Išsamiai, įdomiai ir savitai parašyta knyga apie muzikos legendą Maiklą Džeksoną. Man patiko, kad autorius, kiek įmanoma objektyviau, stengėsi pateikti faktus, nekišti savo nuomonės, bet leisti mums patiems nuspręsti, koks...

Išsamiai, įdomiai ir savitai parašyta knyga apie muzikos legendą Maiklą Džeksoną. Man patiko, kad autorius, kiek įmanoma objektyviau, stengėsi pateikti faktus, nekišti savo nuomonės, bet leisti mums patiems nuspręsti, koks gi buvo žmogus Maiklas Džeksonas. Taip pat sužinojau nemažai apie muzikos industriją ir sunkų dainininko, siekiančio aukštumų, kelią.

Šią knygą rekomenduoju visiems, kuriems rašymas užima labai svarbią vietą gyvenime. Taip pat tiems, kurie nori geriau pažinti šią profesiją. Tai gana taikliai ir suprantamai parašyti patarimai kartu su asmenine autorės...

Šią knygą rekomenduoju visiems, kuriems rašymas užima labai svarbią vietą gyvenime. Taip pat tiems, kurie nori geriau pažinti šią profesiją. Tai gana taikliai ir suprantamai parašyti patarimai kartu su asmenine autorės patirtimi apie rašymą, šio gebėjimo ugdymą ir atsidavimą. Tai įkvepianti kurti ir pamokanti, ką reiškia būti rašytoju, knyga.

"Alisos stebuklų šalyje" interpretacijų ir versijų skaičiau ne vieną, kurios pakerėjo ir privertė susimąstyti, pažiūrėti į pačią klasiką kitaip. Tačiau "Pabusk" nėra iš tų kūrinių. Parašyta nuobodžiai ir...

"Alisos stebuklų šalyje" interpretacijų ir versijų skaičiau ne vieną, kurios pakerėjo ir privertė susimąstyti, pažiūrėti į pačią klasiką kitaip. Tačiau "Pabusk" nėra iš tų kūrinių. Parašyta nuobodžiai ir ištemptai. Istorija grynų gryniausia klišė: visiška paliegėlė, nusivylusi gyvenimu, kuri gauna labai daug dėmesio iš mistinių veikėjų, sužino, kad yra pagrindinis ginklas, norint įveikti piktąją karalienę. Aš nieko prieš neturiu veikėjus, kurie suklumpa arba pasiduoda silpnumo akimirkai. Atvirkščiai, tai tik suteikia pačiai istorijai realistiškumo, bet šiame kūrinyje veikėja visą laiką letargo būsenoje ir nė kiek nepasikeičia visos istorijos metu. Jai rūpėjo tik tai ji pati iki pat istorijos pabaigos ir išliko ištikimai auka didžiausia pasaulyje šiame plačiame. Tai istorija, kuri bando save perteikti gražiai ir mistiškai, bet nesėkmingai. Vistiek prasto kūrinio įmantriais sakiniais, išvedžiojimais ir prabangiai atrodančiu viršeliu nepaslėpsi. Tačiau... autorė jauna, o čia tik pirmasis blynas. Galbūt ji sugebės parašyti nuostabų, kvapą gniaužiantį kūrinį. To jai ir linkiu, bet meluoti negaliu, šis pirmas blynas nė į blyną nepanašus - per daug sudegė, kad būtų saugu jį valgyti.

Gana informatyvi, įdomi ir priverčianti susimąstyti knyga apie vieną geriausių ir skandalingiausių airių rašytojų. Tai vienas tų atvejų, kada pačio rašytojo gyvenimas žymiai spalvingesnis, negu jo kūryba. Nors knyga...

Gana informatyvi, įdomi ir priverčianti susimąstyti knyga apie vieną geriausių ir skandalingiausių airių rašytojų. Tai vienas tų atvejų, kada pačio rašytojo gyvenimas žymiai spalvingesnis, negu jo kūryba. Nors knyga puslapių turi nemažai, nė nepastebėjau, kada perskaičiau. Vienas malonumas šią knygą buvo skaityti ir geriau pažinti autorių, kurio kūryba ir mąstymo būdas mane taip pakerėjo.

