Kas skaitė autorės knygą "Gyvenimas po gyvenimo" ir kam ji patiko - tam tikrai patiks ir ši knyga. Vis toks pat įdomus rašymo stilius, išsamus pasakojimo vaizdas, galimybė kaip kaleidoskope pažvelgti į galimus gyvenimus ir...

Kas skaitė autorės knygą "Gyvenimas po gyvenimo" ir kam ji patiko - tam tikrai patiks ir ši knyga. Vis toks pat įdomus rašymo stilius, išsamus pasakojimo vaizdas, galimybė kaip kaleidoskope pažvelgti į galimus gyvenimus ir malonumas skaitant.

Knyga tikrai verta dėmesio, man labai patiko.Sakyčiau, kad knygoje yra atskleidžiamas daugiau paciento ir psichologo ryšys, koks jis gali būti, nereikia bijoti šių specialistų. Paskutinis skyrius man nelabai patiko, manau per...

Knyga tikrai verta dėmesio, man labai patiko.Sakyčiau, kad knygoje yra atskleidžiamas daugiau paciento ir psichologo ryšys, koks jis gali būti, nereikia bijoti šių specialistų. Paskutinis skyrius man nelabai patiko, manau per daug gilinosi į Dievą.

Knyga tikrai įdomi, joje galima rasti visko. Man kaip mėgstančiai keliauti ir domėtis psichologija ši knyga ideali. Tik tiek, kad tarpais pasigedau išsamesnių aprašymų, tarkime rašant apie Didžiąją Britaniją savo tyrimus...

Knyga tikrai įdomi, joje galima rasti visko. Man kaip mėgstančiai keliauti ir domėtis psichologija ši knyga ideali. Tik tiek, kad tarpais pasigedau išsamesnių aprašymų, tarkime rašant apie Didžiąją Britaniją savo tyrimus atliko tik viename mažame miestelyje. Šiaip labai įdomu sužinoti daugiau apie laimės sąvoka, kas kaip ją supranta.

Liucinda Riley - mano atradimas :) Jos knygas knygynuose atpažinsi iš tolo ir skaitant iškart pajausi jos rašymo stilių. Čia panasiai kaip Jojo Moyes, Picoult ar Nesbø . Siaip nesu istorijos, ar tokiu senesnių pasakojimu...

Liucinda Riley - mano atradimas :) Jos knygas knygynuose atpažinsi iš tolo ir skaitant iškart pajausi jos rašymo stilių. Čia panasiai kaip Jojo Moyes, Picoult ar Nesbø . Siaip nesu istorijos, ar tokiu senesnių pasakojimu fanatikė, bet jos pasakojimo stilius iš dabarties persikelt į praeiti ir atvirkščiai mane žavi.
Sios knygos istorija taip įtraukia, kad ant tiek neturėdama laiko aš vis apie ja mąstydavau ir grauzdavau save, kad negaliu skaityt..net neidavo užmigti, vis galvodavau kaip ryt eisiu skaityti :) Labai sužavėjo tas liaupsninimas paveldėtojos didingos bibliotekos, apie ten esančias tūkstančiais skaičiuojamas knygas, net "seile varvedavo" beskaitant :)
Istorija tikrai įtraukianti, įdomi, intriguojanti, kažkur daugiau nei puse perskaičius tiesiog negalėjau nustot nes norejau sužinot visas tas paslaptis.
Vienas minusas: buvo toks vyras (skaitant iškart suprasit ir pastebėsite), kuris buvo pavaizduotas per daug aiskiai. Iškart galėjai suprast jo ketinimus, na autore nepasivargino jo per daug užmaskuoti :)
Kam patinka Riley kūryba pritars man, kad knyga tikrai gera ir atspindi rašytoja, o kas dar neskaitėte jos knygų tikrai galite pradėti nuo šios

Knyga manęs visiškai neįtraukė. Perskaičius vieną skyrių ir pradėjus kitą, jau beveik nebeprisimindavau ankstesnio. Buvo nelengva perskaityti visą knygą. Autorius tikrai turi ir gerų minčių, bet gal šiuo gyvenimo metu man...

Knyga manęs visiškai neįtraukė. Perskaičius vieną skyrių ir pradėjus kitą, jau beveik nebeprisimindavau ankstesnio. Buvo nelengva perskaityti visą knygą. Autorius tikrai turi ir gerų minčių, bet gal šiuo gyvenimo metu man jos buvo visiškai neaktualios ir todėl nerado atgarsio mano viduje.

Apie Kazuo Ishiguro pirmą kartą išgirdau prieš savaitę ar dvi, kai jis laimėjo Nobelio literatūros premiją. Nors jis esą garsus, o aš tikrai iš tų žmonių, kurie daug skaito, nieko nebuvau apie jį girdėjusi. Mano draugai...

