Nėra daug knygų, kurios prasideda laidotuvėmis ir vaiko nukritimu ant katafalko. Pradžia knygos tai tikrai makabriška. Daug istorijos - tarpukaris, Prancūzijos ir Vokietijos gyvenimai, politika, politikų intrigos ir valdžia....

Nėra daug knygų, kurios prasideda laidotuvėmis ir vaiko nukritimu ant katafalko. Pradžia knygos tai tikrai makabriška. Daug istorijos - tarpukaris, Prancūzijos ir Vokietijos gyvenimai, politika, politikų intrigos ir valdžia. Knygoje daug veiksmo, daug linijų, kartais net pasimeti, nes pateiktos detalės, kurios paaiškinamos vėliau romane. Priverčia skaitytoją skaityti atidžiai ir nuosekliai.
Kas knygoje labiausiai patiko? Stiprus sukurtas moters (Madlena) charakteris, kuriai gyvenimas pateikia įvairių pamokų, kuri besąlygiškai myli neįgalų sūnų ir dar gyvena pilną intrigų gyvenimą.
Kur kerštas gali nuvesti žmogų ir ar visada veikia karma? Atsakymas knygoje…

Koks nuostabus knygos pavadinimas. Apie būtį, apie gyvenimą ir kokį mes jį gyvename. Renkamės, kad būtis būtų sunki ar lengva ir kaip viskas susiklosto.

Veikėjai:
Tomas – chirurgas, kuris negalėjo gyventi be kitų...

Koks nuostabus knygos pavadinimas. Apie būtį, apie gyvenimą ir kokį mes jį gyvename. Renkamės, kad būtis būtų sunki ar lengva ir kaip viskas susiklosto.

Veikėjai:
Tomas – chirurgas, kuris negalėjo gyventi be kitų moterų, nors turėjo tą vienintelę, kurią norėjo globoti kaip kūdikį. Sekė jis visą gyvenimą paskui Terezą, nors ir teko daug atsisakyti. „Pašaukimas – tai nesąmonė, Tereza. Neturiu jokio pašaukimo. Niekas neturi jokio pašaukimo. Pasidaro taip lengva patyrus, kad esi laisvas, neturįs pašaukimo.“ (290p.)
Tereza – Tomo žmona, kuri pabėgo nuo motinos kūno ir norėjo Tomui būti tas vienintelis kūnas, bet Tomas norėjo atskleisti ir kitus moterų kūnus. Tereza tikėjo atsitiktinumais ir siekė būti mylima besąlygiškai.
Sabina – Tomo draugė ir meilužė, kuriai neištikimybė buvo lenvybė ir ji norėjo tuo gyventi. „Išdavystė. Nuo vaikystės tėvelis ir tamsta mokytojas sakydavo mums, kad tai blogiausia, kas tik begali būti. Tačiau kas yra išdavystė? Išduoti reiškia atiduoti, kas nėra sava, ir išeit į nežinią. Sabinai nėra nieko gražiau, kaip eiti nežinion.“ (88p.)
Francas – kitas Sabinos meilužis, kuris siekė tobulos meilės ir pats stipriai ir nuoširdžiai mylėjo. Francas: „Mylėti jam reiškė visiškai atsiduoti mylimos moters malonei arba nemalonei“. (80p.)

Štai, kokie skirtingi lūkesčiai, kokie skirtingi pasirinkimai, kokie skirtingi žmonės.

Veiksmas vyksta tuo metu, kai Čekiją užvaldo sovietai. Atmosfera yra niūri, Negali būti kuo nori be partijos priežiūros, negali turėti savo žodžio laisvės, turi kitus sekti ir išduoti, turi rodyti meilę komunistams ir panašiai. Nėra jokios garbės. Ir visa šita erdvė yra pilna veikėjų liūdesio, skausmo, lūkesčių nebuvimo, sapnų, intymumo, tyrinėjimo.

O gal visas gyvenimas kaip Bethoveno muzika: „Es muss sein“ (Tai turi būti) ir nieko tu nepasirenki, nes gyvenimas yra nepakeliamas? O jeigu sąmoningai renkiesi, gal jis tada tampa lengvybe?

"Kaifuotoja" - memuarai, kuriuos mums pasakoja pati Tifanė. Opioidinės narkomanijos abistinencijos priepuoliai, laikas kalėjime bei naujo gyvenimo paieškos.

Tikrai labai atviras bei pagaulus pasakojimas, kurį skaitant sunku...

"Kaifuotoja" - memuarai, kuriuos mums pasakoja pati Tifanė. Opioidinės narkomanijos abistinencijos priepuoliai, laikas kalėjime bei naujo gyvenimo paieškos.