Retai kada mane sudomina grožinė literatūra, bet "Doriano Grėjaus portretas" yra miela išimtis. Šią knygą pirmąkart perskaičiau anglų kalba devintoje klasėje ir iškart ją įsimylėjau. Su šiuo kūriniu vėl susidūriau...

Retai kada mane sudomina grožinė literatūra, bet "Doriano Grėjaus portretas" yra miela išimtis. Šią knygą pirmąkart perskaičiau anglų kalba devintoje klasėje ir iškart ją įsimylėjau. Su šiuo kūriniu vėl susidūriau universitete, mielai perskaičiau antrąsyk, bet jau lietuvių kalba. Tada vėl pamilau šį kūrinį iš naujo. Įsigijau lietuvišką ir anglišką kopijas. Po to įsigijau ir perskaičiau neredaguotą Doriano Grėjaus versiją, kuri pašiurpino tuometinį redaktorių taip, kad be autoriaus sutikimo knygą cenzūravo ir apie tai pats Oskaras Vaildas sužinojo tik po kūrinio išleidimo. Ir dabar originalas šio kūrinio yra gana prieštaringai vertinamas: tik neseniai pasirodė angliškoji originalo versija, o į lietuvių kalbą ji dar nėra išleista, vargu, ar bus.

Tai istorija apie meną, jo svarbą, troškimus ir pavojus, išsipildžius šiems troškimams. Žmogaus pakilimą ir nuosmukį. Kiek gi žmogaus sąžinė gali leisti sau nusikalsti, jeigu akivaizdu, kad niekas nė nesuos? Galėčiau jums jau dabar pasakyti, bet jau geriau patys pasiskaitykite ir sužinokite.

Tikrai nesiūlau žiūrėti filmo. Jis visiškai neatspindi šios istorijos grožio, gilumo ir spalvingumo.

Šią knygą perskaičiau mokykloje, kai reikėjo ruoštis valstybiniam egzaminui. Tiek vilčių, kiek šiai knygai, nė karto neturėjau, nes dauguma žmonių, kuriuos gerbiu ir myliu, negailėjo liaupsių šiai lietuviškai klasikai....

Šią knygą perskaičiau mokykloje, kai reikėjo ruoštis valstybiniam egzaminui. Tiek vilčių, kiek šiai knygai, nė karto neturėjau, nes dauguma žmonių, kuriuos gerbiu ir myliu, negailėjo liaupsių šiai lietuviškai klasikai. Mama, kuri vadino šiltai tėvą Pavasarėliu, šios istorijos įkvėpta; didžiai gerbiama lietuvių kalbos mokytoja, perskaičiusi ne vieną knygą; netgi brolis, nepakenčiantis skaitymo, bet išklausęs šią knygą audio formatu, nes reikėjo, nebuvo abejingas. Tad lūkesčiai aukšti buvo ir nuoširdžiai vyliausi, kad jei ta knyga man ir nepatiks, vistiek rasiu joje protingų minčių ar bent jau mintį, kuri privers mane susimąstyti nors akimirką. Deja, svajos viena, o realybė visai kas kita. Nebe reikalo sakoma, kad neperšokęs griovio, nesakyk "op".

Pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris, raginamas tėvų, nusprendžia tapti kunigu, nors jo širdis linko prie kūrybos. Iš pat pradžių jis idealizuoja kunigo darbą: prieš akis jam iškyla ištikimo ir tyro patrioto, atsidavusio dievui, vaizdas, bet šis greitai sudužta, kai pamato, kad - o, labai didis siurprizas - kunigai yra tokie pat nuodėmingieji, kaip ir mes visi. Liudas susiduria su savo troškimais, pareigomis ir laimės paieškomis. Bent jau taip pasakytų šią knygą pamilusieji.

