Šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta, atradimai ir praradimai, viskas taip arti. Pradžioje skaitėsi sunkiai, bet galvoju, palauk, čia gi Kristin Hannah, turi būti gerai 🙂 ir nenuvylė. Kupina išgyvenimų knyga. Skaitydama...

Šviesa ir tamsa, meilė ir neapykanta, atradimai ir praradimai, viskas taip arti. Pradžioje skaitėsi sunkiai, bet galvoju, palauk, čia gi Kristin Hannah, turi būti gerai 🙂 ir nenuvylė. Kupina išgyvenimų knyga. Skaitydama galvoji, ačiū dievui už mano klimato juostą, už patogius namus 🙂 Puikiai perteikti Aliaskos vaizdai, bet iškeisti savosios vietos į tai, nesusigundyčiau 😄

Labai gera knyga, puikus siužetas, personažai, įdomi, įtraukianti iki pat pasakojimo pabaigos tema. Knygoje persipina tiek medicina, tiek detektyvas, tiek meilės istorija, išdavystė, draugystė... Super ! Norisi skaityti ir...

Labai gera knyga, puikus siužetas, personažai, įdomi, įtraukianti iki pat pasakojimo pabaigos tema. Knygoje persipina tiek medicina, tiek detektyvas, tiek meilės istorija, išdavystė, draugystė... Super ! Norisi skaityti ir skaityti, įtraukia :)

🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką,...

🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką, tačiau susipažinti su vaikų raida, psichologiją, elgesio modeliais- būtina. Tiek skaitydama, tiek jau augindama mažylį, supratau, kad labiausiai mūsų šeimai priimtina pozityviosios ir prieraišiosios tėvystės idėja, tad šia kryptimi visą laiką ir judu. Kaip ir minėjau, perskaičiau tikrai nemažai literatūros, gal todėl ši Aušros Kurienės knyga ir joje išdėstomos mintys man nebuvo naujos, tačiau labai patiko pati knygos struktūra- aprašomi daugelis vaiko raidos etapų ir labai konkrečiai išdėstomos pagrindinės mintys, nurodant, kaip tam tikri mūsų veiksmai, atitinkami pasakymai daro įtaką vaiko augimui, ir kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai girdžiu sakant, kad kai įvyks koks įvykis juk nepulsi ieškoti kur parašyta, ką daryti. Žinoma, kad ne, tai nelogiška, bet kuo daugiau skaitai ir domiesi, tuo aiškiau gali suprasti, kas vyksta ir priimti atitinkamus sprendimus. Dėl to visiems tėvams rekomenduoju kuo daugiau domėtis, skaityti, atrasti priimtiną informaciją. Ši knyga labai tinka ir tiems, kurie jau kažką girdėję ir skaitę apie pozityviąją tėvystę (nes labai aiškiai sudėlioja akcentus), ir tiems, kurie dar tik nori pradėti tuo domėtis, kadangi ši knyga kaip griaučiai, kurie sudėlioja pagrindus ir paskatina domėtis giliau ir daugiau. O mano atsakymas į teorinį knygos klausimą “Kaip užauginti žmogų?”, paprastas, bet kartu labai sudėtingas - auginkime ir auklėkime pirmiausia save, nes vaikai auga pagal mūsų pavyzdį.

Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga....

Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga. Apskritai nepamenu, kada paskutinį kartą buvau ją ištrauktus iš voko - gerą pusmetį ant patefono sukosi vien tik "Sad human".
Komentaruose teko užmatyti mintį apie viršelį. Turiu pripažinti, kad, mano atveju, jis taip pat yra "kaltas", kad į rankas paėmiau šią knygą, kuri gulėjo pas mamą bibliotekoje. Pasižiūrėjau - gražus, paskaičiau anotaciją - meilės istorija. Kiek nuliūdai. Galvojau, kad bus nesąmonė, absoliuti banalybė. Bet faktas, kad knygoje rašoma apie plokštelių parduotuvę, neleido man parvažiuoti namo be šios knygos kuprinėje. Beje, ir viršelis. Sakykit, ką norit, bet jis tikrai sukelia gražius jausmus, priverčia išspausti šypseną.
Vėlgi komentaruose pastebėjau, kad yra nepatenkintų pabaigą, kad ji kiek per saldi. Galbūt, nežinau. Gal kiek ir priminė holivudinius filmus, jų pabaigas, bet man tai netrukdė, aš vis dar buvau pagauta ir užburta iš knygos slindančios muzikos. Ta prasme, meilės istorija man visiškai nebuvo įdomi, aš net labai į ją dėmesio nekreipiau. Atrodė, jog jos net nebuvo. Mano nuomone, viskas buvo sudėliota taip, kad skaitytojas per daug jos nepastebėtų: veikėjai, muzika, įvykių eiga - viskas puikiai. Man daugiau svarbiau knygoje buvo plokštelės, sugebėjimas prie jų prieiti, apie jas kalbėti. Tai buvo taip nuostabu, tikra ir malonu skaityti. Manau, kad tai bus visiems, kurie namuose turi bent vieną plokštelę. Būtent plokštelę. Vinilas kažkiek dirbtinai ir netikrai skamba. Ypač po šios knygos.
Tačiau knygoje galima įžvelgti ir vertybinę pusę - ištikymbę sau ir tam, ką darai, kitam žmogui, draugiškumą, sąžiningumą prieš save ir prieš kitus. Žodžiu, ką aš čia kalbu. Jau ir taip gana daug parašiau, atsibos skaityt tiems, kurie skaikys. Jei turit minčių paskaityt šią knygą, nebijokit, paimkit ją. Blogiausiu atveju galėsit jos nebaigti ir viskas. O aš toliau dar kartą versiu knygos puslapius ir ieškosiu joje muzikos!
Taigi, gero skaitymo ir gero klausymo!