Knyga, kuri ne vienerius metus dulkėjo mano lentynoje, bet pagaliau susikaupiau ją perskaityti. Žinoma, kaip ir buvo galima tikėtis, dalis informacijos per tiek metų gerokai paseno, pasikeitė ar neteko prasmės. Skaitant,...

Knyga, kuri ne vienerius metus dulkėjo mano lentynoje, bet pagaliau susikaupiau ją perskaityti. Žinoma, kaip ir buvo galima tikėtis, dalis informacijos per tiek metų gerokai paseno, pasikeitė ar neteko prasmės. Skaitant, džiaugiausi, jog didelę dalį informacijos jau žinau, tad gal visai ne veltui knyga pavadinta pagrindais.

John Irving yra neabejotinas talentas. Jis kuria be galo vaizdingą pasakojimą, kurio centre - veikėjai. Nors ir netobulas, tačiau Vilburis Larčas sužavėtų kiekvieną. Jo atsidavimas savo profesijai bei našlaičiams tiesiog...

John Irving yra neabejotinas talentas. Jis kuria be galo vaizdingą pasakojimą, kurio centre - veikėjai. Nors ir netobulas, tačiau Vilburis Larčas sužavėtų kiekvieną. Jo atsidavimas savo profesijai bei našlaičiams tiesiog pasigėrėtinas. Jis Homerą mylėjo lyg tikras tėvas. Pats Homeras taip pat neeilinė asmenybė. Be galo protingas bei žavus jaunuolis.
Nors šioje knygoje džiaugsmo bei linksmybių nebuvo daug, tačiau skaitydama šią istoriją ne kartą šypsojausi. Irvingas apie sunkius dalykus pasakojo šviesiai bei teikiančiai viltį. Mano akimis ši istorija tikrai galėjo būti ir keliais šimtais puslapių trumpesnė, tačiau nepaisant to skaityti buvo tikrai įdomu. Džiaugiuosi, jog pagaliau susipažinau su šio autoriaus kūryba ir viliuosi ateityje persjaityti ir daugiau jo knygų.

Lietuvoje vyko knygų mugė, tad jos proga į rankas paėmiau “Man Booker” premijos laureato knygą “Tabakininkas”. Ši knyga puikiai tinka šių dienų realijoms - karo beprasmybė, mažumų engimas, sudužę likimai. Siužetas...

Lietuvoje vyko knygų mugė, tad jos proga į rankas paėmiau “Man Booker” premijos laureato knygą “Tabakininkas”. Ši knyga puikiai tinka šių dienų realijoms - karo beprasmybė, mažumų engimas, sudužę likimai. Siužetas trumpai: jaunas Francas išvyksta dirbti į Vieną iš mažo Austrijos miestelio, jis dirba ne bet kur, o pas Vienos tabakininką, kuris puikiai išmano apie cigarus ir cigariles, bet pats nėra rūkęs ir kasdieną skaito laikraščius, jog galėtų tinkamai rekomenduoti skaitinius klientams. Artėja Antrasis pasaulinis karas, tad darosi neramu ir tabakininko krautuvėlėje, nes joje vis lankosi žydų tautybės žmonės, net pats psichoanalitikas S.Freudas. Francas su juo pradeda bendrauti ir pasisemia daug gyvenimiškos išminties, jis net kreipiasi į Freudą dėl meilės reikalų, kai įsimyli čekę kabareto šokėją. Karo baisumai negailestingi, tad vargšas tabakininkas miršta kalėjime, o Francas pradeda vadovauti vienas krautuvėlei. S.Freudas ruošiasi bėgti iš Vienos į Londoną, tad Francas kaip ištikimas draugas nuneša paskutinius du cigarus. Francas lieka vienas - be mylimos čekės, be tabakininko ir be S.Freudo. Artėjant sąjungininkų bombonešiams, palieka krautuvėlę ir pats pabėga slėptis, o pro jo tabako krautuvėlę praeina čekė, lyg prisimindama jų meilę. Deja, ji tik randa dulkes ir laikraščių skiautes vietoj Franco.
Romane vyrauja daug temų, kurios visos viena su kita susijusios. Sudomina romano veikėjo pažintis su S.Freudu - jo paveikslas pasakojime labai ryškus ir įtikinamas. Atrodo, profesorius buvo šmaikštus: “- Jūs parašėte knygų. Daug knygų! Negi jose nėra nieko, kas man pagelbėtų? - Atvirai pasakius, kažin. - Tai kam tada visos tos knygos? - Kartais ir aš savęs klausiu.”
Knygos viršelis tikrai nepalieka abejingų - puikus Vienos vaizdas. Knyga skirta romantikams, mėgstantiems psichoanalizę (galėjo būti ir daugiau S.Freudo įžvalgų), neabejingiems karo temai ir jo baisumams, genocidui. Verta dėmesio.

Kuomet esi perskaitęs daug detektyvinių knygų, kiekvieną kartą atrasti kažką kitokio ir tikrai įtraukiančio darosi vis sunkiau. Tad ši knyga pateko į tą viduriuką, kur nebuvo nei labai blogai, nei labai gerai. Tiesiog...

