Šią knygą perskaičiau mokykloje, kai reikėjo ruoštis valstybiniam egzaminui. Tiek vilčių, kiek šiai knygai, nė karto neturėjau, nes dauguma žmonių, kuriuos gerbiu ir myliu, negailėjo liaupsių šiai lietuviškai klasikai....

Šią knygą perskaičiau mokykloje, kai reikėjo ruoštis valstybiniam egzaminui. Tiek vilčių, kiek šiai knygai, nė karto neturėjau, nes dauguma žmonių, kuriuos gerbiu ir myliu, negailėjo liaupsių šiai lietuviškai klasikai. Mama, kuri vadino šiltai tėvą Pavasarėliu, šios istorijos įkvėpta; didžiai gerbiama lietuvių kalbos mokytoja, perskaičiusi ne vieną knygą; netgi brolis, nepakenčiantis skaitymo, bet išklausęs šią knygą audio formatu, nes reikėjo, nebuvo abejingas. Tad lūkesčiai aukšti buvo ir nuoširdžiai vyliausi, kad jei ta knyga man ir nepatiks, vistiek rasiu joje protingų minčių ar bent jau mintį, kuri privers mane susimąstyti nors akimirką. Deja, svajos viena, o realybė visai kas kita. Nebe reikalo sakoma, kad neperšokęs griovio, nesakyk "op".

Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris, raginamas tėvų, nusprendžia tapti kunigu, nors jo širdis linko prie kūrybos. Iš pat pradžių jis idealizuoja kunigo darbą: prieš akis jam iškyla ištikimo ir tyro patrioto, atsidavusio dievui, vaizdas, bet šis greitai sudužta, kai pamato, kad - o, labai didis siurprizas - kunigai yra tokie pat nuodėmingieji, kaip ir mes visi. Liudas susiduria su savo troškimais, pareigomis ir laimės paieškomis. Bent jau taip pasakytų šią knygą pamilusieji.

O ką aš pamačiau, tai ne gilią, priverčiančią susimąstyti istoriją, o kunigėlio šlapią sapną, kuris netikėtai išsipildė. Niekam neįdomus vaikinukas, pasirinkęs kunigo kelią, pasigaili, nes netikėtai atsiranda visas būrys moterų, einančių dėl jo iš proto. Ir kokių tik nori: aistringoji Baronienė, paslaptingoji Nepažįstamoji, supratingoji Auksė ir nenuspėjama Liucija. Žinoma, jos visos gražios, ką jau čia kalbėti. Ne kiekvienam vyrui nuskyla taip, kad tiek moterų dėl jo širdies pešasi. O ką jau pagalvoti apie tą, kuriam nevalia pradėti romano su moterimi. Ah, kaip visos jo geidžia, bet kaip jis negali jų geisti, nors yra susidomėjęs. Galiu tik įsivaizduoti kaip tais laikais bobutės skaitė susidomėjusios šią knygą - kaip romantiška, maištinga ir nuodėminga. Šiaip, pabaiga nuspėjama, bet nevalia jos sakyti, ypač tiems, kurie ketina šią knygą skaityti.

Kaip ten bebūtų, galiu suvokti, kodėl ši knyga tokia mylima. Tais laikais kalbėti tokiomis temomis, kaip kunigų aistros moterims, buvo nepriimtina. Kai ši knyga atsirado, sukėlė skandalą ir įpūtė naujų vėjų į lietuvių literatūros vandenis. Tai buvo drąsu, nauja, įdomu. Palyginus ir su šių laikų lietuvių kūriniais, šis romanas, mano nelaimei ir "Altorių Šešėly" gerbėjų laimei, vienas geriausių. Tačiau man, kaip XXI amžiaus skaitytojai, tai nepakankamai įdomus ar dėmesio vertas kūrinys. Ypač kai kunigų ir ko tik nori aistrų lydimos nuodėmės aprašomos detaliai bulvarinėje spaudoje ir švytuoja prieš nosį, kur tik pasisuksi parduotuvių ar kioskelių lentynose. Tikiu, kad jei būčiau šią knygą skaičiusi tais laikais, kai ji buvo išleista, būčiau ją įsimylėjusi kaip dauguma. Bet, matyt, man nebuvo lemta pamilti knygą šią.

Knyga Neabejotinai kitokia. Nors skirta jaunimui, verta buvo perskaityti ir suaugusiai  Priverčianti susimąstyti, kad daug ką reikšmingo suprantam po laiko. Kadangi savo istorijos keisti negalim, verta save supurtyti laiks nuo...

Knyga Neabejotinai kitokia. Nors skirta jaunimui, verta buvo perskaityti ir suaugusiai  Priverčianti susimąstyti, kad daug ką reikšmingo suprantam po laiko. Kadangi savo istorijos keisti negalim, verta save supurtyti laiks nuo laiko. Net ir perskaičius iki galo, liko abejonė ar viską supratau taip, kaip reikėjo.

Skaitydama šią knygą galvojau, kaip gerai, kad tie niūrūs laikai jau praėjo. Meilės reikalai buvo pateikti taip santūriai, kaip ir būdinga tiems laikams. O maro baisumai ačiū dievui nebuvo perspausti. Po nemenkai nelaimių,...

Skaitydama šią knygą galvojau, kaip gerai, kad tie niūrūs laikai jau praėjo. Meilės reikalai buvo pateikti taip santūriai, kaip ir būdinga tiems laikams. O maro baisumai ačiū dievui nebuvo perspausti. Po nemenkai nelaimių, pabaiga visgi nebuvo visai niūri.

Nors pradžia buvo sukrečianti, toliau autorė peršoko prie ramiai besivystančio veiksmo kuris mane užliūliavo ir staiga ŠOKAS. Pirmą kartą gyvenime teko grįžti į knygos pradžią, kad susigaudyčiau ką praleidau. Knyga...

Nors pradžia buvo sukrečianti, toliau autorė peršoko prie ramiai besivystančio veiksmo kuris mane užliūliavo ir staiga ŠOKAS. Pirmą kartą gyvenime teko grįžti į knygos pradžią, kad susigaudyčiau ką praleidau. Knyga sukėlė daug emocijų pateikdama tikrai skausmingus gyvenimiškus dalykus ir išliks atminty ilgam.