Knyga skaitėsi gana lėtokai. Veikėjai įdomūs, tačiau truputį erzino noras taip aiškiai įteigti, kuris yra blogietis, nors ir taip aišku, kad ne jis. Įpusėjus knygą momentu buvo atsibodę, kilo jausmas, kad vis eina kalba...

Knyga skaitėsi gana lėtokai. Veikėjai įdomūs, tačiau truputį erzino noras taip aiškiai įteigti, kuris yra blogietis, nors ir taip aišku, kad ne jis. Įpusėjus knygą momentu buvo atsibodę, kilo jausmas, kad vis eina kalba apie tą patį, bet per mažai užuominų, kad suprast kas būtent ten galėjo įvykti. Tačiau pabaiga sudėliota tikrai labai gerai ir įdomiai. Turbūt ji šios knygos stipriausia vieta ir būtų.

Šią knygą skaičiau antrą kartą po nemažos pertraukos. Pirmą kartą su ja susidūriau darbe, ją rekomendavo vienas iš vadovų. Knyga buvo įmonės bibliotekėlėje ir kiekvienas darbuotojas galėjo ją paimti ir paskaityti....

Šią knygą skaičiau antrą kartą po nemažos pertraukos. Pirmą kartą su ja susidūriau darbe, ją rekomendavo vienas iš vadovų. Knyga buvo įmonės bibliotekėlėje ir kiekvienas darbuotojas galėjo ją paimti ir paskaityti. Tada knyga labai patiko, privertė susimąstyti. Šį kartą knyga atsitiktinai atsidūrė mano rankose ir nusprendžiau, kad gal reikėtų perskaityti ją dar kartą. Tokio įspūdžio kaip pirmąjį kartą knyga nesukėlė, bet ir dabar manau, kad tai nebloga istorija, ypač galinti padėti žmogui, stovinčiam ant permainų slenksčio. Knyga gali paskatinti nebijoti permainų ir pačiam imtis savo gyvenimo kapitono vaidmens. Aišku, visokių žmonių yra, todėl tikėtina, kad daliai tai bus tik keista istorija.
Istorija neilga, greitai perskaitoma, todėl siūlau tiesiog pamėginti ir pažiūrėti, kaip ši knyga jums patiks.

Labai rekomenduoju šią knygą jaunimui ir jaunimo literatūros mėgėjams. Tai šiek tiek fantastinė knyga apie vaikiną Olegą, kuris netikėtai tampa telepatu ir gali numatyti tam tikrus ateities įvykius ar sužinoti, apie ką...

Labai rekomenduoju šią knygą jaunimui ir jaunimo literatūros mėgėjams. Tai šiek tiek fantastinė knyga apie vaikiną Olegą, kuris netikėtai tampa telepatu ir gali numatyti tam tikrus ateities įvykius ar sužinoti, apie ką žmonės galvoja. Jis nesupranta kaip visą tai valdyti. Be to, turi perduoti paslaptingą fleshą Ženiai, kuris ir yra visko kaltininkas. Labai įdomūs jaunuolių charakteriai, atskleistos tokios vaikino problemos kaip bendravimas su motina, nepriteklius, pirmoji meilė. Labai nepatiko Mašos charakteris, visada skaitydama mąsčiau, na kaip tokią mergiotę ir galima mylėti. Labai patiko knygos pabaiga ir nauja herojė Ženia. Jei pamatysite šią rusų rašytojos T.Kriukovos knygą lentynose, nepraleiskite progos pasinerti į puikius nuotykius. ;)

Kad ir kaip bebūtų keista, bet knyga man labai patiko. Šiaip knygų, kuriose daug sekso scenų, per daug nemėgstu, nes manau, kad kartais tų scenų tiek nereikia, norint atskleisti esmę. O čia net ir tose scenose buvo po truputį...

