Mėgstu literatūrą, kuri skatina tobulėti. Vos pasirodžius šiai knygai internete pasipylė komentarai, kad dabar tai jau visų perskaičiusių gyvenimas apsisuks 180° kampu. Na ir? Jeigu dar neįsigijote - tai nepirkite ir...

Mėgstu literatūrą, kuri skatina tobulėti. Vos pasirodžius šiai knygai internete pasipylė komentarai, kad dabar tai jau visų perskaičiusių gyvenimas apsisuks 180° kampu. Na ir? Jeigu dar neįsigijote - tai nepirkite ir neskaitykite.

Grynų gryniausias išsisėmusio autoriaus kūrinys. Blogiau už šitą knygą buvo tik „zero waste” aktyvistės rašliavonė „Namai be atliekų”. Tą „knygą” mečiau priėjusi vietą, kur vietoje dantų šepetėlių autorė naudojo nulaužtą medžio šakelę, svečiams liepdavo nenešti vaišių, nes namuose neturi šiukšliadėžių, o batonus kraudavo į pagalvės užvalkalą. Sakykit ką norit, bet sveikas protas visur reikalingas.

Apie redagavimo klaidas „5 valandos klube” jau išvis patyliu. Arba redaktorius visiškas žioplys, arba žiovaudamas norėjo kuo greičiau atsikratyti šios užgriuvusios naštos, kitaip ir nepavadinsi. Aš suprantu, kad šiai dienai populiarioji psichologija „ant bangos”, tačiau tokios banalios, tokios vaikiškos ir „skystos” self-help knygos dar nebuvau skaičiusi.

Viso knygos pasakojimo metu pagrindiniam knygos veikėjui Stounui Railiui ant ausies vis nutūpdavo drugelis. Virš galvos netikėtai praskrisdavo būrys balandžių. Iš krūmų šokinėjo gazelės. Vos spragtelėjus pirštais/pakėlus ranką iš už kampo netikėtai išnirdavo apsauginiai ir patarnautojai. Kas penktam sakinyje iki koktumo jis buvo „verslo magnatas” ir „milijardierius” (čia neva turėjo padaryti įspūdį skaitytojui). Jeigu man būtų 17 metų, gal žvelgčiau kitaip, bet dabar...

Vis laukiau kada gi bus atskleista toji “5 - tos valandos klubo” paslaptis. Na, bet viskas taip dirbtinai užtęsta ir ištempta, kad priėjus tą “paslaptį” ji jau buvo neįdomi. Didelė dalis frazių ir minčių surinkta iš kitų autoriaus knygų.

Ką realiai ši knyga padarė - tai tik sugaišino mano laiką, kurį tikrai galėjau skirti kitai, ženkliai turtingesnio turinio knygai.

Atvirai pasakius iš šios knygos tikėjausi ženkliai daugiau. Stiliumi man ji labai priminė Austin Kleon “Vok kaip menininkas” - aprašomi pasvarstymai apie tam tikrus verslo aspektus iš autoriaus smėlio dėžės. Joje nerasite...

Atvirai pasakius iš šios knygos tikėjausi ženkliai daugiau. Stiliumi man ji labai priminė Austin Kleon “Vok kaip menininkas” - aprašomi pasvarstymai apie tam tikrus verslo aspektus iš autoriaus smėlio dėžės. Joje nerasite aiškių gairių už kurių reikėtų užsikabinti norint “NEdirbti”, tiesiog eiliniai mintyjimai. Nepatiko tai, kad kone 50% knygos apimties užima... paveikslėliai (!) kurių yra kiekviename lape. Iš vaikiškų knygų amžiaus jau išaugau, dabar perku turinį, ne piešinėlius. Silpnoka. Taigi tiek...

Pagal knygos anotaciją tikėjausi kažko kito, tačiau nenusivyliau.
Išbaigti veikėjų charakteriai. Veiksmas vystosi gan vangiai ir nėra taip, kad negalėtum atsitraukti nuo knygos, bet visumoje - įtraukia. Patiko tai, kad tobula...

Pagal knygos anotaciją tikėjausi kažko kito, tačiau nenusivyliau.
Išbaigti veikėjų charakteriai. Veiksmas vystosi gan vangiai ir nėra taip, kad negalėtum atsitraukti nuo knygos, bet visumoje - įtraukia. Patiko tai, kad tobula visuomenė nebuvo perspausta. Nes juk už tobulo paviršiaus dažniausiai slepiasi ne tokie ir tobuli gyvenimai.
Mažai dialogų, tačiau tai savotiškai dera prie knygos turinio.
Gal kiek neįtikėtinas Perlos personažas, nes kur tu rasi paauglę, kuri visiškai nemaištauja ir nesipriešina motinos sprendimams. Nors vėlgi, kai toks gyvenimo būdas ir apart mamos daugiau nieko nėra - gal kitaip ir neįmanoma. Man asmeniškai Mija kėlė dviprasmiškus jausmus ir buvo pats netipiškiausias veikėjas iš visų.
Knyga kelia nemažai aktualių temų (vaiko ir tėvų ryšys; paauglių seksualiniai santykiai ir jų pasekmės, ir sprendimai; rasizmas siekiant įsivaikinti kitokį kūdikį; tobulumo siekis) ir verčia susimąstyti.

Išsamus ir vertingas autorės darbas apie bene garsiausias Lietuvos asmenybes - Darių ir Girėną. Autorė išanalizavo daug medžiagos, skirtingų požiūrių ir kai kada mitais tapusių liudijimų. Vis gi mane nustebino tai, kad...

Išsamus ir vertingas autorės darbas apie bene garsiausias Lietuvos asmenybes - Darių ir Girėną. Autorė išanalizavo daug medžiagos, skirtingų požiūrių ir kai kada mitais tapusių liudijimų. Vis gi mane nustebino tai, kad žinomos žurnalistės darbas nėra lengvai skaitomas, kai kur primena rimtą mokslinį veikalą.

Seniai norėjau perskaityti šią knygą ir mano lūkesčių ji neapvylė. Įdomi asmenybė, pats tikriausias herojus, gelbstintis tuos, kurie pasmerkti. Knygos autoriaus darbas puikus - ne visiems pavyksta tinkamai pavaizduoti...

Seniai norėjau perskaityti šią knygą ir mano lūkesčių ji neapvylė. Įdomi asmenybė, pats tikriausias herojus, gelbstintis tuos, kurie pasmerkti. Knygos autoriaus darbas puikus - ne visiems pavyksta tinkamai pavaizduoti žmonijos herojus. Ir nors pasakojimas "sunkus", apnuoginantis blogį, labiausiai žavi tai, kad net pačiame pragare, tarp visų blogio liuciferių atsiranda kažkas, kuris kovoja dėl vilties ir žmogiškumo.