Įvardinčiau šią knygą kaip "viską paaiškinanti". Išties, daug "šoninių" istorijų, kurių pagalba buvo paaiškina daug anksčiau kilusių klausimų. Iš esmės gal viena iš informatyviausių ir siužetu įtempčiausių...

Įvardinčiau šią knygą kaip "viską paaiškinanti". Išties, daug "šoninių" istorijų, kurių pagalba buvo paaiškina daug anksčiau kilusių klausimų. Iš esmės gal viena iš informatyviausių ir siužetu įtempčiausių dalių. Skaitant grįžo ir susižavėjimas kai kuriais veikėjais, meilė kuriems buvo pamesta ankstesniuose dalyse, mat atrodė, kad istorija jau išsikvėpusi, o dabar jaučiamas stiprus pasispardymas prieš pabaigą. Tikrai stipri ir įdomi dalis - tiesiog tirpte ištirpo rankose!

Knyga parašyta 1889 metais ir laikoma geriausia šio rašytojo knyga, o tų knygų tikrai buvo ne viena. Aišku, turiu prisipažinti, kad šito rašytojo nežinojau, bet dabar paskaičius kūrinį „Mokinys“, norėčiau ir daugiau...

Knyga parašyta 1889 metais ir laikoma geriausia šio rašytojo knyga, o tų knygų tikrai buvo ne viena. Aišku, turiu prisipažinti, kad šito rašytojo nežinojau, bet dabar paskaičius kūrinį „Mokinys“, norėčiau ir daugiau jo knygų lietuvių kalba rasti.

Kadangi šita knyga iš „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ serijos (žinot, tas knygas rudu viršeliu), tai yra ir platesnė apžvalga apie patį Paul Bourget, jo gyvenimą, jo rašymo stilių, jo knygas. Tai va, pasirodo, kad šis žmogus buvo gerai susipažinęs su Zigmundo Freudo psichoanalizės teorija. Pats studijavo filologiją, literatūros kritiką ir poeziją. Debiutavo kaip poetas. O tada vietoje literatūros kritiko kelio, pasirinko tapti romanistu. Rašoma, kad Paul Bourget žavėjosi tokiais rašytojais kaip Stendhalis, H. De Balzacas. Paul Bourget kūryboje vyrauja žmogaus aistros, pasąmonė, tamsios iracionalios jėgos. Taip pat rašytojas mėgsta, bent šioje knygoje, plačiai aprašyti visus veikėjo pamąstymus.

Kadangi knygos aprašyme parašyta buvo tik tiek: „Tačiau „Mokinys“ ne vien psichologinis, bet ir tezių romanas, nes grindžiamas teze, kad mokytojas atsako už mokinių klaidas“, o knygos pradžia buvo apie vienišą filosofą-psichologą Adrieną Sikstą, pagalvojau, ko tai man tampa panašu į skaitytą „Stepių Vilką“. Galvojau, negi metų pabaigai pasiėmiau sudėtingą knygą? Bet viskas pasikeitė nuo šitos vietos: „...pirmiausia, buvo gautas kvietimas... atvykti į pono Valeto, teismo tardytojo, kabinetą duoti parodymų dėl faktų ir aplinkybių, su kuriomis jis bus supažindintas; antra, vizito kortelę atsiuntė ponia našlė Grelu, kuri prašė Sikstą, kad malonėtų ją priimti rytoj apie ketvirtą valandą, pasikalbėti apie nusikaltimą, kuriuo neteisingai kaltinamas nelaimingas jos sūnus.“ Intriga mesta... ir, pasirodo, kad knyga visai ne apie filosifą Adrieną Sikstą, o apie jaunuolį Roberą Grelu, kuris kaltinamas kažką padaręs. Na, taip, kadangi anksčiau rašiau, kad rašytojas Bourget žavėjosi tokiais rašytojais kaip Stendhalis, H. De Balzacas, na, tai galima rasti panašumų. Tad, jeigu mėgstate Stendhalis, H. De Balzacas ( o aš dar išskirčiau Emile Zola, nes jo knyga „Žmogus-žvėris“ mane taip pat nustebino kaip ir Paul Bourget „Mokinys“), tai rekomenduoju.

Verta demesio ! Sandros Brown knygos visada itraukia nuo pirmo puslapio, bet kazkaip su sia knyga buvo kitaip. Primi keli puslapiai skaitesi padrikai, mintys atrode nenori susifokusuoti ir isitraukti, bet viskas tetruko vos kelis...

Verta demesio ! Sandros Brown knygos visada itraukia nuo pirmo puslapio, bet kazkaip su sia knyga buvo kitaip. Primi keli puslapiai skaitesi padrikai, mintys atrode nenori susifokusuoti ir isitraukti, bet viskas tetruko vos kelis puslapius, o tada buvau jau i traukta i nesibaigianciu ivikiu liuna.
Prasidejo nuo nusisaudymo tarp teroristu ir policijos, gerieciai ir blogieciai. Bet idomumas prasidejo, kai pagrindiniai veikejai susidure i aki vienas su kitu ir kai pradejo lysti i dienos sviesa tikroji paslepta istorija. Pabaiga tikrai nustebino. Buvo ir vietu, kurias nekantravau perskaityti, kas bus toliau.
Negana to buvau supazindinta su zmogaus emocine busena po karo ar ivikiu kare kas mano nuomone siai knygai suteike savotisko prieskonio.

