Puiki, visiškai kitoka fantastika, nei teko susidurti iki šiol. Tačiau reikia pripažinti, kad knyga yra sudėtinga, vertimas taip pat vietomis yra "kampuotas" ir skaitosi sunkiai, bet galiu pasidalinti rekomendacija, kad prieš...

Puiki, visiškai kitoka fantastika, nei teko susidurti iki šiol. Tačiau reikia pripažinti, kad knyga yra sudėtinga, vertimas taip pat vietomis yra "kampuotas" ir skaitosi sunkiai, bet galiu pasidalinti rekomendacija, kad prieš pradėdami skaityti, gerai išstudijuokite knygos pabaigoje esantį "žodynėlį", jis palengvins jūsų kelionę :)

Meilės istorijų karalius parašė dar vieną jausmingą bei jautrią istoriją. Kadaise skaityta "Užrašų knygutė" man paliko neišdildomą įspūdį, tad panorau artimiau susipažinti su šiuo autoriumi.

Kalėdos Manhatane.....

Meilės istorijų karalius parašė dar vieną jausmingą bei jautrią istoriją. Kadaise skaityta "Užrašų knygutė" man paliko neišdildomą įspūdį, tad panorau artimiau susipažinti su šiuo autoriumi.

Kalėdos Manhatane.. Stebuklingas metas, tiesa? Tačiau Megei Dos jis liūdnas. Ji sunkiai serga ir žino, jog laiko nebedaug. Paskutines šių metų dienas ji leidžia savo galerijoje kartu su padėjėju Marku Praisu. Jie kartu puošia kalėdinę eglutę bei tiesiog mėgaujasi vienas kito draugija. Taip besišnekučiuojant Megė jam atskleidžia savo meilės istoriją..
Ji prasidėjo kuomet Megei tebuvo vos šešiolika. Ji atvyko į Okrakoką, miestelį Šiaurės Karolinoje. Čia gyvena jos teta, kuri sutiko priimti nėščią šešiolikmetę į savo namus.
Megė mokosi namuose ir jai pagelbėja Braisas Triketas. Taip po truputį tarp jaunuolių užsimezga ryšys, kuris išauga į šį tą daugiau.

Tai buvo tikrai jautri istorija, kuri manau, jog vienu ar kitu momentu ir mane sujaudino bei palietė.
Nors čia veiksmo nebuvo daug, tačiau skaityti man buvo tikrai įdomu. Nors kartais atrodė, jog yra pateikiama galbūt ir per daug detalių, be kurių būčiau tikrai išsivertusi, tačiau gal tai ir yra Sparkso "kabliukas".
Istorija apie jaunuolių meilę, kuri man pasirodė labai tyra ir graži. Nors Megė atvyko pas tetą nelabai palankiomis aplinkybėmis, tačiau tai nesutrukdė jai sutikti savo gyvenimo meilę.
Šioje istorijoje veiksmas vyksta šventiniu laikotarpiu, tad ši istorija tikrai tinkama skaityti gruodį. Nors čia ir nebus laimingos pabaigos, tačiau istorija tikrai verta būti perskaityta. Mielai pratęsiu pažintį su Sparkso kūryba.

Smalsumas pražudė pelę.. Galima sakyti, jog ir man taip nutiko su šia knyga. Buvo smalsu, kas gi vis dėlto slypi šioje knyhoje, kuri taip garsiai yra aptarinėjama. Ir deja, bet knyga visiškai nepateisino mano...

Smalsumas pražudė pelę.. Galima sakyti, jog ir man taip nutiko su šia knyga. Buvo smalsu, kas gi vis dėlto slypi šioje knyhoje, kuri taip garsiai yra aptarinėjama. Ir deja, bet knyga visiškai nepateisino mano lūkesčių.

