Šis psichologinis trileris įtraukė nuo pačio pirmojo puslapio ir nepaleido iki pat pabaigos. Rašytojas puikiai mulkino tiek pagrindinę veikėją - tiek ir mane. Musso puikiai kūrė intrigą bei įtampą.Įstrigusi citata :...

Šis psichologinis trileris įtraukė nuo pačio pirmojo puslapio ir nepaleido iki pat pabaigos. Rašytojas puikiai mulkino tiek pagrindinę veikėją - tiek ir mane. Musso puikiai kūrė intrigą bei įtampą.Įstrigusi citata : "Kiekvieną kartą tu stosi į kovą baimės suspausta širdimi ir neturėdama jokio ginklo,tik norą dar pagyventi. Ir kiekvienč kartą sakysi sau,kad,nors ir kas tau dabar nutiktų,buvo verta gyventi dėl visų šių akimirkų,išplėštų iš likimo. Ir kad niekas niekada jų iš tavęs nebeatims". Knyga skaitėsi greitai ir lengvai.Labai nekantrauju perskaityti ir kitas jo knygas.

Po šiek tiek kitokių knygų buvo visai gerai paskaityti paprastą meilės istoriją. Aišku, knyga nėra visiškai paprasta, nes joje pasakojama ne tik apie du žmones, kurie susitinka ir įsimyli. Tai buvo meilė, kuri truko ne...

Po šiek tiek kitokių knygų buvo visai gerai paskaityti paprastą meilės istoriją. Aišku, knyga nėra visiškai paprasta, nes joje pasakojama ne tik apie du žmones, kurie susitinka ir įsimyli. Tai buvo meilė, kuri truko ne vienerius metus, kol pagaliau prasiveržė į paviršių. Istorija pagardinta ir šeimos santykių prieskoniu.
Šiuo metu man tokio turinio knyga buvo kaip tik. Todėl penkios žvaigždutės.

Įspūdinga knyga, įtraukianti ir intriguojanti.
Kuriama nuotaika kažkiek primena "Džeinė Eir". Niūrus, gotikis romanas, kurio veiksmas vyksta didinguose rūmuose.
Labai gražus pasakojimo stilius, pilna nekasdienių...

Įspūdinga knyga, įtraukianti ir intriguojanti.
Kuriama nuotaika kažkiek primena "Džeinė Eir". Niūrus, gotikis romanas, kurio veiksmas vyksta didinguose rūmuose.
Labai gražus pasakojimo stilius, pilna nekasdienių išsireiškimų, kur kiekvienas žodis naudojamas kaip meninė priemonė. Veiksmas intrguojantis, kas skatina versti puslapį po puslapio.
Atomazga pilnai pateisina visą knygą.

Knyga, kurią perskaičius negali negalvoti, negali pamiršti tai ką perskaitei. Knyga tiesiogine ta žodžio prasme žiauri. Ne vieną puslapį versdama valiausi ašaras..Tai knyga apie tremtį, apie tikrovę, apie tiesą, skaudžią...

Knyga, kurią perskaičius negali negalvoti, negali pamiršti tai ką perskaitei. Knyga tiesiogine ta žodžio prasme žiauri. Ne vieną puslapį versdama valiausi ašaras..Tai knyga apie tremtį, apie tikrovę, apie tiesą, skaudžią tiesą. Rekomenduoju!!! '' Skaityti ar ne? Svajoti ar ne? Puoselėti viltį ar ne? Ar apskritai tokiomis sąlygomis dar verta stengtis žmogumi išlikti? ''

Kai į rankas gauni prieš 94 metus išleistą knygą apie kiną, kurioje kinas - tai nebylus kinas, esi pasiruošęs, kad tau bus nuobodu ir nieko gero nesužinosi. Vis tiek seniai domiesi - ši knyga skirta tik tokių knygų knygų...

