Būtų paprasta istorija, jei nebūtų įdėta papildomo prieskonio - smurtautojo šeimoje augusio vaiko patirtis, kuri lemia visą žmogaus gyvenimą, jo požiūrį į santykius, baimę būti panašiu į tėvą. O šiaip patiems...

Būtų paprasta istorija, jei nebūtų įdėta papildomo prieskonio - smurtautojo šeimoje augusio vaiko patirtis, kuri lemia visą žmogaus gyvenimą, jo požiūrį į santykius, baimę būti panašiu į tėvą. O šiaip patiems veikėjams trūko ryžto siekti to, ko nori.

Meilė ir laikas vienas kitam poroje yra gyvybiškai svarbus. Tikrai mes pamirštame sau brangiausią žmogų ir priverčiame jį pamatyti savo blogosios pusės nei gerosios. Ir tikrai kodėl mes tai sau leidžiame? Nes tai atrodo lyg...

Meilė ir laikas vienas kitam poroje yra gyvybiškai svarbus. Tikrai mes pamirštame sau brangiausią žmogų ir priverčiame jį pamatyti savo blogosios pusės nei gerosios. Ir tikrai kodėl mes tai sau leidžiame? Nes tai atrodo lyg ir nemadinga ir neafišuojama. Tačiau svarbiausi dalykai yra pamirštami, lyg tai būtų natūralu, tačiau dabar žmonės tikrai nemoka pajausti ypatingo ryšio. Puiki knyga porai. Atmerkti akis ir kaltinti ne tik antrąją pusę, bet ir pačiam pasimokyti išvalyti santykių erdvę ir ją puoselėti.

Knyga labai įdomi, kelios siužetinės linijos. Patiko tetos personažas- gyvenimą mylintis žmogus, geranoriška, stipri asmenybė, nebijanti būti savimi, mokanti perprasti žmones. Yra ko pasimokyti ir pamąstyti apie gyvenimo...

Knyga labai įdomi, kelios siužetinės linijos. Patiko tetos personažas- gyvenimą mylintis žmogus, geranoriška, stipri asmenybė, nebijanti būti savimi, mokanti perprasti žmones. Yra ko pasimokyti ir pamąstyti apie gyvenimo vertybes. Dar kartą galima įsitikinti, kad kilus konfliktui reikia išklausyti vienam kitą ir nedaryti skubotų išvadų, nes tai gali kainuoti per daug brangiai.

Ne veltui ši knyga yra literatūros klasika. Nežinau, kodėl mokyklos laikais ji man nepapuolė į rankas. Turbūt būtų mane pavertusi į dar didesnę knygų aistruolę. Knygoje nagrinėjamos temos labai svarbios, jautrios. Žavi...

Ne veltui ši knyga yra literatūros klasika. Nežinau, kodėl mokyklos laikais ji man nepapuolė į rankas. Turbūt būtų mane pavertusi į dar didesnę knygų aistruolę. Knygoje nagrinėjamos temos labai svarbios, jautrios. Žavi pasakojimas mažos mergaitės akimis. Mergaitės, artimųjų vadinamos Paukšteliu įžvalgos, gyvenimiškų situacijų vertinimas labai brandus, nuoširdus. Patiko pagrindinės herojės kitoniškumas, artima draugystė ir augimas kartu su vyresniu broliu, tėvo Atikaus požiūris į gyvenimą ir auklėjimo būdas neauklėjant, o stengiantis, kad vaikai įžvalgas, išvadas darytųsi patys. Nuostabiai atskleisti veikėjai, viso miestelio gyventojai- kiekvienas savitas, kitoks, turintis tik savo išskirtines savybes žvelgiant iš kritiškų vaikų akių. Labai ,,sirgau" už vaikus, kad jie susitiktų su Baubu Redliu, tikėjausi, kad Tomas bus išteisintas. Knygoje įžvelgiu ne vieną moralą, pamoką, kurią galima pritaikyti šiandieniniame pasaulyje. Gaila, kad autorė neparašė daugiau knygų, kadangi jos rašymo maniera sodri, pilna minčių ir gilios prasmės, kiekvienas sakinys tikrai ilgoje knygoje yra reikalingas, apgalvotas, tikras. Labai patiko vaikų auklės, tarnaitės Kelpurnijos patarimai Paukšteliui: ,,Nebūtinai sakyti viską, ką žinai. Moteriai taip nedera. Antra vertus, žmonėms labai nepatinka kai kitas žino daugiau. Jie ima širsti. Nė vieno iš jų neišmokysi kalbėti kitaip, kol jie patys nenorės, o jeigu jie nenori, tai belieka tik užsičiaupti arba kalbėti jų kalba". Įsidėmėjau Atikaus žodžius dukrai apie toleranciją, atlaidumą, išdidumą: ,,Aš labai stengiuosi mylėti visus žmones... Kartais mane labai negražiai plūsta, bet žinok, vaikeli, jei kas galvoja, kad išplūdo tave negražu žodžiu, tai dar nereiškia, kad tu esi įžeistas. Blogas žodis tavęs nežemina, o tik parodo, koks apgailėtinas yra tas besiplūstantis žmogus".

