Na va perskaičiau ir aš per dvi dienas :) tikrai labai gera knyga, labai įtraukia, idomu skaityti faktais paremta knyga ir kai pastoviai pasakojamas veiksmas. Kol neperskaitai nesupranti kokia problema moterų didele yra kitose...

Na va perskaičiau ir aš per dvi dienas :) tikrai labai gera knyga, labai įtraukia, idomu skaityti faktais paremta knyga ir kai pastoviai pasakojamas veiksmas. Kol neperskaitai nesupranti kokia problema moterų didele yra kitose kultūrose.. ištikrųjų taip gaila mergaičių buvo, bet ir taip gera kai būtent autore ėjo link tikslo ir kovojo o iškovojusi savo laisve nepamiršo visu problemu ir toliau savo gyvenimą siejo su Afrika ir tos šalies moterimis.

Nuo šios dalies neatsitraukiau kaip ir nuo pirmų dviejų, tačiau šioje trikdė/pabodo kiek užsitęsęs herojės "mėtymasis". Pati istorija, siužetas vis dar prikausto ir įtraukia, sekant kovų, kultūros ir mitologijos liniją -...

Nuo šios dalies neatsitraukiau kaip ir nuo pirmų dviejų, tačiau šioje trikdė/pabodo kiek užsitęsęs herojės "mėtymasis". Pati istorija, siužetas vis dar prikausto ir įtraukia, sekant kovų, kultūros ir mitologijos liniją - knyga tikrai nenuvils ir skatins kuo greičiau sužinoti, kuom veikėjų nuotykiai pasibaigs :)

Knyga patiko. Buvo įdomu stebėti, kaip Selė po nutrūkusių santykių bando grįžti į pasimatymų rinką. Įgūdžiai per 10 metų prarasti, o ir situacija pasikeitusi - dabar daug kas vyksta internete. Tai Selė ir išbando. Ji...

Knyga patiko. Buvo įdomu stebėti, kaip Selė po nutrūkusių santykių bando grįžti į pasimatymų rinką. Įgūdžiai per 10 metų prarasti, o ir situacija pasikeitusi - dabar daug kas vyksta internete. Tai Selė ir išbando. Ji užsiregistruoja pažinčių svetainėje. Ilgai svarsto, ar prisipažinti esant vieniša motina. Iš tikrųjų knygoje labai daug tokių ir panašių gyvenimiškų apmąstymų. Skaitėsi smagiai, bet pirmą dalį kiek užtrukau beskaitydama, na o antrą pabaigiau per laisvą pusdienį.

Holokaustas - tai žodis, kuris amžiais yra linksniuojamas istorijos vadovėliuose ir kiekvienos tautos istorijoje, kuris giliai įsirėžęs kiekvieno iš mūsų protėvių mintyse, o galbūt ir širdyje. Vieniems jis palikęs gilius...

Holokaustas - tai žodis, kuris amžiais yra linksniuojamas istorijos vadovėliuose ir kiekvienos tautos istorijoje, kuris giliai įsirėžęs kiekvieno iš mūsų protėvių mintyse, o galbūt ir širdyje. Vieniems jis palikęs gilius randus, kitiems jis tik žodis, susijęs su tuo baisumu, kurį teko patirti eiliniams žmonėms, nesuvokiant dėl ko, kas ir kaip buvo daroma. Todėl, girdėjusi daug pasakojimų apie holokaustą iš savo senelio, kuris buvęs karo veteranas ir viską matęs savo akimis, nutariau ir aš perskaityti jau antrąją knygą apie tai. Neskaitydavau ne dėl to, kad nenorėjau ar nepatiko, o tiesiog dėl to, kad tokioms temoms esu per jautri, nes jei skauda kitam - skauda ir man. Ši istorija man paliko gilų rėžį mano mintyse bei širdyje. Galbūt dėl to, kad tai susiję su vaikais, nesvarbu, kad vienas iš jų - vokiečių karininko sūnus, o kitas berniukas su dryžuota pižama. Bet kiekvienas iš jų buvo asmenybė, su skirtingais norais, su skirtingu požiūriu į gyvenimą ir pagaliau su skirtingu požiūriu vienas į kitą. Atrodo, kiek gali atimti ir kiek tuo pačiu duoti juos skirianti spygliuota tvora, kuri skiria dviejų skirtingų polių pasaulius. Tie du skirtingi pasauliai yra matomi dviejų vaikų akimis. O jų pasaulius jungia draugystė, kuri vis labiau stiprėja, o gyvenimai neišvengiamai ne tik susipina, bet ir baigiasi vienu metu, kaip tikrų karo didvyrių, kuriems žuvus niekas negali rasti kapo, tačiau visų atminty išlieka kaip tikri herojai.

Vietomis kiek bjauroka, atbaidanti, sakyčiau, net apgailėtina. Tačiau labiausiai - liūdna.
Įdomus pasakojimo būdas, kaip ir pats rašymo stilius.
Nors ir ne itin sužavėjo ar, net ne itin patiko, tenka pripažinti, kad autorės...

Vietomis kiek bjauroka, atbaidanti, sakyčiau, net apgailėtina. Tačiau labiausiai - liūdna.
Įdomus pasakojimo būdas, kaip ir pats rašymo stilius.
Nors ir ne itin sužavėjo ar, net ne itin patiko, tenka pripažinti, kad autorės balsas išskirtinis. Istorija neįpatinga, skurdus, apgailėtinas nepasiturinčių žmonių gyvenimas nėra kažkas, apie ką malonu skaityti, bet, kita vertus, paskatina susimąstyti... apie savo padėtį, apie viską. Žodžiu, verta perskaityti, bet mažai vilties, kad patiks.
Neatsakyti klausimai. Neužbaigtos mintys. Tušti, bet itin iškalbingi sakinių fragmentai.