Kuomet esi perskaitęs daug detektyvinių knygų, kiekvieną kartą atrasti kažką kitokio ir tikrai įtraukiančio darosi vis sunkiau. Tad ši knyga pateko į tą viduriuką, kur nebuvo nei labai blogai, nei labai gerai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis skandinavų detektyvas. Nei vienam iš veikėjų nepajutau prielankumo, galbūt tik Anetės patiriami gyvenimai gimus kūdikiui, pasirodė kažkiek artimi ir man pačiai.
Šioje istorijoje man norėsi šiek tiek daugiau veiksmo, nes knyga pasirodė truputį monotoniška. Tad tai dar vienas detektyvas, kurį perskaičius tikrai gana greitai ir pamiršiu. Tiesa, verta pagirti šios knygos viršelį. Jis labai dailus 🥰

Knyga nėra iš “Top” serijos, bet atpalaiduoti smegenis nuo rimtos literatūros. Tai draugių laiškų romanas. Viena draugė Saulė gyvena Vilniuje, o kita Ada - Čikagoje. Jos bendrauja įvairiomis temomis, pvz., diskutuoja apie...

Knyga nėra iš “Top” serijos, bet atpalaiduoti smegenis nuo rimtos literatūros. Tai draugių laiškų romanas. Viena draugė Saulė gyvena Vilniuje, o kita Ada - Čikagoje. Jos bendrauja įvairiomis temomis, pvz., diskutuoja apie laimę: “Žmonės kartais visą gyvenimą nugyvena taip įsitempę. O galėjo atsipalaidavę ir džiaugsmingoj palaimoj”. Draugės diskutuoja apie skirtingas kartas: “Jie augo matydami bekaupiančius savo tėvus, ir jų pasirinkimas aiškus - jie nori gyventi.” Draugių laiškuose atsispindi šių dienų realijos, į kurias jos pažvelgia pro ironijos prizmę: “ Kai akys merksis, tau nebus svarbu, ar statusas apie tavo mirtį Facebook gaus daug like ir ar iš viso gaus”. Draugės laiškuose viena kitai visada primena apie savo tėvus ir jų išmintį: “Mano Tėvelis gražiai man paaiškino: kiekvienoje santuokoje bet kurią akimirką rasi begalę priežasčių išsiskirti. Meilės jausmą patiria daugelis, bet išlaiko tik išskirtiniai”. Saulė ir Ada yra vaikus užauginusios nepriklausomos moteriškės. Ką jos diskutuoja apie vyrus: “(…) pagal Feng Shui reikia nusipirkti vyriškas šlepetes, kad tinkamas vyriškis ateitų į tavo namus. Aš jau seniai nusipirkau, vieną porą jau sunešiojo ateinantys ir išeinantys, o tinkamo vis nėra”. Draugės turi vaikų, tad ir apie juos neišvengta aptarinėjimų: “Negali kovoti už tai, kaip norėtum, kad būtų tavo vaikui, nes vaikas turės visai kitą gyvenimą, ir jam net nebus svarbu, ką tu iškovojai”.
Tad romanas paprastas - draugių laiškai, bet juose palėpta reali gyvenimiška patirtis, filosofiška mintis ir kasdienis juokas, be kurio mes niekaip neišgyventume. Gerai prieš miegą smegenims pailsėti. Tiek.

Tikrai nepaprasto grožio pasaka suaugusiems. Narine Abgaryan pasitelkia žodžių magiją, kuri šioje knygoje tarsi pražysta. Šilta, paveiki bei jautri istorija. Autorė mane priversdavo ir plačiai šypsotis bei kvatoti, o kitame...

Tikrai nepaprasto grožio pasaka suaugusiems. Narine Abgaryan pasitelkia žodžių magiją, kuri šioje knygoje tarsi pražysta. Šilta, paveiki bei jautri istorija. Autorė mane priversdavo ir plačiai šypsotis bei kvatoti, o kitame puslapyje ir gumuliuką gerklėje jausti. Tokia gyva, be galo vaizdinga knyga, kuri man tikrai paliko įspūdį, tačiau aikčioti vis dėlto neteko. Tai buvo lėto skaitymo knyga, kuri nori to ar ne, tačiau priverčia sustoti bent trumpam ir pajusti viską, kas yra čia ir dabar 🫶🏼 Rekomenduočiau mėgstantiems poetiškas bei turinčias savy truputį magijos istorijas.

Esu perskaičiusi tikrai nemažai detektyvų ir trilerių, tad paimdama naują šio žanro knygą į rankas, tikiuosi tikrai nemažai. Ši knyga nuobodžiauti tikrai neleido, vis paaiškėdavo naujų siužeto vingių, kurie vedė link...

Esu perskaičiusi tikrai nemažai detektyvų ir trilerių, tad paimdama naują šio žanro knygą į rankas, tikiuosi tikrai nemažai. Ši knyga nuobodžiauti tikrai neleido, vis paaiškėdavo naujų siužeto vingių, kurie vedė link visos istorijos kulminacijos. Labiausiai šioje istorijoje man patiko Tilė ir Vašingtonas. Tilė - keistuolė, kuri žodžio į vatą nevynioja ir tiesiog sako viską, ką galvoja. O Vašingtonas - labai žmogiškas, sskyčiau net ir jautri asmenybė, kuris labai nemėgsta patyčių bei ieško teisingumo. Tik jo ryžto dėka, buvo išspręsta ši sudėtinga byla.
Ir deja deja, tačiau nutiko tai, ko labiausiai nemėgstu skaitant detektyvus.. Įminiau mįslę kas gi yra tas Aukotojas, dar prieš atskleidžiant autoriui. Tad didelio netikėtumo nebuvo, tad gal ir ši knyga man truputį nublanko. Tačiau "Marionetės" tikrai nebuvo prastas detektyvas, tačiau man nepaliko tokio įspūdžio, kokio tikėjausi. Visai nesenai pasirodė ir antroji šios serijos knyga "Juodoji vasara". Mielai pratęsiu savo bei Vašingtono draugystę.