Tikrai labai atviras bei pagaulus pasakojimas, kurį skaitant sunku patikėti, jog tai tiesa. Ir tokie dalykai vyksta realiame gyvenime.
Tifanės kasdienybė iki suėmimo buvo nuolatinis galvojimas kaip "užgaudyti kaifą". Kasdieninis melas mylimiems žmonėms, susitikimai su narkotikų prekeiviais, o galų gale ir apsilankymai lombarduose. Kad ir kokia Tifanė buvo tobula melagė, tačiau pabaigoje ji tikrai nemąstė blaiviai ir tai jai tikrai pakišo koją. Nutiko tai, kas grėsė visą laiką gyvenant po vienu stogu su policijos pareigūnu. Jos melas išaiškėjo.. Taip moteris atsidūrė Floridos kalėjime.
Džiaugiuosi, jog Tifanė nepaleido vėjais savo gyvenimo ir perėmė savo likimą į savo rankas. Ši moteris įrodė, jog sveikimo kelias nuo priklausomybės nors ir buvo duobėtas, tačiau įveikiamas. Stipri, sukrečianti istorija, kuri patiks tikrų istorijų gerbėjams.

Skaudi, intriguojanti, įtraukianti knyga. Kai nesinori eiti miegoti, kol nepabaigei skaityti. Daug netikėtų posūkių ir išgyvenimų 👌 Meilė, pinigai, neištikimybė, vaiko pagrobimo situacijoje žlungančios santuokos ir...

Skaudi, intriguojanti, įtraukianti knyga. Kai nesinori eiti miegoti, kol nepabaigei skaityti. Daug netikėtų posūkių ir išgyvenimų 👌 Meilė, pinigai, neištikimybė, vaiko pagrobimo situacijoje žlungančios santuokos ir šeimų psichologija.. Daug visko ir ne lėkšta🤞

Man geros knygos indikatorius - daugiau klausimų nei atsakymų. Būtent tokia ši knyga ir yra, kurią norisi vis atsiversti ir atsiversti. Didžiuojuosi Lietuvos šviesuoliais ir inteligentais. Prieš tai skaičiau taip pat labai...

Man geros knygos indikatorius - daugiau klausimų nei atsakymų. Būtent tokia ši knyga ir yra, kurią norisi vis atsiversti ir atsiversti. Didžiuojuosi Lietuvos šviesuoliais ir inteligentais. Prieš tai skaičiau taip pat labai gerą knygą apie Ireną Veisaitę. Šios asmenybės man labai panašios, bet kartu ir unikaliai skirtingos.
Skaitai knygą ir nesusimąstai, jog esė autoriaus jau nėra gyvųjų tarpe. Atrodo, jog žmogus dabar gyvena ir dalijasi šios dienos aktualijomis. Filosofinė išmintis laikui nėra pavaldi. Leonidas Donskis jau tada išgyveno šių dienų skaudulius, atradimus ir praradimus. Patinka knygoje viskas, ypač knygų ir filmų rekomendacijos ateičiai. Kaip puikiai autorius sieja istorinius įvykius su asmenybėmis, klasikine literatūra ir savo išmintinga ironija.
Mums visiems Jo trūksta, Jo įžvalgų ir minčių…Galėčiau cituoti ir cituoti, bet išsirinkau man vieną gražiausių: “Dvi naujienos: bloga ir gera. Bloga - pasirodo, mes kartais imame ir numirštame. Gera - mes numirštame ne visai ir ne iškart. Bent jau mūsų orumas kituose išlieka - kad ir kurį laiką.” Puikios mintys Prisikėlimo išvakarėse. Labai rekomenduoju. Mano metų knyga.

Ši knyga nėra pirmoji mano perskaityta Lisos istorija. Tačiau prieš tai skaitytose knygose pirmuoju smuiku grieždavo Didi Voren. Šį kartą jos rolę perėmė Frenkė. Nebuvo ši istorija labai bloga, tačiau man pritrūko...

Ši knyga nėra pirmoji mano perskaityta Lisos istorija. Tačiau prieš tai skaitytose knygose pirmuoju smuiku grieždavo Didi Voren. Šį kartą jos rolę perėmė Frenkė. Nebuvo ši istorija labai bloga, tačiau man pritrūko veiksmo. Autorė bandė kurti į tampą, tačiau karts nuo karto tapdavo nuobodu. O ir personažai pasirodė gana blankūs bei neįsimintini. Tad tai tikrai nebuvo man labiausiai patikusi šios autorės knyga. Tačiau aš neabejoju, jog patiks mėgstantiems lengvesnes istorijas.

Po nelaimės, Alisa, iš disfunkcinės šeimos, iškeliauja pas močiutę, apie kurią niekad negirdėjo, į gėlių ūkį, kuris priklauso jos šeimai. Ten ji dar artimiau susipažįsta su gėlėmis, kurios buvo tokios artimos jos...

Po nelaimės, Alisa, iš disfunkcinės šeimos, iškeliauja pas močiutę, apie kurią niekad negirdėjo, į gėlių ūkį, kuris priklauso jos šeimai. Ten ji dar artimiau susipažįsta su gėlėmis, kurios buvo tokios artimos jos mamai, mokosi gėlių kalbos, bet tik menkai sužino apie šeimos istoriją, kuri tikrai ne rožėm klota. Istorija prikausto dėmesį, nes įvykių, paslapčių ir gyvenimo vingių nestinga. Knyga tiek visko talpina, jog man norėjosi, jog būtų gal net dvigubai storesnė.