Tikrai myliu Tess kaip autorę bei jos knygas. Tad ir ši istorija man labai patiko. Kaip visuomet įtemptas ir nenuspėjamas siužetas. Iki pat istorijos pabaigos nesuodžiau, kas viso to kaltininkas.
Man labai patinka, kad kiekviena...

Tikrai myliu Tess kaip autorę bei jos knygas. Tad ir ši istorija man labai patiko. Kaip visuomet įtemptas ir nenuspėjamas siužetas. Iki pat istorijos pabaigos nesuodžiau, kas viso to kaltininkas.
Man labai patinka, kad kiekviena autorės knyga vis kitokia, bet tuo pačiu yra išlaikomas jai būdingas stilius. Su didžiausiu nekantrumu lauksiu pasirodant naujos Tess knygos!

Įtraukianti ir priverčianti susimąstyti knyga. :) :D
Su vienu prisėdimu galima perskaityti apie uždrausta ir kartu suteikiančią vilties meilę ir pasiaukojimą, kuri išlaisviną ir leidžia mylėti :)
Tad imkite ir skaitykite...

Įtraukianti ir priverčianti susimąstyti knyga. :) :D
Su vienu prisėdimu galima perskaityti apie uždrausta ir kartu suteikiančią vilties meilę ir pasiaukojimą, kuri išlaisviną ir leidžia mylėti :)
Tad imkite ir skaitykite tikrai nenusivilsite :)

Imdama skaityti šią knygą buvau kiek skeptiškai nusiteikusi, bet nusprendžiau perskaityti, nes tai klasika. Likau labai nustebinta! Tikrai įdomus ir įtraukiantis siužetas. Rašymo stilius lengvas, sakyčiau nelabai būdingas...

Imdama skaityti šią knygą buvau kiek skeptiškai nusiteikusi, bet nusprendžiau perskaityti, nes tai klasika. Likau labai nustebinta! Tikrai įdomus ir įtraukiantis siužetas. Rašymo stilius lengvas, sakyčiau nelabai būdingas laikmečiui.

Ko gero, ne aš viena pirkdama šią knygą buvau įsitikinus, kad mano rankose "Vilniaus pokeris". Bet nė kiek nenusivyliau ir šia knyga. Turbūt tai viena iš nedaugelio knygų, kurią skaičiau taip susikaupus, kad nieko...

Ko gero, ne aš viena pirkdama šią knygą buvau įsitikinus, kad mano rankose "Vilniaus pokeris". Bet nė kiek nenusivyliau ir šia knyga. Turbūt tai viena iš nedaugelio knygų, kurią skaičiau taip susikaupus, kad nieko nepraleisčiau ir kuo daugiau suprasčiau... Knyga iš tikrųjų sunki, bet, ko gero, tas sunkumas ją ir padaro tokią įdomią ir įtraukiančią. Aišku,iš pradžių nieko beveik nesupratau, kelis kartus pradėjau skaityt iš naujo. O po to knyga pagavo. Tie visi veikėjų gyvenimai,jų istorijų suvedimai, perėjimai nuo vieno pasakojimo prie kito, buvo fantastiški! R. Gavelis, mano akimis, tobulai sujungė absurdą ir juoką. O antra dalis - seniai taip nesijuokiau skaitydama knygą!! Nelogiškos situacijos, veikėjai tobulai tiko šiai knygai,net minties nebuvo, kad kažkas atrodo netikroviškai. Prieš šią knygą nebuvau skaičius jokios rašytojo kūrybos, apie jį patį, bet po šio romano viskas apsivertė. Tuo pačiu ši patirtis dar kartą pakeitė požiūrį į lietuvių rašytojų darbus - kokių perlų mes turim! Apibendrinant - knyga sunki, tikrai sunki,ypač jei skaitant nepavyksta susikaupt, tačiau verta pradžioje pasikankinti, pabūt sukandus dantis, nes tikrai verta, po to knyga atsiveria visu gražumu ir įdomumu. Nežinau ar ji geresnė nei "Vilniaus pokeris", bet,manau,kad tai labai gera treniruotė prieš jį, nes nemanau,kad pastaroji yra lengesnė už " Vilniaus džiazą".

Pasakojimas prasideda Tomo ir Merės Robertsų meilės istorija, kuri smarkiai sujaudina ir skaudžiai smilkteli širdin, jog bet kuris atsisveikinimas gali būti paskutinis. Tomas dirba angliakasių šachtoje, Merė pluša savo...

Pasakojimas prasideda Tomo ir Merės Robertsų meilės istorija, kuri smarkiai sujaudina ir skaudžiai smilkteli širdin, jog bet kuris atsisveikinimas gali būti paskutinis. Tomas dirba angliakasių šachtoje, Merė pluša savo įkurtuose svečių namuose. Jiedviems niekaip nepavyksta susilaukti vaikų. Vieną naktį Merę pažadina skambutis iš angliakasių šachtos vadovybės ir Tomas daugiau namo nebegrįžta... Neilgai trukus, po Tomo žūties, prie svečių namų durų Merė randa kūdikį. Tvirtai pasirįžusi vaiką sekančią dieną nunešti į ligoninę ir palikti, ligoninės prieigose staiga apsigalvoja ir užplūdus motiniškiems jausmams, nusprendžia mergytę auginti kaip savo dukterį.

Pagrindinis knygos akcentas nukreiptas į tai, jog rastoji mergaitė Elizabeta nežinojo, kad jos gyslomis teka ne motinos kraujas. Visą laiką, kaip ir Merė dukrai sakė nuo mažumės, manėsi esanti neatsakingos vienos nakties nuotykio vaisius. O tikrąją istoriją sužinojo tik mirus Merei, kuomet griebdamasi paskutinio šiaudo, pradėjo ieškoti informacijos iš praeities, galinčios išgelbėti jos sūnaus Džeiko gyvybę. Džeikas sunkiai serga, jam reikalinga inksto transplantacija. Surasti tinkamą donorą nepaprastai sunku. O tikimybė, kad artimas žmogus bus tinkamas - kelia viltis. Dėl šios priežasties prasideda beatodairiškos Betės tėvo paieškos. Vis gi desperatiškas moters užsidegimas ieškoti savo šeimos šaknų pasirodė šiek tiek dirbtinis. Pamažu knygos siužetas atskleidžia tikrąją kūdikio atsiradimo prie namo laiptų istoriją. O tai, kad Elizabeta visą laiką gyveno per žingsnį nuo biologinių giminaičių ir viskas buvo taip arti tačiau neatskleista, pasirodė neįtikėtinai savanaudiška iš tylėjusiųjų žmonių pusės.

Prisipažinsiu, siužetas išties painus. Veikėjų neįprastai daug, įvykiai skriejo vienas po kito, tarsi kokiam veiksmo filme. Vietomis net pradėjau painiotis. Manau autorė šiek tiek persistengė su veiksmų ir veikėjų kiekiu. Arba toks buvo jos tikslas – sujaukti mintis. Kai kuriuos epizodus buvo norima greičiau užbaigti, šokti prie kitų. Vieni ne visai išpildyti, kiti per daug plėtojami ir nuobodoki.

Principe knyga tikrai gera. Smagus savaitgalio skaitinys. Kūrinys įdomus, įtraukiantis.