Sukrečianti knyga, priverčianti galvoti apie opius, nepatogius klausimus. Juk nei vienas žmogus pasaulyje nenorėtų atsidurti Evos padėtyje. Taip ir keli klausimus, kada prarandamas žmogiškumas ir moralinės vertybės?.. Monstru...

Sukrečianti knyga, priverčianti galvoti apie opius, nepatogius klausimus. Juk nei vienas žmogus pasaulyje nenorėtų atsidurti Evos padėtyje. Taip ir keli klausimus, kada prarandamas žmogiškumas ir moralinės vertybės?.. Monstru gimstama ar tampama?.. Kaip gyventi, kai tavo gyvenimas sunaikintas ir vienintelis už kurio gali užsikabinti ir yra tas, kuris viską sunaikino... ar tu kalta dėl to... O taip, įdomi knyga.

Puiki knyga apie šeimos ryšius ir tarpusavio jausmus nuo meilės iki neapykantos ir beprotybės. Paslaptinga istorija, sužavi nuo pirmo puslapio. Labai greit pamilau tą jauną tyrinėtoją merginą, nes atrodė, kad apie knygas...

Puiki knyga apie šeimos ryšius ir tarpusavio jausmus nuo meilės iki neapykantos ir beprotybės. Paslaptinga istorija, sužavi nuo pirmo puslapio. Labai greit pamilau tą jauną tyrinėtoją merginą, nes atrodė, kad apie knygas kalba taip, kaip ir aš pasakyčiau. Buvo įdomu po sluoksnį išgirst ir rašytojos gyvenimą, spėliot dėl tos tryliktos pasakos likimo... Tikrai įdomi ir verta dėmesio knyga.

Šią knygą gavau dovanų Kalėdų proga ir nors pati Lavija man labai patinka, bet iš knygos nieko nesitikėjau. Stilius labai paprastas ir įtraukiantis skaitytoją, jaučiasi pačios autorės asmenybės žavesys. Labai taiklus...

Šią knygą gavau dovanų Kalėdų proga ir nors pati Lavija man labai patinka, bet iš knygos nieko nesitikėjau. Stilius labai paprastas ir įtraukiantis skaitytoją, jaučiasi pačios autorės asmenybės žavesys. Labai taiklus knygos pavadinimas. Netikėtai teko pripažinti, kad knyga patiko.

Net nežinau ko tikėjausi iš šios knygos... bet viltys buvo apviltos... Esu Agatos gerbėja, man viskas apie ją įdomu, todėl ir nusipirkau šią knygą. Bet ji tokia sausa, aš net nelabai suprantu jos išleidimo tikslo. Manau,...

Net nežinau ko tikėjausi iš šios knygos... bet viltys buvo apviltos... Esu Agatos gerbėja, man viskas apie ją įdomu, todėl ir nusipirkau šią knygą. Bet ji tokia sausa, aš net nelabai suprantu jos išleidimo tikslo. Manau, kad ji įdomi ar vertinga gali būti tik kokiam... na, nežinau kam :) žadėjau rašyt istorikui, bet kad aš pati tokia :) pakeliu žvaigždučių skaičių tik dėl tų dviejų naujų pasakojimų.

Tolkienas visada buvo ir bus "magas" bei virtuozas kuriant pasaulį, išbaigiant jį iki smulkmenų, kas neskaitė jo Silmariljono nesupras apie ką yra kalbama. Tačiau iš to, ką esu skaičiusi, manau kad jo pėdomis sėkmingai seka...

