Po nelaimės, Alisa, iš disfunkcinės šeimos, iškeliauja pas močiutę, apie kurią niekad negirdėjo, į gėlių ūkį, kuris priklauso jos šeimai. Ten ji dar artimiau susipažįsta su gėlėmis, kurios buvo tokios artimos jos...

Po nelaimės, Alisa, iš disfunkcinės šeimos, iškeliauja pas močiutę, apie kurią niekad negirdėjo, į gėlių ūkį, kuris priklauso jos šeimai. Ten ji dar artimiau susipažįsta su gėlėmis, kurios buvo tokios artimos jos mamai, mokosi gėlių kalbos, bet tik menkai sužino apie šeimos istoriją, kuri tikrai ne rožėm klota. Istorija prikausto dėmesį, nes įvykių, paslapčių ir gyvenimo vingių nestinga. Knyga tiek visko talpina, jog man norėjosi, jog būtų gal net dvigubai storesnė.

Ilgiausia kada nors skaityta apie tremtį knyga... nežinau kodėl, bet visiškai neužkabino nei istorija, nei piešiniai. Ir nesuprantu, kodėl... Įdomūs buvo man tik 3 paskutiniai istorijos puslapiai. Kolekcionuoju knygas apie...

Ilgiausia kada nors skaityta apie tremtį knyga... nežinau kodėl, bet visiškai neužkabino nei istorija, nei piešiniai. Ir nesuprantu, kodėl... Įdomūs buvo man tik 3 paskutiniai istorijos puslapiai. Kolekcionuoju knygas apie koncentracijos stovyklas, bet šios atsikratysiu.

Atsivertus bei pradėjus skaityti šią istoriją man knygos tema pasirodė tikrai įdomi. Autorius padėjo prisiminti ir pačios sūnelio laukimą, kuris atrodo buvo dar visai nesenai. Tad puikiai supratau Marnės ir Tazo patiriamus...

Atsivertus bei pradėjus skaityti šią istoriją man knygos tema pasirodė tikrai įdomi. Autorius padėjo prisiminti ir pačios sūnelio laukimą, kuris atrodo buvo dar visai nesenai. Tad puikiai supratau Marnės ir Tazo patiriamus išgyvenimus bei aplankančius jausmus. Skaitant toliau, man šioje istorijoje pritrūko gylio. Galbūt būčiau norėjusi, jog autorius labiau pasigilintų bei atskleistų Tazo jausmus, o galbūt ir mažosios Midžės. Tad man ši istorija pasirodė truputį paviršutiniška. Ir vietomis skaitant buvo truputį nuobodoka, ypač apie Tazo remonto darbus.
Mano akimis istorija galėjo būti tikrai stipri, tačiau autorius jos neišpildė. Tad šį kūrinį vertinčiau kaip lengvą laisvalaikio skaitinį, nes didelių emocijų ši knyga man deja, tačiau nesukėlė.

Praėjus keturiasdešimt metų nuo šio nutikimo autorė jį užrašė ir pasidalino su mumis. Jauna moteris patyrė siaubingą sukrėtimą, kuris jos neapleido ir prabėgus daugybei metų.
Nors nesu nei už abortus, nei kategoriškai...

Praėjus keturiasdešimt metų nuo šio nutikimo autorė jį užrašė ir pasidalino su mumis. Jauna moteris patyrė siaubingą sukrėtimą, kuris jos neapleido ir prabėgus daugybei metų.
Nors nesu nei už abortus, nei kategoriškai prieš juos, tačiau esu už tai, jog žmogus turi turėti galimybę rinktis. Kad ir koks tas jo pasirinkimas bebūtų. Ši istorija puikiai atskleidžia, jog neturėdamas kito pasirinkimo žmogus gali imtis tikrai desperatiškų priemonių ir to pasekmės galėjo būti kur kas liūdnesnės.
Praktiškai vieno vakaro skaitinys, kuris atvers duris į slapčiausias jaunos moters sielos kerteles.

