Šią knygą perskaičiau po Tatuiruotojo. Ta pati stovykla, tas pats metas, bet taip skirtinga. Net tvarka pačioje stovykloje atrodo kitokia, žinoma, pirmojoje labiau Birkenau aprašoma, bet.. Jausmas toks, kad atviriausiai,...

Šią knygą perskaičiau po Tatuiruotojo. Ta pati stovykla, tas pats metas, bet taip skirtinga. Net tvarka pačioje stovykloje atrodo kitokia, žinoma, pirmojoje labiau Birkenau aprašoma, bet.. Jausmas toks, kad atviriausiai, sukrečiamiausiai šia tema parašytas Dievų miškas, tik vieta ne ta.

Labai įdomi, informatyvi bei įtraukianti knyga. Joje gausu pasakojimų apie autoriaus keliones į Černobylio zoną: vienos jų legalios, kitos - ne. Knygoje autorius pasakoja ne tik apie save keliones, jų metu patirtus įspūdžius...

Labai įdomi, informatyvi bei įtraukianti knyga. Joje gausu pasakojimų apie autoriaus keliones į Černobylio zoną: vienos jų legalios, kitos - ne. Knygoje autorius pasakoja ne tik apie save keliones, jų metu patirtus įspūdžius bei išgyvenimus, bet ir skaitytojui pateikia dar negirdėtos informacijos apie Černobylį, atskleidžia, kas yra mitai, o kas tiesa. Taip pat naujausioje knygoje apie Černobylį gali rasti patarimų, kuriuos derėtų žinoti ruošiantis keliauti į uždraustąją zoną. Yra skyrelis, kuriame pasakojamos Černobylio legendos.

Knyga mane labai sužavėjo. Labiausiai atmintyje įstrigo du autoriaus pasakojimai apie jo keliones į zoną. Vienas apie zonoje gyvenantį šunelį, kuris jau puikiai pažįsta dažnai į zoną vykstantį autorių, bet ir puikiai žino jo maršrutą, kuriuo jis keliauja su ekskursijomomis. Nuostabu tai, kad, jei kuris iš turistų atsiskyręs nuo grupės pasimeta, šunelis paima pasiklydėlį už rankos ir veda ten, kur yra numatytas kitas lankomas objektas.

Taip pat didelį įspūdį ir šiltus jausmus sukėlė pasakojimas apie stalkerių buveinę - seną troleibusą. Iki 2015 metų troleibusas buvo žinomas kaop gera vieta nakvynei, tačiau 2015 metais autorius sugalvojo, jog čia gali gimti nauja zonos tradicija. Kitos kelionės metu jis atvežė tuščią sąsiuvinį, kuria parašė palinkėjimą visiems zonoje besilankantiems stalkeriams ir pareiškė, jog sąsiuvinys bus zonos nelegalų registracijos knyga. Kiekvienas troleibusą aplankęs keleivis gali parašyti apie savo žygį. Antroji tradicija - atsargų sandėliukas, kuriame stalkeriai vieni kitiems palieka maisto ir gėrimų. Autorius paliko jame šiek tiek atsargų ir parašė, kad visi stalkeriai gali imti iš jo, ką tik nori, tačiau mainais turi palikti ką nors savo kitiems keliautojams.
Šios dvi gražios autoriaus sugalvotos idėjos prigijo ir tapo tradicijomis. Į zonoje esantį troleibusą užsukantys keliautojai iki šiol sąsiuvinyje pasirašo (autoriaus atvežtasis seniai pasibaigęs, tačiau jau yra užvesti nauji sąsiuviniai) bei naudojasi sandėliuko atsargomis mainais jame palikdami ką nors savo.
Ši knyga - atradimas. Rekomenduoju ją tiems, kurie tiesiog dievina kelionių pasakojimus, legendas ir tiesiog paprastas, gyvenimiškas ir labai nuoširdžiai parašytas istorijas. :)

Visų pirma norėčiau pagirti autorę, nes jai pavyko sukurti tikrai labai realistišką bei įdomų personažą Džo. Patiko ir šis faktas, jog jis dirba knygyne. Dažnai pasakojime minimos knygos.. Man tai labai patiko!
Pats...

Visų pirma norėčiau pagirti autorę, nes jai pavyko sukurti tikrai labai realistišką bei įdomų personažą Džo. Patiko ir šis faktas, jog jis dirba knygyne. Dažnai pasakojime minimos knygos.. Man tai labai patiko!
Pats trileris buvo tikrai įtraukiantis nuo pat pirmųjų puslapių. Knyga puikiai atskleidė ir tai, kokie šiais laikais esame pažeidžiami bei priklausomi nuo socialinių tinklų.. Bei žinoma, jog verta paminėti ir tai, kad reikėtų kiekvienam truputį mažiau viešos informacijos skelbti ir apie save :) Trilerių gerbėjams ši knyga turėtų patikti. Man ji irgi patiko, bet šiek tiek skaitymo malonumą sugadino ir tai, jog teko jau matyti serialą. Jį žiūrėjau tuo metu, kai dar nenumaniau, jog bus knyga. Tad jeigu svarstote ką daryti, siūlyčiau pirmiau skaityti knygą, o tik tuomet žiūrėti serialą.

Pagrindinio itariamojo pasakojimas stebina. Kuo daugiau gilinies tuo labiau jautiesi susipainiojes, o galu galiausiai jau nebezinai kuria istorija tiketi. Patiko pagrindine veikeja Skarpeta, jos mastymas ir poziuris i darba. Geras...

Pagrindinio itariamojo pasakojimas stebina. Kuo daugiau gilinies tuo labiau jautiesi susipainiojes, o galu galiausiai jau nebezinai kuria istorija tiketi. Patiko pagrindine veikeja Skarpeta, jos mastymas ir poziuris i darba. Geras detektyvas, nes buvo visko, nuo nuzudymu ir ju smulkiu aprasymu iki bylos nagrinejimu ir ju sprendimu.