Prieš skaitant knygą, atmintyje vis šmėžavo prisiminimai apie tą įspūdingą sceną su vežimų lenktynėmis filme. Ir nors knyga nenustelbė prisimintų vaizdų, pati istorija įdomi. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas...

Prieš skaitant knygą, atmintyje vis šmėžavo prisiminimai apie tą įspūdingą sceną su vežimų lenktynėmis filme. Ir nors knyga nenustelbė prisimintų vaizdų, pati istorija įdomi. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas ankstyvajai krikščionybei, daug žinomų biblinių ir istorinių personažų, patraukliai ir išsamiai aprašomas gyvenimas, papročiai, aplinka.

Šią knygą iš bibliotekos pasiėmiau kaip naują, nieko nesitikėdama, nors ir esu skaičiusi keletą Romain Gary kūrinių (nors šios autorius ne jis). O knyga, turbūt tai suprato kaip iššūkį ir privertė ją pamėgti :) Labai...

Šią knygą iš bibliotekos pasiėmiau kaip naują, nieko nesitikėdama, nors ir esu skaičiusi keletą Romain Gary kūrinių (nors šios autorius ne jis). O knyga, turbūt tai suprato kaip iššūkį ir privertė ją pamėgti :) Labai patiko pats rašymo stilius, nuo pat pirmų eilučių įtraukė pasakojimas, paslaptingasis Piekielnis, norėjosi dar kartą atsiversti "Aušros pažadą" ir pačiai atskleisti paslaptį. Tai tarsi ir ne R.Gary biografija, bet jo gyvenimo faktai atsiskleidžia kiek kitoje šviesoje. O ir Vilnius šioje knygoje kitoks. Bet labiausiai sužavėjo autoriaus noras pažinti paprastą žmogų bei tas gilus jautrumas vaizduojant skaudžius mūsų praeities įvykius.

Ši knyga skaitosi sunkiai kaip ir kitos šio autoriaus knygos. Ši sudaryta iš daugybės pasakų ir eilėraščių kurie šiek tiek primena "Žiedų valdovas" knygas stilius ir keli veikėjų paveikslai.
Dar karta neskaityčiau...

Ši knyga skaitosi sunkiai kaip ir kitos šio autoriaus knygos. Ši sudaryta iš daugybės pasakų ir eilėraščių kurie šiek tiek primena "Žiedų valdovas" knygas stilius ir keli veikėjų paveikslai.
Dar karta neskaityčiau nesugebėjau susikaupti jos skaitant.

🐭 Christina Rickardsson “Niekada nesustok”

Tai tikra istorija, o tokio tipo knygas aš skaityti mėgstu labiausiai. Dažniausiai tokios knygos būna sunkios, ne išimtis ir ši knyga, kurioje gan smulkiai pasakojama apie vaiko...

🐭 Christina Rickardsson “Niekada nesustok”

Tai tikra istorija, o tokio tipo knygas aš skaityti mėgstu labiausiai. Dažniausiai tokios knygos būna sunkios, ne išimtis ir ši knyga, kurioje gan smulkiai pasakojama apie vaiko gyvenimą Brazilijos šiukšlynuose. Kai manęs draugė paklausė, ką skaitau ir aš trumpai papasakojau apie šią knygą, ji nusistebėjo, kaip aš apskritai galiu tokias knygas skaityti. Ir taip, skaityti apie visas tas baisybes, kurias turėjo išgyventi autorė būdama visai maža, yra nelengva, ypatingai, kai pati auginu mažą sūnų, kai pati esu mama, tačiau tokios knygos padeda atsimerkti. Tokios knygos sukrato, papurto, pažadina ir įkvepia. Po tokių knygų dar labiau imi vertinti tai, ką turi, dar labiau imi dėkoti tėvams ir dar labiau nori kažką padaryti, kad pasaulis ateities vaikams būtų gražesnis. Suprantu, kad viena nepakeisiu pasaulio, bet man labai patinka motinos Teresės mintis : “Jei negali pamaitinti tūkstančio žmonių, pamaitink bent vieną”. 🙏

🐭 Jane Gardam “Vyras be trūkumų”

Daug kas šią knygą lygina su J. Williams “Stouneris”. Abi knygos dažniausiai yra smarkiai liaupsinamos, bet tiesą pasakius nei viena, nei kita man didelio įspūdžio nepaliko. Tiesiog...