Adelina Reili sugrįžta į paveldėtą mirusios močiutės dvarą. Panašu, jog Parsonų dvare ji nėra viena.. Namų koridoriais klaidžioja vaiduokliai, tačiau ne jie Adei kelia baimę.. O paslaptingi įsibrovimai į namus, paliekamos rožės bei grasinnačios žinutės.
Tampa panašu, jog moteris turi persekiotoją.
Dvare Adelina atranda savo prosenelės dienoraščius, kurie pasakoja apie nepažįstamąjį, kuris jai nedavė ramybės. Akivaizdu, jog istorija - linkusi kartotis.

Net nežinau nuo ko ir pradėti.. Numaniau ko galima tikėtis iš dark romance žanro, tad pikantiškos scenos manęs smarkiai nešokiravo, nors ir nesupratau kaip kažkam tokie dalykai gali patikti. Juolab, kai yra daromi prieš moters valią. Na, bet kiekvienam savo 🤭 Beet manęs visiškai neįtikino visa istorija. Skaitant šią knygą Zeidas man kėlė juoką. Jis vaizduojamas kone didvyris, kuris visur lengvai patenka, viską apeina ir joks įstatymas jam negalioja. Nors jis ir atliko gerą darbą bei stengėsi išardyti blogiukų tinklus, tačiau man čia ir nesuėjo galai.. Jo elgesys su Adelina, kirtosi su tuo, kokiu jis dėjosi esąs.
Mane tikriausiai labiausiai intrigavo Adelinos prosenelės dienoraščio ištraukos. Tad tikriausiai šitas dalykas man šioje knygoje ir patiko labiausiia.
Buvo įdomu išeiti iš komforto zonos bei susipažinti su nauju žanru. Kažką dark romance manau, jog norėsiu perskaityti ateityje, bet abejoju, jog tai bus H. D. Carlton knygos.

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo bent penkerius metus, o gal ir daugiau, jau nebepamenu, o ją perskaityti užtruko netoli dviejų metų. Galvojau, kad esu gal kiek per kvaila, kad būčiau sugebėjusi perskaityti griečiau, bet...

Knyga, kuri mano lentynoje gulėjo bent penkerius metus, o gal ir daugiau, jau nebepamenu, o ją perskaityti užtruko netoli dviejų metų. Galvojau, kad esu gal kiek per kvaila, kad būčiau sugebėjusi perskaityti griečiau, bet skaitant autorės baigiąmąjį žodį, nusiraminau, ji ir rekomenduoja knygą skaityti lėtai, su pertraukomis, pamąstymais. Ir tikrai, buvo laikotarpių, kai knygą tiesiog atidėdavau, nes man jos buvo per daug, per intensyvu, o kartais kaip tik per lėtai, per mažai... Tai knyga, kurios neperskaitysit per mėnesį, o jei net ir pavyktų, bijau, kad nusivilsit ir liksit nesupratę. Tai knyga, kurią turi perskaityti kiekviena moteris, bet ne per prievartą, dabar net nesistebiu, jog tiek laiko jos neliečiau, nors perskaityti labai norėjau, bet nebuvo to jausmo, ir džiaugiuosi, kad laukiau, nes tikrai šiai knygai reikia tam tikros brandos, praeitų etapų ir tinkamo laiko. Nerekomenduoju pulti skaityti, bet tikrai skatinu turėti omenyje, jog tokia knyga egzistuoja ir, kai jau pajausite, pasinerti į kitokią kelionę.
Knygoje pasakojami mitai ir pasakos, autorė aiškina jų kilmę ir prasmę, analizuojamas moters gyvenimas ir jo etapai. Sunku apsakyti turinį, jame gau su visko. Neslėpsiu, kartais įsijungdavo tas kvailo proto skepsis, kad jei nori, kiekviename tekste gali įžvelgti kokią tik nori potekstę ir ją pritempti taip, kaip tau reikia, šis proto atmetimo reiškinys man dažnai pasireiškia skaitant mokslinius tekstus ir aš nieko negaliu sau padaryti, tikriausiai nesu tiek išsilavinusi ir mano protas tiek neveža. Bet knyga tik dar labiau sustiprino norą kiek dažniau pritildyti tą protą ir paklausyti nuojautos, kurią turiu beprotiškai stiprią, bet per tiek metų, mokytai naudotis protu, ją buvau užspaudusi ir dabar reikia mokytis ją paleisti, įgalinti.
Visai nesitikėjau, kad knyga sukels tiek jausmų ir apmąstymų, bus nuverktas ne vienas posmas, todėl nuoširdžiai rekomenduoju, visoms moterims sulaukti tinkamo laiko šiai knygai, ir žinau, kad kažkuriuo gyvenimo periodu skaitysiu dar kartą ir atrasiu jau visai kitus dalykus.
P. S. Labai įdomu, jog knygoje radau "Baltaragio malūno" pradžios analogą ir tarp autorės rekomendacijų - ir lietuvių autorė.

