Pagaliau baigiau skaityti antrąją Sostų karų dalį. Užtrukau beveik tris mėnesius ir net nežinau ar tai dėl apimties ar dėl to, kad sunkiai skaitėsi. Šiaip mėgstu įvairaus žanro knygas, visad stengiuosi maišyti, bet...

Pagaliau baigiau skaityti antrąją Sostų karų dalį. Užtrukau beveik tris mėnesius ir net nežinau ar tai dėl apimties ar dėl to, kad sunkiai skaitėsi. Šiaip mėgstu įvairaus žanro knygas, visad stengiuosi maišyti, bet būtent fantastika skaitosi sunkiausiai ir ilgiausiai.
Pati knyga buvo įdomi, įtraukė, galbūt tik erzino negailestingai žudomi veikėjai, bet tokia jau autoriaus idėja matyt. Žinoma, skaitysiu toliau, nes tik perskaičiusi visas žiūrėsiu serialą (kurio dar nemačiau), kas kaip suprantu bus tikrai negreit. O dar trečioji knygos dalis bus dar storesnė... Na, bet tikiuosi bus tokia pat įdomi ir kupina netikėtų siužeto vingių.

Stiprus bei jautrus pasakojimas apie jaunos moters išgyvenimus, kaip jai teko patirti tiek šilto tiek ir šalto.. Labai įtraukianti savo paprastumu bei nuoširdumu. Net skaitant knygą jaučiau sklindančią šilumą iš Christinos.....

Stiprus bei jautrus pasakojimas apie jaunos moters išgyvenimus, kaip jai teko patirti tiek šilto tiek ir šalto.. Labai įtraukianti savo paprastumu bei nuoširdumu. Net skaitant knygą jaučiau sklindančią šilumą iš Christinos.. Tikiu, jog ji yra nepaprastai nuoširdi bei šilta asmenybė.
Jei nebijote atvirumo bei nepagražinto pasakojimo, drąsiai skaitykite šią knygą. Pažinsite geriau Braziliją, bei tai, kas verda gatvėse.. Ko mes net neįsivaizduojame ir net nenutuokiame. Bei susipažinsite su Christinos istorija, kurią manau, jog verta perskaityti kiekvienam.

Paprastai vengiu skaityti knygas, kurios šėlsta“ant bangos”. Tačiau su šia netikėtai pasisekė apeiti savo nuostatas.

Kas sakė, kad meilė trunka trejus metus? Manau šios frazės autoriui reikėtų duoti gerą...

Paprastai vengiu skaityti knygas, kurios šėlsta“ant bangos”. Tačiau su šia netikėtai pasisekė apeiti savo nuostatas.

Kas sakė, kad meilė trunka trejus metus? Manau šios frazės autoriui reikėtų duoti gerą niuksą.

Rajanas ir Lorena drauge jau vienuolika metų. Natūralu, kad po šitiekos laiko praleisto kartu, tarp jųdviejų atsirado trintis. Šiokia tokia. Na, švelniai tariant. Kiekviena smulkmena, žodis, veiksmas - erzina, kelia pyktį. Pasiekta riba, kai negali vienas kito pakęsti. Kai išsiskirti nenori, tačiau kartu būti nebegali. Po vieno, jau kasdieniu tapusiu konflikto, trūkus paskutiniam kantrybės siūlui, jie priima abipusį sprendimą – santykiuose padaryti metų pertrauką. Neskambinti, nerašyti, nesusitikti. Kitaip tariant, kurį laiką pagyventi atviroje santuokoje. Regis lengviausia būtų viską tiesiog nutraukti ir išsilaisvinti iš tų smaugiančių grandinių. Tačiau jie ryžtasi išsaugoti savo meilę, kurios šiuo metu, atvirai vienas kitam prisipažįsta nebejaučiantys. Pailsėti vienas nuo kito, rasti konfliktų priežastį, ją įvardinti ir pašalinti.

Negali būti visiems tinkančios vienos, universalios taisyklės, kuri išgelbės santuoką, gyvenimus, darbus, draugystes. Žmonės be galo skirtingi, kiekvienas individualus Dievo kūrinys, su savomis patirtimis, mintimis, jausmais. Kiekvienam svarbiam sprendimui priimti, reikia laiko susivokti, jį subrandinti. Šis svarbus laikotarpis atvaizduotas knygoje.

Kūrinys pasakojamas pirmuoju asmeniu, Lorenos akimis. Istorija prasideda nuo sutuoktinių pažinties chronologiškai artėjant iki dabartinių išgyvenimų. Širdį glostė toks autorės laiko linijos pasirinkimo stilius, nes atvirai pasakius, jau pasisotinau nuo dabar madingų romanų, kurių siužetas šokinėja tarp praeities ir dabarties.

Pirmiausia šią knygą rekomenduoju kaip labai fainą, sukeliantį rimtus apmąstymus, gyvenimišką ir ne per daug cukruotą romaną. Dar labiau ją rekomenduoju perskaityti „užsisėdėjusiems“ santykiuose, kurie jau pradėjo rūgti ir pamažu tampa toksiški. Kūrinys atskleidžia kiek žmogus netenka kuomet per daug susitapatina su antrąja puse, praranda sąvastį, unikalumą, tampa kopriklausomas. Kaip savo noru, užliūliuoti rutinos, užmerkiame akis gyvenimui ir kiek praleidžiame įsisukę į savigraužos verpetą. Norėčiau paminėti, kad knygoje taip pat labai rimtai paliečiamos ir draugystės, bei šeimos vertybės.