🐭 Jane Gardam “Vyras be trūkumų”

Daug kas šią knygą lygina su J. Williams “Stouneris”. Abi knygos dažniausiai yra smarkiai liaupsinamos, bet tiesą pasakius nei viena, nei kita man didelio įspūdžio nepaliko. Tiesiog nesuprantu tokio tipo knygų - melancholiškų, “lėtų”, net galima sakyti kažko liūdnų. Skaitant “Vyras be trūkumų” supratau, kad galbūt jos žavesys atsiskleistų skaitant originalo kalba, nes buvo nemažai išnašų, kuriuose vertėja bendė paaiškinti kalbos subtilybes. Patiko tai, kad pirmą kartą išgirdau apie Radžo našlaičius. “Radž (hindi) - valdžia. Radžo našlaičiais buvo vadinami anglų kolobizatorių vaikai, išsiųsti iš kolonijos, kurioje tuo metu gyveno jų tėvai, į Angliją globėjams, kad išmoktų elgtis, kaip dera džentelmenams ir ledi”. Ši knyga būtent ir yra vieno tokio našlaičio liūdna gyvenimo istorija.

🐭 Pažintį su M.P.E. Martynenko kūrybą pradėjau nuo jo antrosios knygos “Praeis”, tuomet pasirodė antrasis pirmosios knygos “Be penkių pasaulio pradžia” leidimas ir visai neseniai autorius išleido ir trečią savo...

🐭 Pažintį su M.P.E. Martynenko kūrybą pradėjau nuo jo antrosios knygos “Praeis”, tuomet pasirodė antrasis pirmosios knygos “Be penkių pasaulio pradžia” leidimas ir visai neseniai autorius išleido ir trečią savo knygą “Mirtingumo įrodymai”. Kažkieno bloge aptikau įrašą, pasakojantį kokį neišdildomą įspūdį paliko pirmoji autoriaus knyga ir kad antroji blogeriui pasirodė daug silpnesnė. Matyt viskas priklauso nuo kurios knygos pradėsi pažintį su autoriaus kūryba, nes man būtent antroji knyga “Praeis” buvo visiška bomba, o štai pirmoji knyga “Be penkių pasaulio pradžia” jau tokio didelio įspūdžio nepaliko. Žinoma, vis dar esu labai susižavėjusi autoriaus genealumu, jo įžvalgomis ir minčių seka ir vis dar visiems rekomenduoju paskaitinėti jo kūrybą ir “išeiti iš skaitymo komforto zonos”.
Pasidalinsiu keliomis mintimis iš knygos, gal sugundysiu paskaityti daugiau 😉:

•“Gerdamas žmogus rytdienos laimę išsiskina šiandienai. Geriantis antrą dieną tiesiog nenori grąžinti skolos. Geriantis ilgą periodą visada paslapčia nujaučia, kad palūkanos jau didesnės už skolą.”
•”Išvada pasiekiama ten, kur pavargstama galvoti”.
M.P.E. Martynenko
Be penkių pasaulio pradžia

Knyga tiems, kuriems patinka, kai veiksmas vyksta senais laikais. Vieta - Pilaitė. Apie kilmingą lenkų moterį, kuri blaškosi tarp savo jausmų ir įsipareigojimų. Man patiko. Lengvai skaitosi, tik nelabai patiko pabaiga, nes...

Knyga tiems, kuriems patinka, kai veiksmas vyksta senais laikais. Vieta - Pilaitė. Apie kilmingą lenkų moterį, kuri blaškosi tarp savo jausmų ir įsipareigojimų. Man patiko. Lengvai skaitosi, tik nelabai patiko pabaiga, nes neaišku kuo viskas baigiasi.