Jau ne vienas Sally psichologinis trileris yra perskaitytas ir man patinka kaip ji rašo. Tikrai pakėlė ūpą gauta jos nauja knyga, tad nieko nelaukusi ėmiau ir ją perskaičiau.

Stivenas susipažįsta su Hetera ir nusprendžia...

Jau ne vienas Sally psichologinis trileris yra perskaitytas ir man patinka kaip ji rašo. Tikrai pakėlė ūpą gauta jos nauja knyga, tad nieko nelaukusi ėmiau ir ją perskaičiau.

Stivenas susipažįsta su Hetera ir nusprendžia susituokti. Tik yra šiokia tokia problemėlė.. Pirmiausia jis turi išsiskirti su savo žmona Pamela, kuri serga demencija ir pati nelabai suvokia savo veiksmus.
Stiveno dukros Reičelė ir Talė kiek įtariai žiūri į naują tėčio mylimąją. Nepanašu, jog jai rūpi tėčio pinigai.. Tačiau akivaizdu, jog kažkas vis dėlto už viso to slypi.

Negalėčiau pasakyti, jog ši istorija prikaustė mano dėmesį nuo pačio pirmojo puslapio. Taip nebuvo.. Reikėjo truputį laiko įsivažiuoti, tačiau tai padarius knyga skaitėsi gana lengvai bei įdomiai.
Autorė sukūrė gana tikroviškus bei tokius veikėjus, apie kuriuos norėjosi sužinoti viską. Tikriausiai labiausiai man patiko Reičelė. Nors jos praeitis ir skaudi, tačiau ji puikiai au viskuo susitvarkė, nors ir savais būdais.

O Stivenas mane šiek tiek erzino. Perdėtas globėjiškumas bei visažiniškumas. Ir realybėje nemėgstu tokių žmonių. O dar kiti dalykai, kurie išaiškėjo.. Teks ir Jums perskaityti šią knygą, jog sužinoti apie ką aš čia.

Daugiau nelabai ką ir galiu papasakoti, jog nesugadinčiau skaitymo malonumo. Tad imkite šį trilerį ir skaitykite, jeigu norisi gana neįpareigojan“ io, tačiau vienos šeimos paslaptis narpliojančio kūrinio.
Paslapčių čia tikrai nepritrūks.

Visuomet labai džiaugiuosi kuomet pamatau, jog vis daugiau naujų rašytojų atsiranda Lietuvos padangėje. Tad tikrai laukiau pasirodant debiutinės Elitos knygelės. Galiu pasakyti tiek, jog gaila, kad ji tokia trumpa.....