O ką aš pamačiau, tai ne gilią, priverčiančią susimąstyti istoriją, o kunigėlio šlapią sapną, kuris netikėtai išsipildė. Niekam neįdomus vaikinukas, pasirinkęs kunigo kelią, pasigaili, nes netikėtai atsiranda visas būrys moterų, einančių dėl jo iš proto. Ir kokių tik nori: aistringoji Baronienė, paslaptingoji Nepažįstamoji, supratingoji Auksė ir nenuspėjama Liucija. Žinoma, jos visos gražios, ką jau čia kalbėti. Ne kiekvienam vyrui nuskyla taip, kad tiek moterų dėl jo širdies pešasi. O ką jau pagalvoti apie tą, kuriam nevalia pradėti romano su moterimi. Ah, kaip visos jo geidžia, bet kaip jis negali jų geisti, nors yra susidomėjęs. Galiu tik įsivaizduoti kaip tais laikais bobutės skaitė susidomėjusios šią knygą - kaip romantiška, maištinga ir nuodėminga. Šiaip, pabaiga nuspėjama, bet nevalia jos sakyti, ypač tiems, kurie ketina šią knygą skaityti.

Kaip ten bebūtų, galiu suvokti, kodėl ši knyga tokia mylima. Tais laikais kalbėti tokiomis temomis, kaip kunigų aistros moterims, buvo nepriimtina. Kai ši knyga atsirado, sukėlė skandalą ir įpūtė naujų vėjų į lietuvių literatūros vandenis. Tai buvo drąsu, nauja, įdomu. Palyginus ir su šių laikų lietuvių kūriniais, šis romanas, mano nelaimei ir "Altorių Šešėly" gerbėjų laimei, vienas geriausių. Tačiau man, kaip XXI amžiaus skaitytojai, tai nepakankamai įdomus ar dėmesio vertas kūrinys. Ypač kai kunigų ir ko tik nori aistrų lydimos nuodėmės aprašomos detaliai bulvarinėje spaudoje ir švytuoja prieš nosį, kur tik pasisuksi parduotuvių ar kioskelių lentynose. Tikiu, kad jei būčiau šią knygą skaičiusi tais laikais, kai ji buvo išleista, būčiau ją įsimylėjusi kaip dauguma. Bet, matyt, man nebuvo lemta pamilti knygą šią.

Knyga Neabejotinai kitokia. Nors skirta jaunimui, verta buvo perskaityti ir suaugusiai  Priverčianti susimąstyti, kad daug ką reikšmingo suprantam po laiko. Kadangi savo istorijos keisti negalim, verta save supurtyti laiks nuo...

Knyga Neabejotinai kitokia. Nors skirta jaunimui, verta buvo perskaityti ir suaugusiai  Priverčianti susimąstyti, kad daug ką reikšmingo suprantam po laiko. Kadangi savo istorijos keisti negalim, verta save supurtyti laiks nuo laiko. Net ir perskaičius iki galo, liko abejonė ar viską supratau taip, kaip reikėjo.

Skaitydama šią knygą galvojau, kaip gerai, kad tie niūrūs laikai jau praėjo. Meilės reikalai buvo pateikti taip santūriai, kaip ir būdinga tiems laikams. O maro baisumai ačiū dievui nebuvo perspausti. Po nemenkai nelaimių,...

Skaitydama šią knygą galvojau, kaip gerai, kad tie niūrūs laikai jau praėjo. Meilės reikalai buvo pateikti taip santūriai, kaip ir būdinga tiems laikams. O maro baisumai ačiū dievui nebuvo perspausti. Po nemenkai nelaimių, pabaiga visgi nebuvo visai niūri.

Nors pradžia buvo sukrečianti, toliau autorė peršoko prie ramiai besivystančio veiksmo kuris mane užliūliavo ir staiga ŠOKAS. Pirmą kartą gyvenime teko grįžti į knygos pradžią, kad susigaudyčiau ką praleidau. Knyga...

Nors pradžia buvo sukrečianti, toliau autorė peršoko prie ramiai besivystančio veiksmo kuris mane užliūliavo ir staiga ŠOKAS. Pirmą kartą gyvenime teko grįžti į knygos pradžią, kad susigaudyčiau ką praleidau. Knyga sukėlė daug emocijų pateikdama tikrai skausmingus gyvenimiškus dalykus ir išliks atminty ilgam.