Nerandu zodziu apibudinti siai knygai, ji mane paveike, vis galvoju ar as buciau buvus tokia stipri, kaIp Lile? Dziaugiausi ir verkiau vienu metu. Tikrai nera saldi meiles istorija, bet per daug atkleisti negalima, nes i knyga...

Nerandu zodziu apibudinti siai knygai, ji mane paveike, vis galvoju ar as buciau buvus tokia stipri, kaIp Lile? Dziaugiausi ir verkiau vienu metu. Tikrai nera saldi meiles istorija, bet per daug atkleisti negalima, nes i knyga ziuresite visai kitomis akimis, je zinosite kas joje parasyta.

Visiems bent kartą gyvenime iškyla klausimas - jei gautume galimybę sugrįžti į praeitį, ką pakeistume savo gyvenime? Jei galėtume gyventi iš naujo, kokias klaidas bandytume ištaisyti? Šiais retoriniais klausimais ir...

Visiems bent kartą gyvenime iškyla klausimas - jei gautume galimybę sugrįžti į praeitį, ką pakeistume savo gyvenime? Jei galėtume gyventi iš naujo, kokias klaidas bandytume ištaisyti? Šiais retoriniais klausimais ir prasideda prancūzų rašytojo Guillaume Musso knyga "Ar būsi ten?" Paskutiniu metu perskaičiusi šio autoriaus naujausią kūrinį "Mergina iš Bruklino", nusprendžiau, kad sekantis autoriaus kūrinys bus vienas iš pačių pirmųjų. Daugelis sako, kad tai lengvi meilės romanai su dabarties ir praeities paralele. Galbūt ir taip, tačiau jie yra visiškai kitokie, gal netgi juos pavadinčiau lengvais psichologiniais, kuriuose sprendžiami dabarties ir praeities klausimai. Kitaip sakant tai - laiko romanai, kuriuose dažnai herojams tenka grįžti keleriais ar keliasdešimt metų atgal ir savo likimą pakreipti tinkama linkme ateityje. Sakysite, kad tai yra neįmanoma ir tai yra absoliuti fantastika, atitrūkusi nuo realybės? Galbūt, tačiau autoriaus kūriniuose ir norima pavaizduoti, ką gali ir ką sugeba žmogaus proto galimybės. Turbūt dėl to per dabartį mes keliaujame užrištomis akimis. Ir tik vėliau, kai raištis nurišamas ir kai apmąstome praeitį, suprantame, ką išgyvenome, suvokdami prasmę. Todėl ir šios knygos herojus Eliotas vieną dieną gauna neįtikėtiną galimybę grįžti į praeitį, kur sutinka jauną vyriškį - patį save prieš trisdešimt metų. Man šis kūrinys nepaprastai patiko ir padarė gilų įspūdį. Perskaičius jį, susimąsčiau ir prisiminiau Senekos žodžius: "Netiesa, kad turime nedaug laiko. Mes tik daug jo iššvaistome".

Istorinis meilės romanas - labai įtraukiantis ir itin lengvai skaitomas.
Pabaiga nuspėjama jau beveik pačioje knygos pradžioje, tačiau tai nėra blogai.
Stiprūs ir įdomūs personažai, greitai besirutuliojantis veiksmas, meilė...

Istorinis meilės romanas - labai įtraukiantis ir itin lengvai skaitomas.
Pabaiga nuspėjama jau beveik pačioje knygos pradžioje, tačiau tai nėra blogai.
Stiprūs ir įdomūs personažai, greitai besirutuliojantis veiksmas, meilė ir humoro jausmas.

Apie šią knygą sužinojau iš vienos skaitytojos aprašymo. Ir pamačiusi, kad ją parduoda, pasinaudojau proga. Nuo pat pradžių žinojau, kad tai knyga jaunimui, nebus nieko rimto ar sudėtingo :) Todėl tai buvo puiki knyga...

Apie šią knygą sužinojau iš vienos skaitytojos aprašymo. Ir pamačiusi, kad ją parduoda, pasinaudojau proga. Nuo pat pradžių žinojau, kad tai knyga jaunimui, nebus nieko rimto ar sudėtingo :) Todėl tai buvo puiki knyga atsipūsti grįžus namo po atostogų :)

Visada mėgau poeziją, nebuvau jos fanatikė ir taip pat nerenku būtent tokio tipo knygų. Bet pasiskaityti internete ar užgaudžius kokią knygą man labai patinka. Todėl šioje knygoje poezija buvo vienas stipriausiu rodiklių apie teigiamą jos atsiliepimą. Poezija čia buvo kitokia, ir tikrai krito man į širdį :) Na bet visas knygos turinys.. Nesakyčiau, kad esu labai jau sena, dar neperkopiau trisdešimt, bet tikriausiai priėjau tokį amžių, kai supranti kad per saldu ir yra per saldu. Pasakojama istorija, kaip per 3 dienas įsimylima, žinoma iškart ištinka įvairiausios bėdos, meilė tampa negalima, mirtys ir t.t. na tikrai su tikrove truputį prasilenkta.. su šiuolaikiniais meilės filmais/serialais - pataikyta kaip pirštu į akį :) Džiaugiuosi dar tuo, kad šioje, jaunimui skirtoje knygoje, tiek daug aprašant apie mirtį, tai rašoma daugiausiai teigiamai. Dažniausiai jaunimo knygose aprašomas polinkis į savižudybę, atėjus mirčiai - depresiją. O šioje stengiamasi įžvelgti kuo daugiau teigiamų aspektų susijusių su mirtimi.

Tikrai nesakau, kad knyga bloga! Jokiu būdu! Tai knyga skirta jaunimui, ir būdama apie 16 metų, manau tikrai būčiau ją laikiusi geriausią savo perskaityta knyga :) Imdama šią knygą žinojau ko tikėtis, todėl nenusivyliau ir gavau tą, ką žinojau gausianti. Vis dėlto manau verta ją skaityti vien dėl ten aprašomos poezijos :)

Beje man patiko viena frazė jau knygos gale, net šypsena sukėlė :) "Visada prisimink: niekuo taip neverta dalytis, kaip meile, kuri leidžia mums pasidalyti pavarde." O taip, meilė veda prie bendros pavardės! ;)

Ši knyga ne vienus metus gulėjo lentynoje ir "badė" akis. O dar draugės pasakymas, kad ne mano stiliaus knyga - nepridėjo didelio noro pulti ir ją skatyti. Kad ir kaip ji buvo išgirta.
Sunku pasakyti: patiko man knyga ar ne....

Ši knyga ne vienus metus gulėjo lentynoje ir "badė" akis. O dar draugės pasakymas, kad ne mano stiliaus knyga - nepridėjo didelio noro pulti ir ją skatyti. Kad ir kaip ji buvo išgirta.
Sunku pasakyti: patiko man knyga ar ne. Nesukėlė didelės euforijos ją perskaičius, nesijaučiu pakylėta ar sudvasinta.
Taip, knyga gera. Autorė turi didelį talentą ir geba rašyti įtraukiančiai. Nors tekste nėra dialogų - tekstas skaitosi pakankamai legvai. Meniška kalba ir vaizdingi išsireiškimai.
Visgi, mano akimi, tai daugiau šeimos istorija XVII a. laikotaropyje, o ne istorinė knyga. Įdomūs personažai. Knygoje pilna ir šiai dienai aktualių problemų: meilė šeimai, pareigos jausmas, laisvės siekis, nepritapimas, homoseksualumas, ištvirkavimas, tikėjimas ir t.t. Nemažai aliuzijų ir į kitus pasakojimus/legendas.