Visuomet labai džiaugiuosi kuomet pamatau, jog vis daugiau naujų rašytojų atsiranda Lietuvos padangėje. Tad tikrai laukiau pasirodant debiutinės Elitos knygelės. Galiu pasakyti tiek, jog gaila, kad ji tokia trumpa.. 🤭

Pradėjus skiatyti susipažįstame su Erniu. Bėgant tekstu, atrodo, jog galima justi tą atsėlinančią blogio nuojautą.. Tiesiog jauti, jog tuoj kažkas nutiks.. Kažkas tokio, kas pakeis gyvenimą negrįžtamai.
Taip nutiko ir šiam vaikinui. Buvo apmaudu skaityti apie tai, kokie žmonės greiti pasmerkti yra vienas kitą. Net nepasigilinant bei nežinant visos tiesos.Ir tampa labai lengva įtikėti tuo ir pačiam. Ypač kai nusisuka net patys artimiausi žmonės. Ernio juntama desperacija tarsi persiduoda ir man.. Elita labai paprastai bei įtaigiai kuria psichologinę įtampą, kuri greitai pasiekia aukščiausią tašką.
Be galo patiko man gamtą bei žmogų sujungiantis ryšys. Elita nuostabiai aprašė tai 😍
Nors ir trumputė ši siaubo istorija, tačiau tikrai verta skaitytojų dėmesio. Tikiuosi, jog kursi ir toliau ir pradžiuginsi mus! 🖤

Tęsiu sau duotus pažadus ir vis dažniau į savo knygų lentyną bei širdį įsileidžiu fantastų žanro knygas. Nors tikrai visuomet labiausiai mane domina knygos turinys, tačiau ši knyga mane tiesiog papirko savo viršeliu....

Tęsiu sau duotus pažadus ir vis dažniau į savo knygų lentyną bei širdį įsileidžiu fantastų žanro knygas. Nors tikrai visuomet labiausiai mane domina knygos turinys, tačiau ši knyga mane tiesiog papirko savo viršeliu. Labai dailus ir tikrai traukiantis akį 😍

Runės gyvenimas staiga pasikeitė negrįžtamai. Revoliucija visas raganas pavertė atstumtosiomis. Taip pat tie, kurie joms padeda gali sulaukti atitinkamos bausmės. Mergina puikiai suvokia, jog teks alėpti savo tikrają tapatybę bei stengtis tiesiog išgyventi.
Netikėtai ji atranda savają misiją, kuri - padėti kitoms raganoms. Taip Runė tampa Purpurine plaštake. Ieškant naudingos informacijos susiduria jos ir Gideono Šarpės keliai. Jis negailestingas raganų medžiotojas, kuris Runei labai pavojingas, tačiau mergina ketina riizkuoti vardan savo tikslo.
Po truputį pradeda megztis jausmai, kuriems jie abu neketina taip lengvai pasiduoti.. Gideonui labiauskia neduoda ramybės štai kas.. Jei Purpurinė plaštakė ir Runė yra vienas ir tas pats žmogus?

Ši knyga mano dėmesį prikaustė nuo pat pirmojo puslapio. Man patiko Runė bei jos kuriama asmenybė. Labai daugialypė bei charizmatiška mergina apie kurią man norėjosi sužinoti šiek tiek daugiau.
Autorė labai subtiliai ir intriguojančiai įpynė visą raganų gyvenimą, burtus bei visus kitus raganiškus dalykėlius. Buvo labai labai įdomu skaityti. Ir žinoma romantinė linija.. Ši romantasy istorija buvo slow-burn, bet čia viskas labai puikiai tiko bei detėjo. Man patiko, jog veikėjai nenėrė stačia galva į jausmų vandenyną. Taip man buvo tik dar įdomiau skaityti.
Kūtiniui artėjant į pabaigą autorė pažėrė ir keletą jautrių momentų, kurie suvirpino ir mano širdelę. Tad man buvo tikrai įdomu skaityti ir mėgavausi šia istorija. Tikiu, jog prie to prisidėjo ir puikus Manto Barco vertimas 😎👌🏻
Istorija baigėsi taip, jog galime numanyti, jog viskas tik prasideda.. Tad nekantriai lauksiu tęsinio!