Na, o pabaigai tiesiog atkartosiu labai prasmingus Lorenos močiutės žodžius, kad jeigu žmonės santykiuose darytų nuolatines pertraukas ir skirtų daugiau laiko sau, panašių metinių pertraukų gal ir neprireiktų.

Labai įdomi knyga ir autorės rašymo stilius patiko. Du skirtingi laikotarpiai, bet tuo pačiu ir panašūs. Knyga apie meilę, kuri gali būti abipusė ir vienpusė. Beskaitant knygą, kiekvienoje skirtingoje situacijoje yra minimos...

Labai įdomi knyga ir autorės rašymo stilius patiko. Du skirtingi laikotarpiai, bet tuo pačiu ir panašūs. Knyga apie meilę, kuri gali būti abipusė ir vienpusė. Beskaitant knygą, kiekvienoje skirtingoje situacijoje yra minimos keturiasdešimt meilės taisyklių, kurios įkvepia gyvenimui knygos veikéjus. Tai istorija, kuri suteikia įkvėpimo ir kartu graudinanti, nes gyvenimas gali viena ranka duoti, kita atimti.
Panašu, kad tai bus ne paskutinė mano skaityta Elif Shafak knyga. Eilėje laukia Ledinukų rūmai.

Tai prisiminimų knyga, paremta ir tikrais faktais. Apie moters patirtį ir skausmą, likimo smūgius ir džiaugsmo akimirkas, perkaityta greitai , bet labai geras priminimas, kad turime džiaugtis tuo, ką gauname ir tuo, ką...

Tai prisiminimų knyga, paremta ir tikrais faktais. Apie moters patirtį ir skausmą, likimo smūgius ir džiaugsmo akimirkas, perkaityta greitai , bet labai geras priminimas, kad turime džiaugtis tuo, ką gauname ir tuo, ką pasiekiame. Privalome branginti savo šeimą. Dalintis pertekliumi su kitais. Primenama, kad dauguma iš mūsų esame laimingi turėdami namus virš galvos.

Knyga, kurią prarijau.Įdomi istorija, įdomūs charakteriai, greitas siužetas, prabanga, intriga ir šiek tiek nerimo. Bet viskas baigiasi gerai. Truputį pabaigoje nervino fantastikos elementai, bet šiaip raganų ,,reikalus"...

Knyga, kurią prarijau.Įdomi istorija, įdomūs charakteriai, greitas siužetas, prabanga, intriga ir šiek tiek nerimo. Bet viskas baigiasi gerai. Truputį pabaigoje nervino fantastikos elementai, bet šiaip raganų ,,reikalus" stengiausi suvokti perkeltine prasme. Noriu dar Lavisos Spell knygų paskaityti. Smagu, kad ją atradau.

Labai patiko! Tai istorinė knyga, bet ne vadovėlinio tipo su sausoka medžiaga. Čia istorijos papasakotos pačių žmonių kokius įdomius, keistus ir net komiškus įvykius jie išgyveno Antrojo pasaulinio karo metu. Įdomūs...

Labai patiko! Tai istorinė knyga, bet ne vadovėlinio tipo su sausoka medžiaga. Čia istorijos papasakotos pačių žmonių kokius įdomius, keistus ir net komiškus įvykius jie išgyveno Antrojo pasaulinio karo metu. Įdomūs faktai, kuriuos tikrai žino ne visi.

🐭 Nežinau, ar jums taip būna, kad pasiimat skaityti knygą ir jaučiat, kad idėja tai nereali, bet taip iki galo ir neišpildyta? (Neretai taip būna ir su filmais). Aš tada užsigalvoju, kaip būčiau pati rašiusi tokią...

🐭 Nežinau, ar jums taip būna, kad pasiimat skaityti knygą ir jaučiat, kad idėja tai nereali, bet taip iki galo ir neišpildyta? (Neretai taip būna ir su filmais). Aš tada užsigalvoju, kaip būčiau pati rašiusi tokią knygą, bet suprantu, kad geriau pakolkas parašyt nesugebėčiau, nes paprasčiausiai rašyt nemoku 😂. Tai vat toks jausmas buvo skaitant Laura Lindstend romaną “Oneiron”. Mes tikrai ne kartą esame girdėję įvairiausių apmąstymų, kas mūsų laukia po mirties. Vieni tiki pomirtiniu gyvenimu, kiti - reinkarnacija, dar kiti iš viso galvoja, kad po mirties nėra nieko. Šioje knygoje būtent ir rašoma apie tą pomirtinį gyvenimą, tačiau visiškai kitokį nei rojus ar pragaras. Knygoje pasakojama apie 7 moteris, kurios patenka... kažkur. Pačios nesupranta, ar dar gyvos, ar jau mirusios. Visos herojės labai skirtingos, todėl labai įdomu skaityti skirtingus jų išgyvenimus ir paanalizuoti moterų padėtį skirtingose pasaulio šalyse. Bendrai paėmus knyga patiko, bet kaip ir sakiau idėja daug stipresnė nei įgyvendinimas.