Gera skaityti knygas apie pasaulinius Autoritetus, kurie tave augina ir stiprina. Tokia ir buvo visų žinoma gerbiama profesorė, Holokausto liudytoja, pedagogė, germanistė, teatrologė, žmogiškumo ir tolerancijos simbolis Irena...

Gera skaityti knygas apie pasaulinius Autoritetus, kurie tave augina ir stiprina. Tokia ir buvo visų žinoma gerbiama profesorė, Holokausto liudytoja, pedagogė, germanistė, teatrologė, žmogiškumo ir tolerancijos simbolis Irena Veisaitė. Dar būdama vaikas daug girdėjau pasakojimų apie Jos asmenybę iš mamos, kuri buvo pedagogės studentė. Daug šalia esančių žmonių Ją pažino, nes ji buvo socialinio rato kūrėja.
Tai puiki atsiminimų knyga apie Ireną Veisaitę, kuri daugiausia laiko skyrė žmogui ir ryšiui su juo. Ji tiesė tiltus tarp žmonių: “Gyvenimą kuria meilė, o pykčio ir keršto reikia bijoti”. Būtent ji ruošė vakarienę jos šeimą nužudžiusio vokiečių esesininko anūkei, Ji visus guodė ir glaudė prie savo didelės širdies.
Knygoje galima rasti daug vertingų literatūros, filmų ir teatro rekomendacijų.
Žmogaus nėra, bet prisiminimai gyvi, Irenos dvasia ir darbai įprasminti mumyse. Ji buvo visur - nuo Thomo Manno festivalio Nidoje ir Atviros Lietuvos fondo iki paskaitų su studentais, mylimo Talino ir jaukaus buto Basanavičiaus gatvėje. Dar daug atsiminimų galime rašyti apie tokias Legendas, kurių žmogiškumas šviečia iš toli kaip knygos viršelio nuotraukoje tame vis svetimėjančiame pasaulyje…Für Irena.

Tiesiog puikus trileris. Nuo pradžios iki pabaigos! Tikrai įdomūs bei charizmatiški veikėjai, nenuspėjamas siužetas bei įtraukiantis tyrimas. Sužavėjo mane Džonio drąsa bei pasiryžimas ieškoti sesers bet kokia kaina. Tuo...

Tiesiog puikus trileris. Nuo pradžios iki pabaigos! Tikrai įdomūs bei charizmatiški veikėjai, nenuspėjamas siužetas bei įtraukiantis tyrimas. Sužavėjo mane Džonio drąsa bei pasiryžimas ieškoti sesers bet kokia kaina. Tuo šis trileris ir išsiskiria tarp gausybės kitų, jog šioje istorijoje pirmuoju smuiku griežia ne detektyvas Hantas, o Džionis.
Gana smulkmeniškai autorius "nupiešė" visą šį pasakojimą, tačiau čia viskas tarpusavyje labai tiko bei derėjo. Skaitydama "Paskutinis vaikas" mintyse dėliojausi kokia vis dėlto galėtų būti šios istorijos atomazga, bet man nuspėti autoriaus užmojų taip ir nepavyko. Labai rekomenduoju norintiems kokybiško trilerio. Tikras
perliukas 🖤

Knygoje pateikti metodai kurie tikrai veikia. Svarbiausia perskaičius nenumesti knygos o praktikuoti kaip susiformuoti tam tikrus įpročius. Jei neesate nusiteikę padirbėti su savimi knygos net neverta pirkti, kitu atveju ji...

Knygoje pateikti metodai kurie tikrai veikia. Svarbiausia perskaičius nenumesti knygos o praktikuoti kaip susiformuoti tam tikrus įpročius. Jei neesate nusiteikę padirbėti su savimi knygos net neverta pirkti, kitu atveju ji nuostabi.

P.S. Leidėjas turėtų būti: Liūtai ne avys. Aprašyme nurodytas neteisingas .

Esu perskaičiusi tikrai ne vieną Hannah knygą ir ši istorija man pasirodė gana silpnoka. Kad ir kaip myliu šios autorės kūrybą, tačiau vietomis buvo truputį nuobodu skaityti. Kai kurie veikėjai man pasirodė visiškai...

