Aš knyga skaičiau tik kaip istoriją. Ji buvo visai įdomi, bet atminčiai atgaivinti, teko pasiieškoti priminimo, apie ką gi ji:
Ji pamato paauglę, stovinčią perone žliaugiant lietui ir glaudžiančią prie savęs kūdikį....

Aš knyga skaičiau tik kaip istoriją. Ji buvo visai įdomi, bet atminčiai atgaivinti, teko pasiieškoti priminimo, apie ką gi ji:
Ji pamato paauglę, stovinčią perone žliaugiant lietui ir glaudžiančią prie savęs kūdikį. Įsėda į traukinį ir nuvažiuoja, bet nepajėgia atsikratyti minčių apie merginą...
Heidė Vud – kilniaširdė moteris: dirba ne pelno organizacijoje, rūpinasi likimo nuskriaustais žmonėmis. Tačiau vyras ir dukra pasibaisi, kai vieną dieną ji parsiveda namo merginą vardu Vilou su kelių mėnesių kūdikiu ant rankų. Purvina, baugšti benamė gali būti vagilė, o gal dar blogiau. Nepaisydama artimųjų prieštaravimo, Heidė pakviečia Vilou su vaiku apsistoti savo namuose. Tačiau, ryškėjant paauglės praeities nuotrupoms, ji priversta apsispręsti, kiek pasiryžusi nuveikti dėl nepažįstamosios.

Ir patiko, ir nepatiko. Autorius pasakoja per savo supratimo prizmę, kiekvienas gali pasiimti ir prisiimti sau, pagal savo supratimo lygį. Norėjosi ir platesnio požiūrio. Bet knyga verta dėmesio, buvo vietų, kurios buvo tinkamos...

Ir patiko, ir nepatiko. Autorius pasakoja per savo supratimo prizmę, kiekvienas gali pasiimti ir prisiimti sau, pagal savo supratimo lygį. Norėjosi ir platesnio požiūrio. Bet knyga verta dėmesio, buvo vietų, kurios buvo tinkamos man ir privertė pamąstyti; kai kur atradau tai, ką visada galvojau, bet nebuvo taip tiksliai išdėstyta juodu ant balto dar niekur.

Įdomu buvo tik pradžioje, po to jau pernelyg viskas kartojasi, toks pats pasakojimas kiekvienoje istorijoje. Kažko sukrečiančio nebuvo iš knygos. Sukrėtimas pats įvykis, ar žiūrėtum, ar skaitytum apie jį... nekalbu apie...

Įdomu buvo tik pradžioje, po to jau pernelyg viskas kartojasi, toks pats pasakojimas kiekvienoje istorijoje. Kažko sukrečiančio nebuvo iš knygos. Sukrėtimas pats įvykis, ar žiūrėtum, ar skaitytum apie jį... nekalbu apie dalyvavimą.
Ar verta skaityti? Verta. Bendram išprusimui.

Visada mane žavėjo ši Asmenybė. Prie šios knygos dažnai sugrįždavau, kai norėdavosi įžvelgti kuo daugiau mūsų šalies pliusų ir pliusiukų. Tai knyga, kuri įtraukia ir verčia apie daug ką susimąstyti. Tai Žmogus,...

Visada mane žavėjo ši Asmenybė. Prie šios knygos dažnai sugrįždavau, kai norėdavosi įžvelgti kuo daugiau mūsų šalies pliusų ir pliusiukų. Tai knyga, kuri įtraukia ir verčia apie daug ką susimąstyti. Tai Žmogus, Eruditas, Filantropas, Politikas, Diplomatas, Vyras, Lietuvis... Galėčiau vardinti dar daug žodžių, apibūdinančių gerb. Valdą Adamkų. Knyga ne tik apie Asmenybę, bet apie viską, kas supa mus, kas išaugino mūsų šalį, kas mus linksmina ir liūdina. Man visada šis žmogus bus Prezidentas Nr. 1...

"Kvapo įtaiga stipresnė už žodžius, reginius, jausmus ir valią. Kvapo įtaigai neįmanoma atsispirti, jis patenka į mus kaip oras į plaučius, jis užlieja mus, tiesiog užvaldo, ir niekas negali nuo jo apsiginti."

Knyga buvusi...

"Kvapo įtaiga stipresnė už žodžius, reginius, jausmus ir valią. Kvapo įtaigai neįmanoma atsispirti, jis patenka į mus kaip oras į plaučius, jis užlieja mus, tiesiog užvaldo, ir niekas negali nuo jo apsiginti."

Knyga buvusi kompanione keliaujant ir leidusi kiekvienai valandai praleistai oro uoste tapti tikra palaima. Knyga kitokia, bet gera. Susipažinsite su vaikinu, kvapų genijumi, kuris nuo pat gimimo likimo nelepinamas, tačiau tvirtai einantis savo pasirinkto tikslo link. Jis kitoks, į žmones žiūri kaip į bet kokį kitą gyvulį ir savęs visuomenei nepriskiriantis. Atsiskyrėlis mylintis tik kvapus. Tikrai dėmesio verta kelionė.

Tai yra antroji perskaityta B.A. Paris knyga.Pirmoji tikriausiai jau daugumai žinoma “Anapus uždarų durų”. Ji man paliko tikrai gerą įspūdį,tad ir iš šios knygos tikėjausi įdomios bei įtraukiančios...

Tai yra antroji perskaityta B.A. Paris knyga.Pirmoji tikriausiai jau daugumai žinoma “Anapus uždarų durų”. Ji man paliko tikrai gerą įspūdį,tad ir iš šios knygos tikėjausi įdomios bei įtraukiančios istorijos.
Aprašymas mano akimis gundantis ir daug žadantis,bet,deja,ši istorija manęs neįtikino.. Jei kas skaitėte “Anapus uždarų durų”,tai šios knygos net gi yra nesulyginamos - skirtumai akivaizdūs. Man šis pasakojimas pasirodė per daug monotoniškas,knyga visiškai be cinkelio.. Tikrai nebuvo taip,jog skaityčiau ir jos negalėčiau paleisti..Amžinas pagrindinės veikėjos žudiko bijojimas pabaigoje,jau net kėlė šypseną.Istorijai baigiantis autorė šiek tiek pasitaisė,bet to neužteko,jog knyga man būtų patikusi labiau..