Ji moko daugybės žinomų dalykų su humoro prieskoniu: kaip nekreipti dėmesio į daugelį nesvarbių dalykų, kaip vartojant „f**t it“ padaryti daugiau ir galėti daugiau nei įprastai.
Manau kiekvienas kuris ryšis ją...

Ji moko daugybės žinomų dalykų su humoro prieskoniu: kaip nekreipti dėmesio į daugelį nesvarbių dalykų, kaip vartojant „f**t it“ padaryti daugiau ir galėti daugiau nei įprastai.
Manau kiekvienas kuris ryšis ją perskaityti atsirinks sau naudingą informaciją ir ko nors išmoks. Nors šioks toks pozityvesnis požiūris į gyvenimą po šios knygos perskaitymo tiktai atsiras.

Perskaičiau knygą prieš kelias valandas, bet šypsena nuo veido taip ir nedingo. Reta knyga priverčia mane šypsotis ar įsijausti į pagrindinio veikėjo vaidmenį, bet šios autorės talentas yra begalinis! Skaitant jos kūrinius,...

Perskaičiau knygą prieš kelias valandas, bet šypsena nuo veido taip ir nedingo. Reta knyga priverčia mane šypsotis ar įsijausti į pagrindinio veikėjo vaidmenį, bet šios autorės talentas yra begalinis! Skaitant jos kūrinius, tiesiogine ta žodžio prasme pasijaučiau tarsi būčiau America Singer ir Eadlys Schreave, jaučiau jų iš gyvenimus, džugiausi dėl merginų laimės, o liūdėau per nesėkmes.
Tiesiog dievinu šią knygų seriją, kurią apibūdinti galiu tik vienu žodžiu: TOBULA ❤

Tęsdama toliau pažintį su M.Kundera, pasirinkau kitą šio autoriaus kūrinį "Tapatumas". Tai pasakojimas apie du žmones, kurie gyvena vienas su kitu ir vienas kitam. Gyvena labai arti vienas kito - reaguodami į kiekvieną kito...

Tęsdama toliau pažintį su M.Kundera, pasirinkau kitą šio autoriaus kūrinį "Tapatumas". Tai pasakojimas apie du žmones, kurie gyvena vienas su kitu ir vienas kitam. Gyvena labai arti vienas kito - reaguodami į kiekvieną kito judesį, gestą, žodį, paraudimą ar nutylėjimą. Taip arti, kad savo pačių tapatybę ima grįsti tik vienas kitu. Galėčiau teigti, jog tai romanas apie prasilenkimą, apie galutinio išsipildymo meilėje negalimumą, apie negalimybę galutinai suartėti arba netgi pavojų priartėti pernelyg arti vienam kito. Man tai gilus, jaudinantis ir sukrečiantis kūrinys, kurį tikrai rekomenduoju perskaityti.

Labai patiko.Apie artimų žmonių netektį ir patirtą skausmą,ir kaip po visko žmogus randą savyja jėgų atsitiesti ir eiti toliau gyvenimo keliu,Tik vienam reikia daugiau kitam mažiau laiko kol vėl pradeda matyti saulę dauguja...

Labai patiko.Apie artimų žmonių netektį ir patirtą skausmą,ir kaip po visko žmogus randą savyja jėgų atsitiesti ir eiti toliau gyvenimo keliu,Tik vienam reikia daugiau kitam mažiau laiko kol vėl pradeda matyti saulę dauguja ir aplink save laimingus veidus ir jų šypsenas.

Kadangi aš tebesu pikta ir kone asmeniškai įžeista, kad ir šiemet Haruki Murakami nelaimėjo Nobelio literatūros premijos, nusprendžiau - tik dėl sentimentalaus beprasmio protesto - grįžti ir perskaityti kuo daugiau Haruki...

Kadangi aš tebesu pikta ir kone asmeniškai įžeista, kad ir šiemet Haruki Murakami nelaimėjo Nobelio literatūros premijos, nusprendžiau - tik dėl sentimentalaus beprasmio protesto - grįžti ir perskaityti kuo daugiau Haruki kūrybos, kad dar geriau prisiminčiau, kodėl jis yra toks puikus rašytojas :)

Ši mano literatūrinė praeities Odisėja prasidėjo nuo "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės". Tiesą sakant, jos dar nebuvau skaičiusi - kažkaip ši knyga vis praslysdavo pro mano žvilgsnį. Užteko vieno vėlyvo vakaro ir ankstyvo ryto, kad užkaišyčiau šią 200 puslapių spragą.

Duodu tris žvaigždutes ne todėl, kad man būtų nepatikę, tiesiog Haruki yra sukūręs be proto stogą raunančių istorijų, o ši meilės istorija man kažkiek per paprasta (taigi, Haruki Murakami lyginant su Haruki Murakami šitas kūrinys buvo ne toks kietas nei jis apskritai gali padaryti :) ) Mano skoniui čia buvo per daug meilės ir per mažai siurrealistinės mistikos bei kačių :D