Esu perskaičiusi tikrai ne vieną Hannah knygą ir ši istorija man pasirodė gana silpnoka. Kad ir kaip myliu šios autorės kūrybą, tačiau vietomis buvo truputį nuobodu skaityti. Kai kurie veikėjai man pasirodė visiškai nereikalingi bei jiems skiriamas dėmesys. Daugiau būčiau norėjusi sužinoti apie Alisos vidinį pasaulį bei patiriamus išgyvenimus. Šį kartą man pasirodė, jog autorė truputį paviršutiniškai pažvelgė į šią užduotį. Ir kūrinio pabaiga man atrodė kiek suskubėta šį kartą. Ėjimas iki jos buvo gana lėtas.. Ir staiga visa istorija baigėsi.
Nepaisant to, knygą vis tiek perskaičiau su malonumu. Be galo nuostabus šios knygos viršelis, kuris tikiu, jog traukia Jūsų akį taip pat 💚

Keturi žmonės ir vakarienė prabangiame restorane. Prabangus restoranas, kur maistas kaip menas lėkštėje, bet ne dėl sotumo jausmo. Ir administratorius su mažuoju savo piršteliu, vis pasakoja ir rodo, kas toje lėkštėje...

Keturi žmonės ir vakarienė prabangiame restorane. Prabangus restoranas, kur maistas kaip menas lėkštėje, bet ne dėl sotumo jausmo. Ir administratorius su mažuoju savo piršteliu, vis pasakoja ir rodo, kas toje lėkštėje įdėta.

Susitikimą suorganizuoja pasakotojo brolis Seržas Lomanas – garsus politikas, kuris kaip tik šiuo metu kandidatuoja į svarbų postą.

Pasakotojas Polas Lomanas yra kandus žmogus. Jis kitiems klijuoja etiketes, o gal tiesiog kitus mato kaip ant delno. Savo brolį įvardina kaip žmogų, kuris visada parodo savo statusą ir pozą. Prabangus restoranas ir politikas į jį pateko, vos paskambinus savininkui. Jam nereikia laukti eilėje su kitais tris mėnesius, nes jis žinomas. Incidentas su vyno atidarymu prie stalo, kai administratoriui lūžo kamštis. Seržas Lomanas pasijuto nejaukiai, nes tai, ką parenka jis, turi būti tobula ir sklandu. Vasarnamis Prancūzijoje, kai Seržas Lomanas yra įsitikinęs, kad prancūzai juos myli, o ne dėl to pakenčia, jog iš olandų gali pinigėlio nuplėšti... ir įvaikintas berniukas iš Afrikos... Ar tai apsimetinėjimas ir poza?

Pats pasakotojas buvęs istorijos mokytojas. Jis atleistas iš darbo dėl savo pasisakymų per pamokas apie karo aukas, blogai įvertino mokinės rašinį apie Izraelį, kur mergina bandė parodyti gėles, apelsinus, dykumas ir džiaugsmą... o Polas žino istoriją ir žino, kuo gyvena tas Izraelis... arba incidentas jau savo vaiko mokykloje su direktoriumi, kur buvo iškviestas pasiaiškinti dėl vaiko darbo apie mirties bausmę, kai jo vaikas išsakė nuomonę, kad kai kurie nusikaltėliai net neturėtų būti sodinami į kalėjimą, o sunaikinami dar iki teismo...

Toks tas pasakotojas... aštrus ir nebijantis išsakyti savo nuomonę, kai visuomenėje svarbiausia yra parodyti, kad tu esi labai gailestingas... visomis temomis: homoseksualumas, rasizmas, nusikaltėliai, karas... O jeigu tu manai kitaip?

O vakarienė nėra tik pramoga. Tas dvi šeimas sieja jų vaikai ir tai, ką per TV apie juos rodė. Tai nusikaltimas. Ir čia vyksta kova tarp šeimų. Ar reikia viską paleisti ir gyventi toliau? Ar reikia vaikus išmokyti prisiimti atsakomybę, dėl savo veiksmų?

Žmonių sprendimai stebina... ir paslaptys nuo pačių artimiausių...