- Slogus, kiek ironiškas pasakojimo stilius;
- Veikėjai - paviršutiniška rusų šeima, keletas jų draugų bei pažįstamų, namų tarnai, gydytojai;
- Įdomus požiūris į socialinius, darbo santykius. Verčia susimąstyti, ar to...

- Slogus, kiek ironiškas pasakojimo stilius;
- Veikėjai - paviršutiniška rusų šeima, keletas jų draugų bei pažįstamų, namų tarnai, gydytojai;
- Įdomus požiūris į socialinius, darbo santykius. Verčia susimąstyti, ar to meto visuomenėje iš tiesų vyravo tokios tendencijos. Daug vaidybos, pataikavimo;
- Pagrindinis veikėjas bando susitaikyti su mintimi, kad miršta, o tuo pačiu ir su apsimestiniu aplinkinių rūpesčiu ir abejingumu tikrajai jo būklei;
- Filosofiškas, melancholiškas, priverčiantis susimąstyti kūrinys. Mano manymu, viena iš geriausių L. Tolstojaus apysakų.
- Tarsi paskutinis šiaudas. Bandai tvertis už ko nors pažįstamo, ko nors, ką laikai brangiu. Galiausiai vienintelis kiek ilgiau nenutrūkęs - jaunas šeimos tarnas. Visi kiti stebi pro ašaras iš tolo, iš brangios ložės teatre.

Užkabinanti knyga, norisi skaityti toliau ir sužinoti kaip vystysis įvykiai, kaip viskas baigsis. Skaitant neįmanoma apsieiti be spėlionių, kas galėtų būti toliau, kodėl taip įvyko ir kas dėl visko kaltas. Pabaiga taip pat...

Užkabinanti knyga, norisi skaityti toliau ir sužinoti kaip vystysis įvykiai, kaip viskas baigsis. Skaitant neįmanoma apsieiti be spėlionių, kas galėtų būti toliau, kodėl taip įvyko ir kas dėl visko kaltas. Pabaiga taip pat nenuvylė. PAtiko :)

Bravo! Bravo! Bravo! Drąsiai galiu sakyti, kad tai dar vienas detektyvas, kurį galiu įtraukti į savo geriausių perskaitytų detektyvų sąrašą. Todėl su vis dar smarkiai plakančia širdimi, pasišiaususia oda skubu rašyti...

Bravo! Bravo! Bravo! Drąsiai galiu sakyti, kad tai dar vienas detektyvas, kurį galiu įtraukti į savo geriausių perskaitytų detektyvų sąrašą. Todėl su vis dar smarkiai plakančia širdimi, pasišiaususia oda skubu rašyti atsiliepimą apie šią knygą. Seniai brendo mintis perskaityti šį kūrinį, bet vidinis balsas tarsi stabdė ir prašė palaukti geresnio laiko. Kai jis atėjo, į jį pasinėriau stačia galva, nekreipdama dėmesio į tai, ką sako aplinkiniai žmonės, atsiribojau nuo pašalinių garsų ir mėgavausi tikru šedevru. Matyt toks ir turi būti tikras detektyvas, kuomet esi tik tu ir kūrinys: kūrinys tavyje arba tu kūrinyje. Pastarasis mane paveikė savotiškai, nes susidūriau su tokiais dalykais, kuo pati domėjausi studijų metais - elgesio psichologija: kaip mes tam tikrais veiksmais ir žodžiais galime paveikti savo priešininką paklusti mūsų valiai. Jei apie tai norite sužinoti ir jūs, drąsiai imkite ir skaitykite, nes čia to tikrai apstu. Todėl didelį pliusą dedu pagrindiniam kriminalistui, kuris lyg psichologas su smulkmenom nagrinėja serijinio žudiko elgesį bei bando nuspėti tolimesnius jo veiksmus. Matosi, kad autorius rašydamas kūrinį buvo tam atsidėjęs visa širdimi bei sukauptas ar įgytas žinias puikiai pritaikęs savo knygoje. Jei atvirai, tikrai buvo tokių momentų, kad atrodo skaitai ir jauti, kad kažkas tau alsuoja į nugarą, vietomis net buvo tokių momentų, kad krūpteli, sustoji, pakeli galvą, pamąstai ir skaitai toliau. Kai kūrinys tave priverčia tave taip elgtis, vadinasi, jis stiprus ir vertas dėmesio. Tačiau, kad ir kiek bandžiau nuspėti, kas galėtų būti tas serijinis žudikas, to padaryti man nepavyko. Autoriui puikiai pavyko mane apgauti. Todėl, belieka jam tik paploti ir padėkoti už gerą emociją bei gerą laiką skaitant jo kūrinį.

Senas geras romanas. Skaičiau jį ankstyvoje jaunystėje. Tada knyga padarė man tokį didžiulį įspūdį, kuris neišblėso per visą pragyventą gyvenimą. Po 30 metų ryžausi perskaityti antrą kartą. Labai bijojau tai daryti....

Senas geras romanas. Skaičiau jį ankstyvoje jaunystėje. Tada knyga padarė man tokį didžiulį įspūdį, kuris neišblėso per visą pragyventą gyvenimą. Po 30 metų ryžausi perskaityti antrą kartą. Labai bijojau tai daryti. Ir labai liūdna prisipažinti, kad dabar šis romanas jau nebe toks... Bet vertinu vistiek 5 žvaigždutėm!