Tai šeimos istorija, siekianti net kelis amžius. Ši antra knyga apie septynias seseris pasakoja apie Alę, jos nelaimingą meilę ir likimą, kuris susiklosto gana laimingai. Labai žavi Norvegijos aprašymai bei istorija apie...

Tai šeimos istorija, siekianti net kelis amžius. Ši antra knyga apie septynias seseris pasakoja apie Alę, jos nelaimingą meilę ir likimą, kuris susiklosto gana laimingai. Labai žavi Norvegijos aprašymai bei istorija apie Edvardą Grygą. Taip ir norisi paklausyti ,,Pjierą Giuntą". Knyga apie jūrą ir buriavimą. Visai atsitiktinai pažiūrėjau filmą ,,Kol dar neatėjo audra" , kur labai panaši istorija: jūrą pasiglemžia mylimąjį ir kaip susitaikyti su tuo....Alei pasiseka...Knyga skaitosi lengvai, stilius lengvas, kartais norisi, kad būtų stipriau...

Prieš skaitydama, pasklaidžiau atsiliepimus, tada skaičiau labai nepatikliai kiekvieną faktą ir bandžiau nepasiduoti įtikinama, ieškojau pakasto šuns - nepavyko. Detaliau pamąsčius seka pabaigoje pasirodė nelogiška,...

Prieš skaitydama, pasklaidžiau atsiliepimus, tada skaičiau labai nepatikliai kiekvieną faktą ir bandžiau nepasiduoti įtikinama, ieškojau pakasto šuns - nepavyko. Detaliau pamąsčius seka pabaigoje pasirodė nelogiška, autorė pasiklydo savo raizgalynėje.

Vieno vakaro knyga. Po kelių dienų jos neatsiminsi, bet su detektyvais taip jau būna. Tačiau šioje autorius puikiai skaitytoją priverčia patikėti viena pabaiga, kai galiausiai viskas yra visai ne taip. Pasakojimas pirmuoju...

Vieno vakaro knyga. Po kelių dienų jos neatsiminsi, bet su detektyvais taip jau būna. Tačiau šioje autorius puikiai skaitytoją priverčia patikėti viena pabaiga, kai galiausiai viskas yra visai ne taip. Pasakojimas pirmuoju asmeniu leidžia pasikapstyti giliau po veikėjų mintis ir praeities nulemtus veiksmus.

Apie šią rašytoją anksčiau nebuvau girdėjusi ir jos kitų knygų nebuvau skaičiusi. Pirmąjai pažinčiai pasirinkau šią knygą ir nei trupučio nesigailiu 😍

1961 metai. Karštą vasaros dieną, kuomet Nikolsonų šeima...

Apie šią rašytoją anksčiau nebuvau girdėjusi ir jos kitų knygų nebuvau skaičiusi. Pirmąjai pažinčiai pasirinkau šią knygą ir nei trupučio nesigailiu 😍

1961 metai. Karštą vasaros dieną, kuomet Nikolsonų šeima planuoja iškylą prie ežero, šešiolikmetė Lorelė tupi pasislėpusi namelyje medyje. Tuomet netikėtai ji tampa žiauraus nusikaltimo liudininke, kuris pakeičia visos jų šeimos gyvenimą.
2011 metai. Garsi aktorė Lorelė, kamuojama praeities prisiminimų, niekaip negali pamiršti nutiko, kuris įvyko vieną karštą vasaros dieną. Ji pasiryžta išsiaiškinti savo šeimos istoriją, kuri pasirodo esanti labai paslaptinga.
Ši istorija sujungė tris labai skirtingus žmones, kurių likimai glaudžiai susipynė tarpusavyje..

