"Bėgančios su vilkais" mano lentynoje manęs laukė jau kokį dešimtmetį. Ją gavau pasibaigus savo pirmajai praktikai iš nuostabaus gimtojo miestelio redakcijos komandos ir vis jaučiausi kalta, kad taip ir neprisiruošiu su ja...

"Bėgančios su vilkais" mano lentynoje manęs laukė jau kokį dešimtmetį. Ją gavau pasibaigus savo pirmajai praktikai iš nuostabaus gimtojo miestelio redakcijos komandos ir vis jaučiausi kalta, kad taip ir neprisiruošiu su ja susirungti. (Visgi virš 600 puslapių :) )

Pripažinsiu, Clarissa Pinkola Estes yra savita autorė, kurios gerai taip ir neperpratau.

Knyga "Bėgančios su vilkais: Laukinės Moters archetipas mituose ir pasakose" paliko mane šiek tiek suglumusią. Joje radau ir tikrai įdomių įžvalgų, puikios informacijos, tikrai gerų patarimų, tačiau didelę dalį teksto skaičiau pakėlusi antakius. Apie pastarąją būtų per švelnu pasakyti, kad man ji nepatiko. Kartais viskas atrodė per daug dirbtinai tempiama prie dvasingumo, anapusybės ir panašių abstrakcijų, tad, nors ir žinau, kad ji mokslininkė, lyginamosios kultūrologijos bei klinikinės psichologijos ekspertė, man buvo sunku į tai žiūrėti rimtai. Kartais jaučiausi lyg skaitydama vieną iš "pigios" psichologijos savipagalbos knygiūkščių, kurioms apskritai esu alergiška.

Nedrįstu spręsti apie šią knygą, ar ji gera, ar bloga, tik pasakysiu, kad po tiek pagyrų tikėjausi kažko geresnio. Tiesą sakant, dalinai suglumau ir dėl to, kad "Bėgančiose su vilkais" yra daug dalykų, kuriais domiuosi ir vertinu (mitologija, psichologinis archetipų aiškinimas, feminizmas, vyraujančios visuomenės normų kvestionavimas, galios santykiai, istorija etc.), taip pat nepaneigiamai pasirinktas originalus tarpdiscipliniškas požiūris, kaip rašyti šią knygą, bet manęs knyga toli gražu nesužavėjo...Tarsi panaudota daug gerų produktų, bet salotos vis tiek išėjo prėskos...

Negana to, rašymo stilius erzina. Dažnai sukama ratais, daug nukrypimų, nesvarbių dalykų ir pan. Aš suprantu, kad tai jos, kaip pasakotojos ir rašytojos, stilius, bet dėl to aš tikrai kankinausi stumdamasi šio didelio veikalo puslapiais.

Tikriausiai labiausiai vertinu tai, kad perskaičiau senų, sau nežinomų, iš įvairių kultūrų atkeliavusių pasakų. Džiaugiuosi, kad sužinojau tam tikros pasakų simbolikos, žvilgtelėjau į interpretacines jų galimybės. (Nesakau, kad visur pritariu rašytojai). Vis dėlto tikiuosi, kad man tai padės geriau reflektuoti tai, ką skaitysiu ateityje.

Ar rekomenduočiau "Bėgančios su vilkais" kitoms merginoms? Jei domitės psichologija (ypač Jungo) ir ieškote dvasinių tiesų (galbūt dar prijaučiate pagonybei), matyt, taip. Vis tik perspėju, kad net ryžtingiausios prisikankins, kol pasieks baigiamąjį žodį.

Manau, tokio tipo knygos yra "sveikos" vis dar gana patriarchalinėms, individą demotyvuojančioms bei niveliuojančioms šiuolaikinėms visuomenėms. (Nors skambu kaip užkietėjusi feministė, veikiau esu mizantropė ir vienodai nepakenčiu visų žmonių :D) Gal man asmeniškai ši knyga nebuvo itin aktuali, bet palaikau pačią jos idėją ir skleidžiamą žinutę. Esu įsitikinusi, kad ne vienai moteriai "Bėgančios su vilkais" atvėrė akis, padrąsino bei padėjo pasukti gyvenimą geresniu keliu. Negi galima daugiau tikėtis iš knygos? :)

Tai tiek šiam kartui. Vis patingiu aprašyti visas perskaitytas knygas, bet žadu pasitaisyti ir būti pavyzdingesnė ;)

Pradžia labai nepatiko, nes vėl viskas kartojosi kas buvo trečioje dalyje. Paskui reikalai pagerėjo truputėli. Galas sakyčiau kiek suspaustas, kai tikrai buvo galima labiau pradžia suspausti dėl pasikartojančių veiksmų ir...