Tolkienas visada buvo ir bus "magas" bei virtuozas kuriant pasaulį, išbaigiant jį iki smulkmenų, kas neskaitė jo Silmariljono nesupras apie ką yra kalbama. Tačiau iš to, ką esu skaičiusi, manau kad jo pėdomis sėkmingai seka ir J.K. Rowling. Ji ne tik sukūrė nepaprastą magijos seriją apie Harį Poterį, bet ir į pasaulį atvedė šį grožį. "Pasakas", kurias gavo Hermiona, gavome ir mes. Bet tai ne tik pasakos apie burtininkus, burtininkes, magiją, bet ir pamokymai, kaip ir pačio Dumbldoro pamąstymai, analizė. Tobula, jog autorė taip giliai kuria pasaulį.

Labai greitai įtraukusi knyga. Sudomino labai istorinė linija ir mažai kam žinoma daugiausia aukų nusinešusi laivo katastrofa jūroje. Autorės pasakojimas labai ryškus, prieš akis greitai iškyla scenos priverčiančios...

Labai greitai įtraukusi knyga. Sudomino labai istorinė linija ir mažai kam žinoma daugiausia aukų nusinešusi laivo katastrofa jūroje. Autorės pasakojimas labai ryškus, prieš akis greitai iškyla scenos priverčiančios susimąstyti kaip vis dėl to gerai gyvename šiandien. Kai supranti kad pasakojamas paremtas tikromis istorijomis, knyga dar labiau įstringa galvoje ir širdyje. Reikia paminėti ir spalvingus veikėjus, kurie parodo, kokius skirtingus žmones palietė karas: skirtingus padėtimi, pomėgiais, amžiumi, požiūriu. Pasakojimo stilius leidžia suprasti kokius kiekvienas veikėjas patiria jausmus susidūręs su mirtinu pavojumi, keista tikriausia yra tai, kad ne visi jausmai tokioje situacijoje yra vien blogi. Tik meilė aplinkiniams gali išgelbėti pasaulį :)

Nuostabi knyga. Dar viena istorija, dar vienas karo aukų liudijimas. Aš nežinau, ar Rutos Sepetys knygos yra įtrauktos į privalomąją literatūrą mokiniams, tačiau manau, jog turėtų būti įtrauktos. Tokių istorijų mes,...

Nuostabi knyga. Dar viena istorija, dar vienas karo aukų liudijimas. Aš nežinau, ar Rutos Sepetys knygos yra įtrauktos į privalomąją literatūrą mokiniams, tačiau manau, jog turėtų būti įtrauktos. Tokių istorijų mes, gimę jau laisvoje Lietuvoje, jokiais būdais negalime ignoruoti ir leisti joms užsimiršti.

Aš esu skaičiusi išties nemažai knygų apie tremtį. Šios pradžia man kažkiek priminė “Mano vardas Marytė“, “Anos Frank dienoraštis“. Tačiau nuo vidurio buvo sunku atsiplėšti. Jutau autentiką ir be galo įsigyvenau į istoriją. Nekalbu apie pačią pabaigą – verkiau nesustodama. Istorijos centre – Lina, jos brolis Jonukas, mama, tėtis. Iš vieno lagerio į kitą keliama šeima (tėtis nuo jų atskirtas) patiria visus įmanomus žiaurumus, alkį, speigą, išnaudojimą, ligas. Lina visa tai perteikia savo kūryboje – tapydama, piešdama. Kad ir kaip tai pavojinga, mergaitei tai yra vienintelis paguodos šaltinis, būdas numalšinti įniršį, paliudyti žmonių patiriamą skausmą.

Kaip ir “Druska jūrai“, čia autorė taip pat nagrinėja žmogiškumo baisiausiomis sąlygomis temą. Tad kaip ir kai kurie minėtos knygos veikėjai, čia mane taip pat be galo žavėjo tragiškiausias negandas patyrusiųjų gerumas, pakantumas, meilė kitam, netgi savo priešui. Apskritai tokios knygos (kad ir “Dievų miškas“, “Žmogus ieško prasmės“) kartoja tą patį – įmanoma išlikti žmogumi, niekas negali atimti orumo, garbės, net ir pačiomis tragiškiausiomis sąlygomis. Žinoma, tai yra neapsakomai sunku, tačiau tai palaiko viltį, neleidžia pasiduoti.

