Sunku įvertinti ir apibūdinti šią knygą. Rytietiškas pasakojimas apie japonę moterį, bandančią gyventi po vyro netikėtos mirties. Skaitėsi gana lengvai, tačiau vis norėdavosi sustoti, nes atrodė kad po žodžiais kažkas...

Sunku įvertinti ir apibūdinti šią knygą. Rytietiškas pasakojimas apie japonę moterį, bandančią gyventi po vyro netikėtos mirties. Skaitėsi gana lengvai, tačiau vis norėdavosi sustoti, nes atrodė kad po žodžiais kažkas dar slepiasi...

Iš knygos tikėjausi didesnio Afrikos gyvenimo pavaizdavimo, galbūt labiau dokumentinio stiliaus. Bet negaliu pasakyti, kad nusivyliau. Pateiktuose nesusijusiuose tarpusavyje apsakymuose matomas tradicijų bei tam tikrų kultūrinių...

Iš knygos tikėjausi didesnio Afrikos gyvenimo pavaizdavimo, galbūt labiau dokumentinio stiliaus. Bet negaliu pasakyti, kad nusivyliau. Pateiktuose nesusijusiuose tarpusavyje apsakymuose matomas tradicijų bei tam tikrų kultūrinių įsitikinimų gyvenimas.

Perskaičius anotaciją, susidarė įspūdis, kad knyga bus apie vyro ir moters puoselėjamą platonišką meilę. Tad pasidarė įdomu kaip šis ryšys bus atvaizduojamas / perteikiamas. Bet, kaip ir minima - knyga netelpa į jokį...

Perskaičius anotaciją, susidarė įspūdis, kad knyga bus apie vyro ir moters puoselėjamą platonišką meilę. Tad pasidarė įdomu kaip šis ryšys bus atvaizduojamas / perteikiamas. Bet, kaip ir minima - knyga netelpa į jokį tradicinį prozos žanrą.

Skyriai rodos tarpusavyje visiškai nesusiję. Tarsi trumpų novelių rinkinys. Be kita ko, juose pastraipos padrikos, lyg be jokių rišlių sąsajų.

Knyga pasirodė iš tos serijos, kai tik pats autorius supranta ką nori pasakyti. Skaitytojui “pagauti mintį” - aukštasis pilotažas.

Ne mano stiliaus kūrinys. Nepamačiau jokios prasmės jame. Jokios žinutės perduodamos skaitytojui. Nieko gero...

Jeigu prieš perkant (pirkau internetu) būčiau žinojusi ką gausiu, būčiau nepirkusi. Knygoje yra 239 puslapiai, kiekvieno lapo viena pusė iliustruota, kita - pasakojimas. Raidės didelės. Panašu, kad knyga skirta itin jauniems...

Jeigu prieš perkant (pirkau internetu) būčiau žinojusi ką gausiu, būčiau nepirkusi. Knygoje yra 239 puslapiai, kiekvieno lapo viena pusė iliustruota, kita - pasakojimas. Raidės didelės. Panašu, kad knyga skirta itin jauniems skaitytojams.

Veikiau tai man priminė trumpą tikrosios “Oliveris Tvistas” knygos santrauką / anotaciją. Pasakojimas trumpas (su vaikais knygą perskaitėme per du vakarus), lakoniškas, labai paviršutiniškas. Paliesti tik patys pagrindiniai kūrinio aspektai.

Mano smalsumo ši kūrinio versija nepatenkino, tad anksčiau ar vėliau tikrai prisėsiu prie senojo pilno knygos varianto. Turiu 1950 m. leidimą :)

Knyga man labai patiko! Galima sakyti, nuo jos prasidėjo mano pažintis su G. Orwell. Fantastiškos įžvalgos, siužetas, veikėjai. Tik bėda ta, ir čia jau mano pačios kaltė, kad negaliu neigiamų, jei taip būtų tikslinga...

Knyga man labai patiko! Galima sakyti, nuo jos prasidėjo mano pažintis su G. Orwell. Fantastiškos įžvalgos, siužetas, veikėjai. Tik bėda ta, ir čia jau mano pačios kaltė, kad negaliu neigiamų, jei taip būtų tikslinga įvardyti, knygos personažų tapatinti su realiomis, gyvenusiomis asmenybėmis.

Ši knyga - vieno vyro gyvenimo istorija, jo šeimos istorija. Atsitikus nelaimei, viskas nupiešiama iš vyro pozicijos. Nežinau, ar patiko, lengvas skaitoma knyga, tačiau siužetas nėra labai linksmas. Knygą perskaityti paskatino...

Ši knyga - vieno vyro gyvenimo istorija, jo šeimos istorija. Atsitikus nelaimei, viskas nupiešiama iš vyro pozicijos. Nežinau, ar patiko, lengvas skaitoma knyga, tačiau siužetas nėra labai linksmas. Knygą perskaityti paskatino tai, kad prieš keletą metų mačiau filmą pastatytą pagal šį kūrinį. Filmas, mano nuomone, vidutinis.

Šis pasakojimas pasakoja apie airę vardu Meivė. Nors mergina augo ir gyvena skurdžiai, tačiau yra iš tiesų protinga bei sumani. Ieškodama geresnio gyvenimo, ji išvyksta į Niujorką, kur netikėtai viskas pakrypsta ne taip,...

Šis pasakojimas pasakoja apie airę vardu Meivė. Nors mergina augo ir gyvena skurdžiai, tačiau yra iš tiesų protinga bei sumani. Ieškodama geresnio gyvenimo, ji išvyksta į Niujorką, kur netikėtai viskas pakrypsta ne taip, kaip Meivė planavo.. Ji pakliūva į psichiatrijos ligoninę. Atsigavusi ji sugrįžta atgal į Bostoną, kur sutinka merginą iš ligoninės. Taip užgimsta jų draugystė, bei Meivė pamato visai kitokį, aukštuomenės gyvenimą. 🌟
Iš pat pradžių galvojau, jog manęs laukia lengvas romanas, tačiau klydau. Pasakojimas daug rimtesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai knyga apie savęs paieškas, skausmą, džiaugsmą, kovą dėl geresnio gyvenimo, draugystę bei išdavystę. Šioje knygoje apie laimę kalbama taip : "Laimė statoma iš paprastų kasdienių dalykų. Laimę sukuria apmokėtos sąskaitos ir švarūs drabužiai, šiltas maistas ir sveiki vaikai, vyras, kuris drąsiai žiūri tau į akis sugrįžęs namo, nes neturi ką nuo tavęs slėpti. Bet tai tokie kasdieniai ir paprasti dalykai, kad žmonės jų net nebepastebi. Žmonės trokšta rožių, nors turėtų norėti į namus įvesto vandens". ❤️

Knyga prikaustė dėmesį nuo pradžios ligi pabaigos. Buvo nemažai nuspėjamų siužeto vingių. Visgi tai nieko negadino. Pabaiga kiek nustebino, jau nesitikėjau, kad dar kažkas naujo išlys paskutiniuose puslapiuose. Sakyčiau...

Knyga prikaustė dėmesį nuo pradžios ligi pabaigos. Buvo nemažai nuspėjamų siužeto vingių. Visgi tai nieko negadino. Pabaiga kiek nustebino, jau nesitikėjau, kad dar kažkas naujo išlys paskutiniuose puslapiuose. Sakyčiau visa istorija nebanali. Įdomiai parinkta ir veiksmo vieta, Meno sala. Kilo noras daugiau pasidomėt apie šią vietą :)