Skaitosi greitai ir lengvai. Tikras detektyvas atostogų skaitiniams. Tik... kažkoks keistas įspūdis pasiliko apie Lietuvą. Jeigu aprašyta šalis nebūtų įvardinta, nemanau, kad būčiau atpažinusi savo kraštą. Ar mes tikrai...

Skaitosi greitai ir lengvai. Tikras detektyvas atostogų skaitiniams. Tik... kažkoks keistas įspūdis pasiliko apie Lietuvą. Jeigu aprašyta šalis nebūtų įvardinta, nemanau, kad būčiau atpažinusi savo kraštą. Ar mes tikrai taip atrodom iš šalies?

Patinka šis autorius. Detektyvai įdomūs, įtraukiantys, personažai spalvingi. "Palaidotas" - taip pat labai gera knyga. Tik nesu įsitikinusi, kad laiminga pabaiga geriesiems personažams - tikrai visada teisinga pabaiga geram...

Patinka šis autorius. Detektyvai įdomūs, įtraukiantys, personažai spalvingi. "Palaidotas" - taip pat labai gera knyga. Tik nesu įsitikinusi, kad laiminga pabaiga geriesiems personažams - tikrai visada teisinga pabaiga geram detektyvui. ;)

Grįždama prie A. Baricco kūrybos, šį kartą perskaičiau naujausią jo kūrinį "Jaunoji Nuotaka". Kažkoks keistas jausmas mane apėmė skaitant šį kūrinį, nes jei atvirai, tai pasigedau to autoriaus kūriniams būdingo gilumo...

Grįždama prie A. Baricco kūrybos, šį kartą perskaičiau naujausią jo kūrinį "Jaunoji Nuotaka". Kažkoks keistas jausmas mane apėmė skaitant šį kūrinį, nes jei atvirai, tai pasigedau to autoriaus kūriniams būdingo gilumo įspūdžio, išplėtotų skaidrių minčių. Toks jausmas, kad skaičiau ne kokį šedevrą, o erotinį romaną, kuriame nepaprastai daug erotinės fantazijos. Tai šiek tiek mane nustebino ir galbūt lengvai šokiravo. Ar čia tik man atrodo, ar autorius tikrai išsisėmė? O galbūt bando skaitytojų širdis užkariauti kitokiais literatūriniais manevrais? Pati kūrinio mintis man tikrai pasirodė gera. Jame vaizduojama Šeima be vardų: Tėvas, Motina, Dukra, Dėdė ir kažkur po pasaulį keliaujantis Sūnus. Kiekvienas iš jų keistai įdomus ir turintis kažką paslaptingo: Dėdė per miegus žarstosi išminties perlais, Tėvas kiekvieną ketvirtadienį tam tikru reikalu važiuoja į miestą, Dukra savotišku būdu kovoja su naktinės mirties siaubu, o Motina gyvena apgaubta legendinio grožio auros. Kiekvienas iš jų laukia sugrįžtančio Sūnaus, mėgindamas savaip išsigelbėti. Tam tarpe ir Jaunoji Nuotaka, kuri yra pažadėta Sūnui į žmonas. Kas ji tokia ir kodėl taip pavadintas romanas? Pasiūlysiu perskaityti ir išsiaiškinti patiems. Visas romanas yra tarsi didžiulė paslaptis ir tas paslaptis slepia kiekvienas iš šeimos narių. Man šis kūrinys lėtai keistas, melancholiškas, paslaptingas ir savotiškai poetiškas. Bet taip stipriai manęs nesužavėjo kaip kiti autoriaus kūriniai.

Ir vėl pasiilgusi savo mėgstamo detektyvų rašytojo Jo Nesbo, grįžau prie kai kurių jo neskaitytų knygų serijos apie Harį Hūlę, o tas kurias jau skaičiau, skaitau ir vėl iš naujo. Daugelis sakysite, kad kam to reikia, kam...

Ir vėl pasiilgusi savo mėgstamo detektyvų rašytojo Jo Nesbo, grįžau prie kai kurių jo neskaitytų knygų serijos apie Harį Hūlę, o tas kurias jau skaičiau, skaitau ir vėl iš naujo. Daugelis sakysite, kad kam to reikia, kam gaišti savo brangų laiką ir jas skaityti iš naujo? Atsakymą ir šiuo klausimu turiu parengusi. Jo Nesbo man turbūt buvo, yra ir bus tas rašytojas, kurio detektyvai skaitomi su tokiu dideliu malonumu ir noru, kad skaitai ir galvoji kaip čia viskas klostysis toliau ir net nenori, jog knyga pasibaigtų. Todėl kartais tenka daryti taip - čiupti sekančią ir mėgautis toliau painiomis istorijomis, vienas už kitą įtartinais asmenimis, kiekviename puslapyje laukti intrigos, kuri sužadina visus receptorius, o knygos kulminacijos visada būna "iš koto verčiančios" ir vos tik užvertusi paskutinį knygos puslapį, pasakau sau mintyse, kad tai buvo "VAU". Autorius tikras žodžio, intrigos, siužeto meistras. Ir sakykit, ką tik norit, bet jis man po Stieg Larsson ("Mergina su drakono tatuiruote") Nr.1. Turbūt šie du autoriai verti vadintis tikrais detektyvų virtuozais.