Mergaitei Linai būdingas paaugliškas maištas, stiprus neteisybės netoleravimas, karštakošiškumas vardan tiesos. Tokius jausmus mačiau ir savyje, kuomet tik pradėjau pažintį su tokio pobūdžio literatūra. O tai buvo irgi paauglystėje. Man vis kilo naivūs klausimai – na kodėl to Stalino, to Hitlerio kas nors nepaima ir nenužudo? Kaip jie gali šitaip kankinti žmones ir niekas (kitos šalys) nieko nedaro?? Tai baisu, nesuvokiama, nepakeliama.

Tremtį patyrę žmonės sumokėjo kainą, dėl kurios mes esame laisvi. Privalome amžinai tai atsiminti ir amžinai būti jiems dėkingi, su pagarba ir meile neleisti užmarštin nugrimzti baisumams, kuriuos jie patyrė. Ši tema ypač svarbi šiemet – minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Visi privalote perskaityti šią knygą.

Skaityti šią knygą man buvo vienas malonumas. Būtent dėl to jai duodu 5-etą. Nors akimirką pagalvojau, kad 5 gauna ir tokios rimtos, vertingos knygos kaip “Druska jūrai“ ir tarsi kažkiek keista, jog ir lengva drama, ir toks...

Skaityti šią knygą man buvo vienas malonumas. Būtent dėl to jai duodu 5-etą. Nors akimirką pagalvojau, kad 5 gauna ir tokios rimtos, vertingos knygos kaip “Druska jūrai“ ir tarsi kažkiek keista, jog ir lengva drama, ir toks svarbus kūrinys gauna vienodą įvertinimą, tačiau noriu pabrėžti, jog “Paskutinis pabėgimas“ aukščiausią įvertinimą gauna ne dėl paties turinio, o dėl malonumo, kurį suteikė skaitymo procesas.

Ko gero tiktų sakyti, jog tokį įvertinimą gauna pati autorė. Tai yra pirmoji mano pažintis su žymiąja D. Chamberlain. Sakyčiau, jog pažintis labai vykusi. Knyga mane tiesiog prikaustė. Skaityti norėjosi kiekvieną laisvą minutę.

Pirmiausia nustebino tai, kad veikėjai pasirodė labai tikroviški, natūralūs, su tikrais jausmais ir išgyvenimais. Vieniems jų buvo labai lengva pajusti palankumą, kitiems – priešiškumą, tretiems – ir tą, ir tą vienu metu. Suzanos jaučiuosi labai pasiilgusi, gaila, kad knyga baigėsi, norėčiau tokio serialo, kad galėčiau su veikėjais “matytis“ nuolat. ?

Tema, kurią autorė nagrinėja, taip pat labai svarbi. Kėlė pyktį tai, jog vaiko globą gali nulemti pinigai ir tam tikros ligos. Tailerio mama gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Ir nors tai buvo būtent dėl potrauminio streso, kurį patyrė po vyro išdavystės, vien pats buvusio, laikino psichikos sutrikimo faktas teismui pasirodo svarbesnis už Suzanos motinystės įgūdžius ir atsidavimą.

Buvo kelios vietos, kurios kėlė klaustukų. Man pasirodė, kad Amerikoje šitaip dingti yra labai paprasta. Pernelyg lengva buvo gauti naujus dokumentus su naujomis pavardėmis, pasisavinti mašinos numerį, dingti visiškai be pėdsakų. Tačiau šie niuansai nebuvo įkyrūs ir mėgautis skaitymu netrukdė. Labai rekomenduoju šią knygą atostogoms, ilgajam savaitgaliui, vasarai ar popietėms, kuomet norisi gero, malonaus, kokybiško laiko su knyga.

Ilgai nelaukusi tikrai imsiu ir kitą D. Chamberlain knygą.