Apie Kazuo Ishiguro pirmą kartą išgirdau prieš savaitę ar dvi, kai jis laimėjo Nobelio literatūros premiją. Nors jis esą garsus, o aš tikrai iš tų žmonių, kurie daug skaito, nieko nebuvau apie jį girdėjusi. Mano draugai taip pat. Taigi, kadangi ir vėl nelaimėjo Haruki Murakami, negalėjau piktintis laimėtoju niekada neskaičiusi jo knygų :) Taip mano rankose atsidūrė "Dienos likučiai".

Šiaip man visai patiko - suprantu, kodėl jis laikomas geru rašytoju. Nors, aišku, spėju čia labiau britams subalansuota, tad, matyt, ne viską gavau iš knygos. Vis tik tas perdėtas profesionalumas, pavyzdingumas, dėl kurio aukojamas žmogiškumas ir laimė, kaip istorija vystoma, man pasirodė žavūs. Tikrai ne Nobelio literatūros premijai, bet šarmo yra :)

Mano vertinimu, tai yra psichologiškai įdomi emociškai neišraiškingų perfekcionistų knyga :) Tam tikra britų visuomenės kritika, neblogai pritaikoma šiam darboholizmo ir atbukimo amžiui :)

Kol kas tiek.

Teko girdėti posakį, kad žmonės kilę nuo pajūrio yra ramūs ir tikri svajotojai. Matyt neveltui šis atsiradęs posakis, nes būtent Klaipėda, Palanga, Nida išaugino nemenką būrį žinomų žmonių. Viena iš tokių yra Justė...

Teko girdėti posakį, kad žmonės kilę nuo pajūrio yra ramūs ir tikri svajotojai. Matyt neveltui šis atsiradęs posakis, nes būtent Klaipėda, Palanga, Nida išaugino nemenką būrį žinomų žmonių. Viena iš tokių yra Justė Zinkevičiūtė, kuri žinoma mums iš televizijos ekranų bei didžiosios teatro scenos. Pamenu, kai dar gyvenau Vilniuje, Pilies gatvėje dažnai prasilenkdavau su šia mergina/moterimi ir būsiu atvira sakydama, kad prasilenkus su ja, ji tiesiog spinduliuodavo gėrio bei šilumos aura. Todėl pasirodžius jos knygai "Puodelis kavos prie jūros", nusprendžiau ir aš perskaityti, atitrūkusi nuo pilkos kasdienybės ir bent akimirkai pasinerti į tą ramybės jūrą, kuria ir dvelkia ši pirmoji autorės knyga. Auksiniai pusvalandžiai - laikas, kurį Justė skiria tik sau. Savo mintims, jausmams, atsakymams į klausimus, iš ko susideda moters laimė, kas padeda jai tapti gražiai, kokios paslaptys slypi kasdienybėje. Žinau, sakysite, kad tokiomis temomis knygų yra daug, bet ši - kitokia, nes primena, kas esi: nepakartojama, nuostabi moteris, verta kasdienio puodelio kavos prie savo jūros. Tai tarsi minčių dienoraštis, kurį atsivertusi gali kažką pritaikyti ir sau. Todėl pabaigai labai tiktų citata iš šios knygos: "Moters pasaulis - kaip ta dvigeldė kriauklė, kurios viena pusė - išorinis grožis, kita pusė - vidinis grožis, o ji visa ir yra moters pasaulis" .

Ech, tas Čekuolis... Visada sugeba nustebinti. Tai dar tik antroji profesoriaus knyga, kurią paėmiau į rankas ir perskaičiau. Žinoma, jos greitai neperskaitysi. Ji skaitosi lėtai, tačiau tai subrandina tave kaip asmenybę,...

Ech, tas Čekuolis... Visada sugeba nustebinti. Tai dar tik antroji profesoriaus knyga, kurią paėmiau į rankas ir perskaičiau. Žinoma, jos greitai neperskaitysi. Ji skaitosi lėtai, tačiau tai subrandina tave kaip asmenybę, trokštančią žinių. Šioje antroje Algimanto knygoje pateikiami atskirų žemynų bei šalių ypatumai. Jaučiuosi tiek daug sužinojusi. Ne visi dalykai aktualūs, nes knyga senokai leista, tačiau vis tiek buvo be galo įdomu. Be to, profesoriaus humoro jausmas toks specifinis, sąmojingas, todėl skaitymas buvo ne tik rimtas, tačiau su humoro prieskoniu, kuris labai padėjo ir pakeldavo nuotaiką. Žinoma, skaitysiu ir kitas profesoriaus knygas, nes šis mūsų tautos visažinis tikrai turi ką pasakyti.