Man ši knyga atrodė ganėtinai silpna.. Pačioje pradžioje maniau ja susižavėsiu, tikrai kai kurios vietos labai įtraukė. Viena iš temų buvo vyro smurtavimas prieš žmoną, kaip ji tai kentė, atleisdavo ir vėl kęsdavo. Gal...

Man ši knyga atrodė ganėtinai silpna.. Pačioje pradžioje maniau ja susižavėsiu, tikrai kai kurios vietos labai įtraukė. Viena iš temų buvo vyro smurtavimas prieš žmoną, kaip ji tai kentė, atleisdavo ir vėl kęsdavo. Gal man truputį sunku suprasti tokias moteris, nes mano šeimoje to nėra ir būti negali, ir esu gan kategoriška šia tema. Bet stengiausi užslėpti savo požiūrį, nes žinau, kad moterų, kurios mušamos vis atsuka kitą žandą egzistuoja ir realybėje ir ne man jas teisti. Bet tai ne vienintelė tema šioje knygoje. Autorė, kaip supratau, norėjo praeitį supinti su ateitimi. Na, bet tų istorijų ir įvykių man kažkaip buvo per daug.. Atrodo, galėjo labiau praplėsti pagrindinės veikėjos gyvenimo peripetijas, bet knygoje buvo vis mėtomasi prie sudužusių įvairių žmonių gyvenimų, ir norima visas tas tragedijas kuo greičiau užbaigti.. Gal todėl man šios knygos pabaiga jau turėjo būti daugiau nei po pusės knygos, nes vėlesnis knygos turinys man buvo jau nuobodus ir nebeįdomus. Tiesiog skaičiau, tam kad perskaityt.. Nesakau, kad knyga neįdomi, bet mano nuomone ją tikrai buvo galima parašyti įdomiau. Man ji buvo tiesiog lengvas skaitinys, kuris kartais erzindavo.

Nežinau, kaip jums būna skaitant įvairaus žanro knygas, bet bent jau man labai gerai jaučiasi skirtumas tarp šiuolaikinės literatūros ir klasikos, bei ankstesnių laikų literatūros. Ši knyga kaip diena ir naktis lyginant su...

Nežinau, kaip jums būna skaitant įvairaus žanro knygas, bet bent jau man labai gerai jaučiasi skirtumas tarp šiuolaikinės literatūros ir klasikos, bei ankstesnių laikų literatūros. Ši knyga kaip diena ir naktis lyginant su šių laikų romanais. Skaitant ją, atrodė, kad anksčiau skaičiau paprasčiausio turinio, lengviausių žodžių knygas :) Tokie pat jausmai tvyrojo skaitant ir Marquez "Šimtas metų vienatvės" ar netgi tą pačią "Čiauškutę". Manau, kas skaitė panašių autorių knygas supras mane, ką noriu pasakyti :) "Ana Karenina" tikrai mane pavergė savo turiniu, savo žodžių turtingumu, iškalbingumu, kiekvienos smulkmenos aprašymu, situacijos nagrinėjimu, na viskuo. Tikrai pripažinsiu, kai kurios vietos leido pažiovauti, bet tai vis tiek niekaip neleido man nuvertinti šios knygos. Ir iš tikrųjų mano simpatijas pavergė ne Anos ir Vronskio meilės istorija, o Levino ir Kiti istorija :) vis laukdavau, na kada gi rašys apie juos, kaip bus toliau.. Būtent Levino, kaip vyro personažas, mane labai sužavėjo, kartu toks vyriškas, ir toks jausmingas iš vidaus.
Pasižadėjau, kad būtinai šiais metais rašysiu ir kas nepatiko knygoje, ar kokių minusų joje radau būtent aš. Tai šios knygos minusas, kad jos negalėjau perskaityti greitai. Turėjau skaityti susikaupusi, perskaitydama kiekvieną žodį ir įsijausdama į istoriją, nes kitu atveju būčiau net neprisiminus ką rašo po pusės knygos.

Šiai knygai kėliau nemažus lūkesčius, tai likau nusivylusi. Puse knygos labai sunkiai skaitėsi, veikėjai pasirodė netikroviški, vaikų ieškantys vyrai per daug "super herojai". Antra knygos pusė darėsi šiek tiek įdomesnė,...

Šiai knygai kėliau nemažus lūkesčius, tai likau nusivylusi. Puse knygos labai sunkiai skaitėsi, veikėjai pasirodė netikroviški, vaikų ieškantys vyrai per daug "super herojai". Antra knygos pusė darėsi šiek tiek įdomesnė, veiksmas ėmė greičiau vystytis. Pati istorija man patiko, bet pateikimas pusėtinas.

Niekada nebuvau didelė lietuvių rašytojų, o juo labiau poetų, gerbėja. Tačiau netikėtai užmačius šią knygą instagram'e (na taip, iš ten ir prisigaudau daugiausia skaitymo idėjų :) ) prisiminiau, kad iš privalomų...

Niekada nebuvau didelė lietuvių rašytojų, o juo labiau poetų, gerbėja. Tačiau netikėtai užmačius šią knygą instagram'e (na taip, iš ten ir prisigaudau daugiausia skaitymo idėjų :) ) prisiminiau, kad iš privalomų mokyklos skaitynių, jį buvo viena iš geresniųjų... Nors daugumoje eilėraščių išlįsdavo labai lietuviškų (blogąja prasme) motyvų/išsireiškimų, tačiau esu tikra, jei poetas būtų ilgiau gyvenęs, būtų radęs tinkamesnių/brandesnių būdų išreikšti egzistenciniams, emociniams išgyvenimams,pamąstymams. Nes buvo ir tokių eilių, kurias galima drąsiai palyginti net su pačiu E.A. Poe.

Pasakojimas apie dvi moteris ir jų skirtingus gyvenimiškus potyrius, praradimus ir kovą už trokštamą ateitį. Viena jų viską praradusi, pradeda iš naujo gyventi. Kita trokšta to, ko negali turėti. Jojo Moyes moka sudominti...

Pasakojimas apie dvi moteris ir jų skirtingus gyvenimiškus potyrius, praradimus ir kovą už trokštamą ateitį. Viena jų viską praradusi, pradeda iš naujo gyventi. Kita trokšta to, ko negali turėti. Jojo Moyes moka sudominti skaitytoją, nors yra kelios kitos, kurios labiau privertė įsitraukti į pasakojimą.