tikrai, juk kitose trilogijos dalyse panaši situacija buvo aprašoma tokiais pačiais žodžiais. Kad ir kiekvieno brolio pirmas susitikimas su savo būsima antra puse. Visos jos buvo aukštos, su aukštakulniais ir kiekvienai vis tiek reikėjo aukštyn kelti žvilgsnį, kad pažiūrėtų vyrui į akis. Pagalvojau, kad autorė galėjo ir kažkaip kitaip apibūdinti. Buvo ir daugiau tokių vietų.

Na va. kiek žmonių tiek nuomonių. Aš pradėjau skaityti nuo šios - merginos Ebės - istorijos, ir ji man labai patiko, pasirodė nuotaikinga, verčianti juoktis, bet kartu ir liečianti svarbius gyvenimiškus dalykus. Perskaičius,...

Na va. kiek žmonių tiek nuomonių. Aš pradėjau skaityti nuo šios - merginos Ebės - istorijos, ir ji man labai patiko, pasirodė nuotaikinga, verčianti juoktis, bet kartu ir liečianti svarbius gyvenimiškus dalykus. Perskaičius, sužinojau, kad autorė įkvėpta pirmos knygos sėkmės parašė ir vaikino Treviso istoriją. O be reikalo, nes man tos antros knygos visiškai nereikėjo. Tarsi sviestas sviestuotas :) ta kita sumenkino pirmosios knygos įspūdį...

Puikumėlis vėl buvo 3 dienas, nes tikra istorija ir tokioooo spalvingumo!! Žavi mane stiprios, neeilinės moterys, o Birutės istorija su tiek įvykių, su tiek sutiktų puikių (ir ne tik) žmonių, kaip ėjo, krito, ir vėl...

Puikumėlis vėl buvo 3 dienas, nes tikra istorija ir tokioooo spalvingumo!! Žavi mane stiprios, neeilinės moterys, o Birutės istorija su tiek įvykių, su tiek sutiktų puikių (ir ne tik) žmonių, kaip ėjo, krito, ir vėl kėlėsi, kaip formavosi puiki mama, moteris... O kiek nepamatuoto tiesumo, atvirumo, net šiurpuliukai bėgiojo kūnu gerąja prasme. Labai rekomenduoju

Pritariu tiems, kurie sako, kad ši knyga geresnė už "Saulėlydžio" seriją, nors ir šios knygos man labai patiko. Aš gal sakyčiau, kad "Raganų valandos" skirta brandesniam skaitytojui, ji sudaro įspūdį tai tarsi ir ne...

Pritariu tiems, kurie sako, kad ši knyga geresnė už "Saulėlydžio" seriją, nors ir šios knygos man labai patiko. Aš gal sakyčiau, kad "Raganų valandos" skirta brandesniam skaitytojui, ji sudaro įspūdį tai tarsi ir ne fantastinė knyga, tarsi būtų aprašoma reali istorija. Laukiu kitos dalies :)

Teko skaityti kitas Remarko knygas, kurios buvo apie karą, tačiau ši knyga privertė į jį pažiūrėti kitu kampu. Visiem aišku, kad karas yra negailestingas, beprasmis dalykas, kuris vyksta vien dėl to, kad keli žmonės...

Teko skaityti kitas Remarko knygas, kurios buvo apie karą, tačiau ši knyga privertė į jį pažiūrėti kitu kampu. Visiem aišku, kad karas yra negailestingas, beprasmis dalykas, kuris vyksta vien dėl to, kad keli žmonės nesugeba problemų išspręsti kitais būdais. Šioje knygoje galima buvo pamatyti, kaip žmogus jaučiasi, kai artėja karo pabaiga, visi su džiaugsmu nori namo, pamatyti artimuosius ir gyventi toliau laimingą gyvenimą, tačiau šios viltys greit žlunga, nes pamatai, kad kare pripratai elgtis visai kitaip nei normalioje visuomenėje, po karo žmogui sunku prisitaikyti, nuolat prisimeni žuvusius draugus, kruvinas scenas. Kare visi buvo lygūs ir svarbiausia buvo išgyvenimas ir išlikimas, o grįžus į gyvenimą kuriame nėra karo, kariam sunku suprasti, kad kažkoks bailys, kurį karo metu reikėjo gelbėti nuo smūgių, grįžęs sugeba elgtis kaip ponas, negerbti kitų, nes turi turtingų giminaičių. Toks staigus apsivertimas, kitų žmonių negerbimas yra sunkus ir ne visi gali jį ištverti.