Ši knyga man labai patiko. Joje buvo visko : meilės, išdavysčių, paslapčių. Labai puikiai sukurpta šeimos istorija, kurią buvo nenuobodu skaityti ir, kuri mane įtraukė nuo pat pirmojo iki paskutiniojo puslapio. Autorė palietė daug skaudžių bei opių temų, tačiau nepamiršo bei šviesių dalykų.
"Muzika užgrojo greičiau, tėvai atšlijo vienas nuo kito, bet tebesilaikė už rankų. Jie šoko, iš tikrųjų šoko, kaip kine, ir mama sukosi po iškelta tėčio ranka. Jos skruostai įraudo, plaukai išsitaršė, viena smėlinės suknelės petnešėlė nuslydo nuo peties ir devynmetė Lorelė suprato, kad nieko gražiau jau nepamatys, net jeigu gyvens iki šimto metų. " ❤️
Daugiau išsiplėsti nenoriu bei atskleisti siužeto subtilybių, tačiau labai rekomenduočiau šią knygą tiems, kam norisi užburiančio bei įtraukiančio romano. Garantuoju, jog šis kaip tik toks.

Su šia knyga įvyko tai: „Susipažinom akimirksniu, kaip susipažįsta artimos sielos...“

Net nežinau į kokius rėmus reiktų įsprausti šią knygą, bandant apie ją papasakoti. Šioje knygoje rasite 13 skyrelių, kurie visi...

Su šia knyga įvyko tai: „Susipažinom akimirksniu, kaip susipažįsta artimos sielos...“

Net nežinau į kokius rėmus reiktų įsprausti šią knygą, bandant apie ją papasakoti. Šioje knygoje rasite 13 skyrelių, kurie visi tiek pat panašūs, kiek skirtingi. O visa sukasi apie merginą nuo paauglystės laikų iki dvidešimt vienerių, mergina tokia ne iš kelmo spirta, keliauja, rodos, bet kur, vos tik įgrįsta ta pati aplinka. Atsiduria Belgijoje, Anglijoje, Italijoje. Šoka naktiniuose klubuose ir bendrauja su kitomis šokėjomis, taupo pinigus vaidybos studijoms Vilniuje. Regis, nieko nuostabaus, nieko naujo, bet vos pradėjusi skaityti įsimylėjau kalbą, palyginimus, poetinį žodžių žaismą. Netgi savistatą ir savidestrukciją.


Tai sielos atsišaukimas sakiniuose. Būna knygų, kurios įkvepia ir ši – būtent tokia. Su bohemiškais prieskoniais, kitokiu žvilgsniu į pasaulį, kitokia pasaulio pajauta.

„Naktimis rašydavau, tačiau tai nebuvo panašu nei į įnirtingą kovą su savimi, nei į aklą mūšį su pasauliu. Tebesu kitoje sienos pusėje, įvykiai atsikartoja, veidai mano veidu praslenka lyg šešėliai, palikdami atsuktą nugarą krentančio pasaulio varžtams. Kiekvienas žemės tinklas pažadina kitas paslaptis, skirtingus pulsavimus, jie kai kada panašūs, kai kada parbloškiantys veidu į smėlį, tačiau niekada nepriverčiantys mirtinai išsigąsti savęs.“

Esu iš tų, kurie dievina lietuvių literatūrą ir širdis labiausiai prie jos linksta. Daugelis baidosi lietuvių autorių kūrinių dėl slegiančios atmosferos, virkavimų, skundų ir rūpintojėlio pozos. Tačiau aš labiau prisibijau imti šiuolaikinius lietuvių autorius, nes pastebiu, kad kartais labai norisi išsišokti, parašyti tai, ko pats neišjauti, kad būtų kuo įmantriau, parodyti, kiek autorių, kur skaitei, tačiau tai dažnai būna nenatūralu, pritempta ir palieka kartėlį. Šįkart, su „Siera“ buvo atvirkščiai – labai graži kalba, kurios joks vertimas neatstotų, primena dienoraštį, tačiau turtingą įdomių apmąstymų. Kadangi kabliuką sugavau, teks domėtis ir laukti, galbūt kada pasirodysiančios kitos šios autorės knygos. Kai siela atsišaukia...

Rekomenduoju tiems, kuriems patiko Mariaus Povilo Elijaus Martynenko „Be penkių pasaulio pradžia“, kažkodėl esu įsitikinusi, kad ir „Siera“ patiks.