Skaitant šią istoriją mane vis aplankydavo jausmas, jog tai jau kažkur mačiau/skaičiau/girdėjau.. Bent man pasirodė, jog autorė pasirinko pačią paprasčiausią istoriją ir nuėjo pačiu lengviausiu keliu.. Po keletos...

Skaitant šią istoriją mane vis aplankydavo jausmas, jog tai jau kažkur mačiau/skaičiau/girdėjau.. Bent man pasirodė, jog autorė pasirinko pačią paprasčiausią istoriją ir nuėjo pačiu lengviausiu keliu.. Po keletos pirmųjų skyrių numaniau, kaip įvykiai klostysis toliau ir kuo visa ši istorija baigsis.. Bet manyčiau, jei norisi knygos pailsinti galvai, tai tikrai puikiai persiskaitys ir ši. Rašoma, jog ši knyga jau pirmomis savaitėmis pateko į skaitomiausių bei perkamiausių "Amazon" knygų sąrašus. Bent aš tokio gėrio nepajutau ją skaitant 😊

Knyga man patiko. Perskaičiau dviem prisėdimais, nes skaitėsi lengvai ir greitai. Veiksmas įtraukė nuo pradžių. Šiaip kartais atrodė, kad realybėj taip nebūtų ir gal knygą turėčiau vertinti kiek silpniau. Bet aš visada...

Knyga man patiko. Perskaičiau dviem prisėdimais, nes skaitėsi lengvai ir greitai. Veiksmas įtraukė nuo pradžių. Šiaip kartais atrodė, kad realybėj taip nebūtų ir gal knygą turėčiau vertinti kiek silpniau. Bet aš visada palankiau vertinu lietuvių autorių knygas, todėl ir skiriu 5 žvaigždutes. Pirmus naujų metų vakarus praleidau gerai.

Dar viena įdomi autorės istorija. Apie draugystę ir meilę, apie tai, kaip kovojama ir gyvenama su artimų žmonių netektimi. Iš pradžių, vietomis, nesupratau Lauros ir jos poelgių, bet pabaigoje viskas paaiškėja ir sustoja į...

Dar viena įdomi autorės istorija. Apie draugystę ir meilę, apie tai, kaip kovojama ir gyvenama su artimų žmonių netektimi. Iš pradžių, vietomis, nesupratau Lauros ir jos poelgių, bet pabaigoje viskas paaiškėja ir sustoja į savo vietas. Labai tinkama šventiniam laikotarpiui, kai norisi kažko gražaus ir gerai pasibaigiančio :)

Esu nustebusi ir nusivylusi tuo paciu metu. Pradejau skaityti knyga net nezinodama, kad tai apsakymu rinkinys. Tiesiog atsiverciau ir skaiciau, bet skaitant ''Keista Bendzamino Batono istorija'' supratau, kad veiksmas vyksta kazkaip per...

Esu nustebusi ir nusivylusi tuo paciu metu. Pradejau skaityti knyga net nezinodama, kad tai apsakymu rinkinys. Tiesiog atsiverciau ir skaiciau, bet skaitant ''Keista Bendzamino Batono istorija'' supratau, kad veiksmas vyksta kazkaip per greitai, pagalvojau nejau bus apsakymai ir pasirodo, kad taip. Nelabai megstu apsakymus, nes man asmeniskai jie per trumpi, bet vistiek perskaiciau ta knyga, nes kazkaip palikt neuzbaigta sazine neleido. Butent pirmas ir paskutinis apsakymas kazkuo paliko keistai siurpiai malonu ispudi, visi kiti labai jau standartiniai. Bet nustebusi esu butent del Bendzamino Batono istorijos, negalejau patiket, kad apsakymas trunka 40 pulsapiu, o rezisierius sugebejo is to sukurti filma trunkanti virs dvieju valandu. Butent si istorija ir yra verciausia demesio, keista, bet kartu graudi.

Knygos "Prieš tave" tęsinys.. Kaip ir pirma knyga, ši skaitosi lengvai, tekstas nesudėtingas, tačiau įdomus ir tai leidžia lengvai irtis puslapiais tolyn. Istorija nėra kažkuo labai ypatinga, tačiau gyvenimiška. Pasakoja apie...

Knygos "Prieš tave" tęsinys.. Kaip ir pirma knyga, ši skaitosi lengvai, tekstas nesudėtingas, tačiau įdomus ir tai leidžia lengvai irtis puslapiais tolyn. Istorija nėra kažkuo labai ypatinga, tačiau gyvenimiška. Pasakoja apie žmones, praradusius artimuosius, ką jie jaučia, kuo gyvena, kaip sunku yra atsitiesti po netekties. Ir ką pamirštam, kad netektys suvienija mus su kitais, o tai padeda ištverti skausmą. Istorijoje atsiranda ir kitas netikėtas veikėjas, kuris yra vienas iš pagrindinių šioje knygoje. Žodžiu, lengvai skaitoma, puikiu stiliumi parašyta liūdnai smagi istorija. Rekomenduoju lengviems žiemos vakarams.