Kai į rankas gauni prieš 94 metus išleistą knygą apie kiną, kurioje kinas - tai nebylus kinas, esi pasiruošęs, kad tau bus nuobodu ir nieko gero nesužinosi. Vis tiek seniai domiesi - ši knyga skirta tik tokių knygų knygų "kolekcijai" papildyti. Ji - tarsi grįžimas prie šaknų po visokių kitokių šiuolaikinių pripažintų šios tematikos knygų.

... O ir kaip žmogus nustembi, kai supranti, kad tau įdomu ir tu atrandi najų dalykų; į kai ką pažvelgi nauju žvilgsniu; "sutinki" naujų personalijų, apie kurias būtinai pasidomėsi!

Bela Belazs "Regimas žmogus" laikomas vienas svarbiausių ankstyvosios kino teorijos/estetikos veikalų, pradėjęs "rėminti" ir įkvėpęs rimtesnę šios srities plėtrą. Tekstas nėra pe daug vientisas, entuziastingai prišokama prie įvairių temų, bet galime nusipiešti gana aiškų vaizdą, kaip į kiną imta žiūrėti kaip į "tikrą" meną, imta ryškinti skiriamuosius jo bruožus, apmąstyti, kokia kryptimi jam reikėtų augti, kad galėtų labiausiai atskleisti savo menines galimybes.

Be samprotavimų apie kiną kaip apie meną, galima rasti daug formos dalykų: išraiškos, gestai, nuotaikos kūrimas aplinka, kraštovaizdžio paveikimas, kad šis atspindėtų tam tikrą nuotaiką, impresionistinė ie ekspresionistinė raiška ir pan.

Ką jau ką, bet aš tikai patyrinėsiu danų aktorės Astos Nielsen, esą tobulai įvaldžiusios išraiškos ir gestų meną, filmais. Ją, kaip to metų pavyzdinę aktorę, B. Belazs minėjo daug kartų.

Dar kas pagavo mano dėmesį - bandymas atskirti skirtingų šalių kino ypatumus, menines savybes. Čia jis buvo beužčiuopiąs kažką tikrai įdomaus, bet, deja, ilgai ties šia tema neapsistojo.

Jei gerai supratau iš teksto tai šis rašytojas/ poetas/ scenaristas/ meno kritikas IR kino teoretikas (užsiėmęs vaikinas buvo) parašė keturias svarbias samprotavimų apie kino teoriją knygas. Tikėtina, kad aš anksčiau ar vėliau sugraušiu jas visas.

Beje, linksmas aspektas - Montažo Dievas Sergejus Eizenšteinas (taip, čias tas su "Šarvuočiu Potiomkinu") B. Belazs daug kur kritikavo (tas jį, aišku, atgal, nors pripažindamas, kad kaip režisierius jis geras) ir, tiesą sakant, neatrodo, jog per daug jį mėgo. B. Belazs teikė ne vieną savo scenarijų, bet Eizenšteinas nereagavo :)

Tai tiek iš manęs apie XX a. "liaudies meną" šiam vakarui.

Labai stipri ir sukrečianti knyga... Ne viena puslapį verčiau su ašaromis akyse, dar ir dabar jau perskaičius gumulas gerklėje.. ? Kiekvienoje situacijoje svarsčiau, kaip pasielgčiau aš, nes knygoje kalbama apie 18-likmečius,...

Labai stipri ir sukrečianti knyga... Ne viena puslapį verčiau su ašaromis akyse, dar ir dabar jau perskaičius gumulas gerklėje.. ? Kiekvienoje situacijoje svarsčiau, kaip pasielgčiau aš, nes knygoje kalbama apie 18-likmečius, abiturientus ?.. Knyga apie stipria meilę ir draugystę, taip pat apie tai, kaip išlikti nepalaužiamu, apie netekties išgyvenimą ir kaip laikas gydo žaizdas ?... 10/10
REKOMENDUOJU!!!