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia...

Ši knyga yra mano visų laikų mylimiausių knygų trejetuke. Labai džiaugiuosi, kad artimas žmogus man ją parekomendavo. Knygos pradžia labai sunki- iki ~100-ojo puslapio negali pakęsti pagrindinio herojaus Uvės. Jis skleidžia pyktį, nepasitenkinimą, kritikuoja, bamba ir yra viskuo nepatenkintas. Vėliau supranti, kad geresnio žmogaus už jį nė su žiburiu nerastum. Ne, Uvė nesielgia kitaip, tiesiog po pikto žmogaus kauke slepiasi sunkūs gyvenimo išbandymai. Nenoriu išduoti per daug apie knygą, tačiau mėgstantiems rimtesnes knygas nuoširdžiai rekomenduoju perskaityti šią knygą. Joje atrasime daug daugiau nei įprastoje šiandieninėje literatūroje. Galimai kiekvienas atrasime savo, ar artimųjų savybių, kurios tikrai sušvis visu gražumu, kai pereisime į garbingą senjorų amžių. Manau, kad kiekvienas širdyje mes turime pasislėpusį Uvę. Vertinkime gyvenimą čia ir dabar. ;)

Pagrindinė veikėja tuščia, išlepinta pasipūtusi. Visi Maksono ir Amerikos sūnūs šaunūs, tačiau mergaitė visiška priešingybė. Labai keista, kad autorė žaidžia tą patį žaidimą su atranka tik iš kitos pusės. Be to,...

Pagrindinė veikėja tuščia, išlepinta pasipūtusi. Visi Maksono ir Amerikos sūnūs šaunūs, tačiau mergaitė visiška priešingybė. Labai keista, kad autorė žaidžia tą patį žaidimą su atranka tik iš kitos pusės. Be to, erzina, kad autorė pateikia karalių ir karalienę kaip senus ir suvargusius. Na, nuo kada ~38 metų žmogus yra senas? Karalienę net ištinka širdies smūgis. Ir tik po baisių įvykių Idilina atsivers būti gerąja princese, veikiančia savo tėvų, šeimos, tautos naudai? Nors ir jaučiu nusivylimą, vis tiek skaitysiu ir paskutinę dalį (tikiuosi, labai tikiuosi, kad 5-a knyga bus paskutinė :) ).

Man labai patiko ši knyga. G. Rubin sukūrė savitą laimės projektą, kuriame metus išdalijo į 12 mėnesių. Kiekvieną mėnesį lydi vykdomi pasižadėjimai sau, savo asmeniniam tobulėjimui, santykių gerinimui, šeimos vertybių...

Man labai patiko ši knyga. G. Rubin sukūrė savitą laimės projektą, kuriame metus išdalijo į 12 mėnesių. Kiekvieną mėnesį lydi vykdomi pasižadėjimai sau, savo asmeniniam tobulėjimui, santykių gerinimui, šeimos vertybių puoselėjimui. Svarbiausia, kad atėjus naujam mėnesiui, prieš tai buvusių mėnesių pasižadėjimai turi būti vykdomi toliau. Autorė remiasi asmenine patirtimi, atvirai pasakoja apie savo pasisekimus ir nusivylimus vykdant projektą. Jos pagrindinis tikslas vykdant projektą- sustiprėti emociškai, jausti laimę kasdieninėse smulkmenose, kad atėjus sunkiam laikui būtų iš kur semtis stiprybės ir nepalūžti. Puiki knyga, padėjusi man į laimę pažiūrėti kitaip. Naujų metų proga sukūriau ir savo mini projektėlį, kokių pasižadėjimų reikėtų laikytis siekiant vidinės laimės. Svarbiausia, kad apribojimų nėra, kiekvienas prisitaikome sau savo laimės projektą. Juk matant, kad kasdienybėje trūksta juoko, galime į savo sąrašėlį įsitraukti pažiūrėti juokingų kačiukų vaizdelį- mažiausiai 3 minutės per dieną... :) Labai rekomenduoju!

Paskutinės šios serijos dalies taip pat nesinorėjo paleisti iš rankų, tačiau pabaiga šiek tiek nuvylė. Per visas penkias knygas autorė aprašė viską labai smulkiai, bet pabaigoje atrodė, kad nori tiesiog greičiau pabaigti...

Paskutinės šios serijos dalies taip pat nesinorėjo paleisti iš rankų, tačiau pabaiga šiek tiek nuvylė. Per visas penkias knygas autorė aprašė viską labai smulkiai, bet pabaigoje atrodė, kad nori tiesiog greičiau pabaigti knygą ir viską "sukišo" į paskutinius puslapius. Norėjosi platesnės atomazgos kaip ir buvo visos šios knygų serijos dalys.