Ar galima įvertinti mažiau nei maksimumu? Kai užaugi su "Žvaigždžių karų" magija, geriau tik perskaityti ją, įsijausti kitu kampu, ne tik žiūrėti ką jau kažkas perskaitė ir sukūrė filmą. Skaitai ir tiesiog pasineri į...

Ar galima įvertinti mažiau nei maksimumu? Kai užaugi su "Žvaigždžių karų" magija, geriau tik perskaityti ją, įsijausti kitu kampu, ne tik žiūrėti ką jau kažkas perskaitė ir sukūrė filmą. Skaitai ir tiesiog pasineri į knygą, viskas taip paprasta, o kartu ir ne, jog neįtikėtinai įtraukia, paperka, įvilioja į "Žvaigždžių karų" pasaulis, jog norisi tapti dalimi. Sklendžiant puslapiais vėl ir vėl prisimeni, kodėl norėjai tampti Džedajumi, o gal Lėja, ar vis dėlto Hanu Solo, galbūt net Vukiui ar R2D2. Nepaprastai kosmiškai dieviška. Jėga!!!!!!

Skaitosi labai lengvai. Sakyčiau pasaka suaugusiems. Labai patiko pirčių "kultūra" ir aprašymas. Labai nepatiko kad motina užgriuvus nelaimei sėdi namuose, leidžiasi išlaikoma vaiko ir netgi parduoda ją į legalią...

Skaitosi labai lengvai. Sakyčiau pasaka suaugusiems. Labai patiko pirčių "kultūra" ir aprašymas. Labai nepatiko kad motina užgriuvus nelaimei sėdi namuose, leidžiasi išlaikoma vaiko ir netgi parduoda ją į legalią prostituciją, nors knyga visai ne apie tai... :) Siužetas kaip kaimietė mergina, kuri nemoka nieko, po tėvo mirteis su motina atsikrausto į didmiestį pas dėdę. Ten ją draugė išmoko skaityti ir rašyti o dėdė austi kilimus. Knygos pabaigoj mergina susikuria palankų gyvenimą ir pasiekia savo profesijos aukštumas. Sakyčiau primena pelenės istoriją, tik musulmonų krašte.

Skaičiau senokai, bet galiu pasakyti nuostabi knyga. Geras rašymo stilius, "stipri" tema - apie Alzheimerio ligos pradžią, eigą ir pabaigą gana nebūdingame, jauname amžiuje. Kaip liga progresuoja ir pagrindinės veikėjos...

Skaičiau senokai, bet galiu pasakyti nuostabi knyga. Geras rašymo stilius, "stipri" tema - apie Alzheimerio ligos pradžią, eigą ir pabaigą gana nebūdingame, jauname amžiuje. Kaip liga progresuoja ir pagrindinės veikėjos stebėjimas save, nenoras būti našta artimiesiems, jos stiprybė. Tikrai sukrekrečianti knyga, kuria perskaičius dar ilgokai atkreipdavau dėmesį jei pati ar kas iš artimųjų pamiršdavo kokį žodį. Verta skaityti.

Istorija sukasi apie du vaikus, brolį ir seserį. Ir knyga prasideda, bent jau man, pritrenkiančia istorija, kuri aprašoma tik keliais puslapiais, bet pasako visą knygos turinį. Ko pasigedau ir kas galbūt buvo šios knygos...

Istorija sukasi apie du vaikus, brolį ir seserį. Ir knyga prasideda, bent jau man, pritrenkiančia istorija, kuri aprašoma tik keliais puslapiais, bet pasako visą knygos turinį. Ko pasigedau ir kas galbūt buvo šios knygos išskirtinumas tai, kad nebuvo vientisumo, nesakau, kad taip blogai, bet man kliuvo. Viskas sukosi būtent apie šiuos du vaikus, bet jie buvo susipynę su kitų gyvenimais, taigi knygoje galima perskaityti įvairių žmonių istorijų. Kažkiek buvo nuobodoka skaityti, nes ir dabar perskaičius supatau, kad kai kurių žmonių pasakojimai apie savo gyvenimą, man jau yra užsimiršę.. Bet visa kita mano akimis buvo parašyta labai gerai. Tai nėra graži istorija su laiminga pabaiga, kaip tik pabaiga suvirpino man širdį, buvo labai gaila..

Ši knyga man patiko. Įdomiai rutuliojosi veiksmas, detektyvės personažas parodo, kiek reikia turėti stiprybės, kad nepalūžti, siekti savo įsitikinimų bei tikslų. Tiesa galbūt ir galėjo būti daugiau pačio žudiko...

Ši knyga man patiko. Įdomiai rutuliojosi veiksmas, detektyvės personažas parodo, kiek reikia turėti stiprybės, kad nepalūžti, siekti savo įsitikinimų bei tikslų. Tiesa galbūt ir galėjo būti daugiau pačio žudiko pozicijos, tačiau knygą vis viena vertinu puikiai, o pabaiga buvo visiškai nenuspėjama ir netikėta.

Siužetas neblogas, bet pačią knygą vienareikšmiškai turėjo rašyti kitas autorius.
Knygoje aprašomas žurnalistinis tyrimas. Tą pačią dieną, bet skirtingais metais siautė "gervuogių" pūga. Ir per ją dingo mažas...

Siužetas neblogas, bet pačią knygą vienareikšmiškai turėjo rašyti kitas autorius.
Knygoje aprašomas žurnalistinis tyrimas. Tą pačią dieną, bet skirtingais metais siautė "gervuogių" pūga. Ir per ją dingo mažas berniukas. Po daugelio metų žurnalistė rašo apie tai straipsnį ir bando išsiaiškinti kaip viskas buvo...

Viskas kaip ir neblogai, bet labai stipriai erzino, nervino ir kėlė neigiamas emocijas žurnalistės asmenybė. Ji TOKIA FAINA, kad pirmą kartą pamatęs žmogus atiduoda svarbius dkumentus sakydamas imk, dokumentai papuolė į geras rankas (beje vėliaiu jinai juos "saugiai paslėpė, kur jų niekas neras" - po rašomuoju stalu darbe), kas tik ją sutinka, pradedant durininku, mirštančia draugės močiute ir visais kitais nepaliauja jos girti koks jinai geras, nuostabus ir nepaprastas žmogus, užjausti dėl jos netekties praradus kūdikį, net prisimindami to įvykio datą ir t.t. Kai jau parašė staipsnį, vėl ištisinės pagyros: kokia tu nuostabi, tokio straipsnio pasaulis dar nematęs - nu tiesiog rašytojų rašytoja, tyrėjų tyrėja ir "aplamai geras žmogus". Knygos stilius šleikščiai saldus ir "neskanus".