Kad ir kaip bebūtų keista, bet knyga man labai patiko. Šiaip knygų, kuriose daug sekso scenų, per daug nemėgstu, nes manau, kad kartais tų scenų tiek nereikia, norint atskleisti esmę. O čia net ir tose scenose buvo po truputį atskleidžiamas Elės pasaulis, jos baimės, kompleksai, senos nuoskaudos. Džiugu, kad Elė sutiko vyrą, kuris sugebėjo įžvelgti giliau, pamatyti, kad ji tiesiog žmogus, kuriam kažkas atsitiko, kuris tokiu elgesiu slepiasi nuo pasaulio, nenori atskleisti tikrojo savęs.

Kol kas geriausia šiemet mano perskaityta knyga. Labai įdomi intriga, stipri pagrindinė veikėja. Komunos vykdoma veikla nuo pat pradžių man atrodė atgrasi. Skaitydama vis galvojau, kiek tokių ,,gyvenviečių" pasaulyje...

Kol kas geriausia šiemet mano perskaityta knyga. Labai įdomi intriga, stipri pagrindinė veikėja. Komunos vykdoma veikla nuo pat pradžių man atrodė atgrasi. Skaitydama vis galvojau, kiek tokių ,,gyvenviečių" pasaulyje egzistuoja iš tikrųjų, su savo ritualais, papročiais, iškrypimais. Viskas tik dėl to, jog vienas stipresnis asmuo sugeba išplauti smegenis kitiems ir patraukti juos savo linkme. Vis tik knyga nėra vien apie tai. Daug šalutinių linijų, nuolatinė intriga, nuotykiai ir baimė kartu su herojais- viskas kartu sukuria puikią knygą. Būtų puikus filmas. Rekomenduoju. ;)

Šedevras. Sunku atrasti tinkamų žodžių apibūdinti šį kūrinį.

Pradžioje galvojau mesiu. Tokios destruktyvios knygos dar neteko skaityti. Nepaisant to, kažkas neleido sustoti. Skaitant prakaitavo delnai, purtė šaltis,...

Šedevras. Sunku atrasti tinkamų žodžių apibūdinti šį kūrinį.

Pradžioje galvojau mesiu. Tokios destruktyvios knygos dar neteko skaityti. Nepaisant to, kažkas neleido sustoti. Skaitant prakaitavo delnai, purtė šaltis, šiaušėsi plaukai, ėmė įvairios emocijos. Kone viso skaitymo metu „stovėjo“ guzulas gerklėj. O pabaigoj, tiesiog netekau amo. Persilaužiau vienu momentu, po kokių kelių šimtų puslapių, kai pagrindinis kūrinio veikėjas pasakė, kad nereikia tapatintis su tuo, ką matai, tada į viską galėsi žiūrėti lengvai ir be emocijų. Tiesą sakant tik tada ir pasidarė šiek tiek lengviau.

Knygai pasirinktas laiškų tipo siužetas – Evos (Kevino mamos) laiškai skirti vyrui Franklinui, kuriuose dabarties pasakojimas persipina su praeities prisiminimais bei apmąstymais. Pradėjus skaityti, pastebėjau, kad laiškai rašomi tik į vieną pusę, jokie atsakymai negrįžta. Ir čia supratau, kad tikrai bus kažkas daugiau, nei tik įvykis mokykloje...

Ši knyga gali padėti suprasti tikrąją žodžio „tragedija“ reikšmę. Pasiaukojimą, beviltiškumą, tuštumą ir baimę. Galėčiau daryti išvadą, kad šios knygos esmės ir tragizmo nesupras žmogus, neturintis vaikų. Autorė pasistengė kaip reikiant.

Tiesa, žiūrėjau ir pagal šią knygą pastatytą filmą. Labai norėjau sužinoti kaip bus atpasakotas toks sudėtingas siužetas. Tačiau galiu pasakyti, kad filmas neprilygsta nei tūkstantajai daliai to, ką patyriau skaitydama. Be abejo, filmo pabaigoje vistiek sugebėjau įšokti į Evos vietą...