Pradžia labai nepatiko, nes vėl viskas kartojosi kas buvo trečioje dalyje. Paskui reikalai pagerėjo truputėli. Galas sakyčiau kiek suspaustas, kai tikrai buvo galima labiau pradžia suspausti dėl pasikartojančių veiksmų ir daugiau vietos skirti galui, kur taip viskas gražiai susiklostė. Kad ir suspausta ta laiminga pabaiga, bet tikrai laiminga pabaiga.

Manau, ne vienas pamenate populiarųjį filmą „Lūšnynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“), pasirodžiusį 2008 m. Tai vienas iš tų atvejų, kai pagal knygą pastatytas filmas nenuvilia. Tiesa, viena menkutė sąlyga:...

Manau, ne vienas pamenate populiarųjį filmą „Lūšnynų milijonierius“ („Slumdog Millionaire“), pasirodžiusį 2008 m. Tai vienas iš tų atvejų, kai pagal knygą pastatytas filmas nenuvilia. Tiesa, viena menkutė sąlyga: reikia nepamiršti, kad filmui „pasiskolinta“ tik knygos idėja, bet ne siužetas. Ir jei pažiūrėję filmą manotės žiną, apie ką knyga, labai klystate.
Taigi knyga. Apie paprastą, beveik bemokslį indų tautybės jaunuolį, kuris patenka į populiarų žaidimą „Kas laimės milijardą“ ir kažkokiu būdu atsako į visus klausimus. Šviesiausi protai – mokslininkai, profesoriai ir pan. tame žaidime suklumpa ties kelių, na, gal keliasdešimties tūkstančių riba, o čia vaikis iš lūšnyno, gliaudo vieną klausimą po kito kaip riešutėlius. Ar jis sukčiauja? Gal publikoje turi pagalbininką, siunčiantį slaptus ženklus? O gal jo sunkus, negandų kupinas gyvenimas susiklostė taip, kad vaikinas sužinotų būtent tuos atsakymus?
Knyga tikrai puiki, prieš akis atsiveria sudėtingas, margas, kunkuliuojantis Indijos pasaulis, vargingas milijonų žmonių gyvenimas, bandymas rasti savo vietą po saule toje daugiakultūrėje aplinkoje.
P. S. Iki pasirodant filmui, ši knyga lietuviškai buvo išleista pavadinimu „Gyvenimo lošimas“.

Kaip ir kitos Janos Frey knygos, ši mane pakerėjo, įtraukė ir paliko ilgam susimąstyti.
Kūrinyje pasakojama apie mergaite, kuri kenčia patėvio smurtą, yra nemylima mamos kol galiausiai pabėga iš namų ir pradeda gyventi...

Kaip ir kitos Janos Frey knygos, ši mane pakerėjo, įtraukė ir paliko ilgam susimąstyti.
Kūrinyje pasakojama apie mergaite, kuri kenčia patėvio smurtą, yra nemylima mamos kol galiausiai pabėga iš namų ir pradeda gyventi gatvėje. Prasideda bėdos su alkocholiu, narkotikais, vagystėm, prostitucija ir galiausiai nėštumu.
Šis kūrinys sukrėtė mane, privertė susimąstyti.
Tikrai rekomenduoju perskaityti šią knygą viesiems. ?

Nesuprantu kodėl žmonės sako, kad tai berniukiška knyga??? Juk merginos skaito netik meilės romanus, bet ir fantasy žanro knygas.
Na, kad ir kaip bebūtų, knyga nepaliko didelio įspūdžio, o ir kitų dalių niekas nesiruošia...

Nesuprantu kodėl žmonės sako, kad tai berniukiška knyga??? Juk merginos skaito netik meilės romanus, bet ir fantasy žanro knygas.
Na, kad ir kaip bebūtų, knyga nepaliko didelio įspūdžio, o ir kitų dalių niekas nesiruošia versti...

Po nuostabaus Colleen McCullough kūrinio "Erškėčių paukščiai", ėmiausi kitos šios autorės knygos "Prisilietimas". Knyga visų pirma žavi tuo, kad pasakojama apie XIX a. Australiją. Australiją, kurioje tvyro karštis, aukso...

Po nuostabaus Colleen McCullough kūrinio "Erškėčių paukščiai", ėmiausi kitos šios autorės knygos "Prisilietimas". Knyga visų pirma žavi tuo, kad pasakojama apie XIX a. Australiją. Australiją, kurioje tvyro karštis, aukso karštigė ir kur viešpatauja savi įstatymai, kur vyrai bando laimę ieškodami aukso, o moterys paklūsta likimui. Kažkur teko skaityti, kad šita knyga priverčia susimąstyti: 1) kada nuoširdžiai apkabinome kitą žmogų; 2) kada dėjome ranką ant skaudamos vietos, kad atlėgtų skausmas. Skaitydama šią knygą supratau, kad laimė ateina per skausmą ir yra neatsiejama nuo jo, o tinkamiausias sėkmės receptas yra sunkus darbas, protas ir ambicijos.