Dar viena mano perskaityta šio autoriau knyga. Tikrai, buvo labai įdomu skaityti. Gal tik istorijos apie jūreivius ir jų gyvenimą taip nesužavėjo, kaip autoriaus publicistinės įžvalgos. Daug informacijos. Daug faktų. Kaip...

Dar viena mano perskaityta šio autoriau knyga. Tikrai, buvo labai įdomu skaityti. Gal tik istorijos apie jūreivius ir jų gyvenimą taip nesužavėjo, kaip autoriaus publicistinės įžvalgos. Daug informacijos. Daug faktų. Kaip visada. Savitas rašymo stilius. Po kiekvienos aprašytos istorijos jokių išvadų. Skaitytojas išvadas pasidaro pats.
Ar knyga patiko? Tikrai taip. Ar rekomenduočiau? Be jokios abejonės. Visiems, kas domisi pasaulio naujienomis. Ir ne tik jomis.

Visų pirma, ką norėčiau pagirti, tai patį knygos dizainą. Tikrai, padirbėta labai neblogai. Daug gražių nuotraukų. Paties teksto, sakyčiau, mažokai. Taip, daugybė motyvuojančių frazių. Bet, kaip autorius rašo savo...

Visų pirma, ką norėčiau pagirti, tai patį knygos dizainą. Tikrai, padirbėta labai neblogai. Daug gražių nuotraukų. Paties teksto, sakyčiau, mažokai. Taip, daugybė motyvuojančių frazių. Bet, kaip autorius rašo savo knygoje, buvo priverstas nugalėti savo tingulį, ir parašyti knygą iki tam tikro sutarto termino. Man taip ir pasirodė, knyga rašyta paskubomis. Jei nebūtų gražių nuotraukų, knyga apskritai netrauktų dėmesio. Daug visko, bet iš esmės nieko. Jokio turinio. Bandymas apibrėžti laimės paieškas, naudojant šiuolaikines frazes.
Ar knyga mane sužavėjo? Ne. Iš esmės jei ne gražios nuotraukos, knyga apskritai neverta dėmesio.

Visų pirma, ši knyga nėra romanas, tai - apsakymų rinkinys. Labai sunku įvertinti, nes vieni apsakymai patiko labiau, kiti mažiau. Apsakymuose autoriau aprašoma realybė tarsi persipina su fantazija. Ir kiekvieną kart,...

Visų pirma, ši knyga nėra romanas, tai - apsakymų rinkinys. Labai sunku įvertinti, nes vieni apsakymai patiko labiau, kiti mažiau. Apsakymuose autoriau aprašoma realybė tarsi persipina su fantazija. Ir kiekvieną kart, perskaičius apsakymą, bandai suprasti, ką juo norėta pasakyti.
Labai sunku vertini, nes labiau patinka skaityti romanus.
Ar verta šią knygą skaityti? Nežinau. Jei domina gilesnė pažintis su šio autoriaus kūryba, tada taip. Bet nežinau ar galiu rekomenduoti. Knyga skaitėsi iš tiesų labai sunkiai.

Atitrūkusi nuo pilkos kasdienybės, į rankas paėmiau šią ispanų rašytojo knygą. Nesvarbu, kad prieš tai buvo išleista kita jo knyga "Maži dalykai dideli" ir ši antroji yra lyg pirmosios tęsinys. Kadangi esu žmogus...

Atitrūkusi nuo pilkos kasdienybės, į rankas paėmiau šią ispanų rašytojo knygą. Nesvarbu, kad prieš tai buvo išleista kita jo knyga "Maži dalykai dideli" ir ši antroji yra lyg pirmosios tęsinys. Kadangi esu žmogus nesivadovaujantis standartais, tai ir knygas mėgstu skaityti ne iš eilės, taip leisdama sau eksperimentuoti pačiai su savimi. Po skaityto detektyvo norėjosi kažko lengvo, smagaus ir tyro. Ši knyga tokia ir pasirodė, nes taip įtraukė, kad perskaičiau praktiškai vienu prisėdimu. Trumpai kalbant, tai kūrinys apie gyvenimo džiaugsmą, apie mokėjimą džiaugtis mažais dalykais, apie ramybės ir laimės paieškas. Skaitydama šią knygą supratau, kad įvykus kažkokiam gyvenimo įvykiui, mes tiesiog nuleidžiame rankas ir pasiduodame nieko nedarydami. Ir taip tūnome savo pilkame kiaute, kol kažkas kitas mūsų neiškrapšto iš jo ir nepriverčia imtis kažko naujo. Kaip kad nutiko ir šios knygos pagrindiniam herojui, kuris leidosi į kelionę iš savo saulėtosios Ispanijos į visiškai kontrastų kupiną Japoniją ieškoti ir patirti, nieko nesitikėdamas mainais. Skaitant šį kūrinį vienu metu įsivaizdavau, kad skaitau savo mėgstamo Haruki Murakami kažkurią knygą, nes knygos veikėjas dažnai apie jį kalba, lygina savo gyvenimą su rašytojo veikėjais iš ankstesnių kūrinių. Ir pabaigai patikusi autoriaus citata privertusi net ir mane susimąstyti: "Kad kvaila ieškoti tobulybėse to, ką turi čia pat, ir ne viskas susiklosto taip, kaip tikiesi. Niekas nėra tobulas, ir niekas netrunka amžinai. Viskas keičiasi." Rekomenduoju :)

Paskutiniu metu savo mylimiausią žanrą (detektyvus) buvau šiek tiek pamiršusi, nes duoklę atidaviau klasikai ir moderniajai literatūrai. Ilgai negalvodama grįžau prie vieno savo mylimiausio autoriaus kūrinių. Kodėl būtent...

Paskutiniu metu savo mylimiausią žanrą (detektyvus) buvau šiek tiek pamiršusi, nes duoklę atidaviau klasikai ir moderniajai literatūrai. Ilgai negalvodama grįžau prie vieno savo mylimiausio autoriaus kūrinių. Kodėl būtent prie jo? Sunku net žodžiais apsakyti.Tiesiog nuo pirmų sakinių supranti, kad tai yra geras, detektyvo vardo vertas kūrinys, kuriame patiri viską, ką reikia patirti skaitant gerą knygą. Draugystę su Jo Nesbo pradėjau jau senokai ir jo kūrinius skaičiau tikrai ne iš eilės, o kiti jei jau ir skaityti tai šiek tiek primiršti. Kaskart skaitydama jo kūrinius patiriu savotišką adrenaliną, kurio man gyvenime taip trūksta. Kūrinių siužetai, eiga, kulminacija priverčia mano neuronus "šokti" kaip lekiant beprotišku greičiu nuo aukšto kalno, kiekvienas netikėtas veiksmas kaip staigus šuolis parašiutu, o kiekvienas išgyventas jausmas skaitant tai lyg gera adrenalino dozė, kurios gaunu su kaupu ir perskaičiusi paskutinį knygos sakinį sau mintyse pasakau: "O čia tai buvo aukščiau visko ir man tikrai patiko". Perskaičius autoriaus šį kūrinį mintyse sau pasakiau lygiai tą patį :)