Daug gražių žodžių sulaukusi ši knyga, suviliojo ir mane. Nors šiek tiek gąsdino nemaža šios istorijos apimtis, tačiau baimintis tikrai nebuvo ko.

Šis pasakojimas apie tris vienos giminės kartas. Juos visuomet ištinka ta...

Daug gražių žodžių sulaukusi ši knyga, suviliojo ir mane. Nors šiek tiek gąsdino nemaža šios istorijos apimtis, tačiau baimintis tikrai nebuvo ko.

Šis pasakojimas apie tris vienos giminės kartas. Juos visuomet ištinka ta pati bėda, bent vienas iš šeimos narių nuskęsta. O vietovė, kurioje jie gyvena - apsupta vandens.
Vos dvylikos metų mergaitė iškeliauja į savo tuoktuves, nors jaunikis jai lengvai galėtų būti tėvu.
Taip po truputį prasideda be galo gyva, kupina praradimų bei atradimų istorija.
Skaitant buvo galima jausti, jog autorius įdėjo be galo daug širdies bei darbo, jog sukurtų tokią pagaulią bei visa apimančią knygą. Nors joje netrūko skausmo bei širdį veriančių epizodų, tačiau buvo galima atrasti ir gražių akimirkų. Nors tiesą pasakius, man šioje knygoje norėjosi nors truputėlį daugiau šviesos. Kai mirdavo dar vienas šeimos narys, pagalvodavau.. Na kiek gi gali nesisekti vienai šeimai?
Autorius labai gražiai papasakojo apie tuometinį Indijos gyvenimą, mediciną bei politiką. Buvo tikrai įdomu iš arčiau susipažinti su šia kultūra.
Negalėjau atsižavėti autoriaus talentu, tiek skirtingų veikėjų sujungti į vieną. Buvo tiesiog nuostabu. O kūrinio atomazga tikrai nustebino ir mane.
Jeigu ieškote išskirtinės, įtraukiančios bei gyvenimiškos knygos, tikrai rekomenduoju "Vandens pažadą".

Visas pasaulis eina dėl šios serijos iš proto. Niekada nebuvau prieš fantastikos žanrą, tačiau dabar po truputį jos vis daugiau pasirodo Lietuvoje ir man pasidarė smalsu. Tad ar pavyko Rebeccai mane nustebinti?

Violeta...

Visas pasaulis eina dėl šios serijos iš proto. Niekada nebuvau prieš fantastikos žanrą, tačiau dabar po truputį jos vis daugiau pasirodo Lietuvoje ir man pasidarė smalsu. Tad ar pavyko Rebeccai mane nustebinti?

Violeta Sorengeil manė, jog ramiai leis dienas raštininkų kvadrante apsupta knygų bei istorijos. Tačiau jos motina - generolė ir ji įsakė Violetai prisijungti prie kandidatų, kurie nori tapti drakonų raiteliais.
Violeta yra viena iš mažiausių bei trapiausių merginų.. Niekam ne paslaptis, jog drakonai su tokiais žmonėmis nesusisaisto.
Merginai nelieka kito, kaip tik išgyventi. Pastaruoju metu drakonų, kurie ryžtųsi susisaistyti yra žymiai mažiau nei kadetų. Tad dėl laisvo drakono, jie pasiryžę net nužudyti.
Kiekviena diena tampa kova dėl išlikimo. Ir nors Violeta nėra pati stipriausia kovotoja, tačiau ji yra viena iš protingiausių, o kaip žinote, protas taip pat vienas iš galingiausių ginklų.
Raitelių kvadranto sparno vadas Ksaidenas Riorsonas pasiryžęs Violetą nužudyti vien dėl keršto jos motinai..

Užvertusi paskutinį knygos puslapį galiu pasakyti tik tiek.. Kur aš buvau anksčiau? 😱
Jeigu Jūs taip pat kaip ir aš manote, jog romantasy žanras ne Jums, galbūt verta pagalvoti iš naujo? Būtent taip man nutiko su šia knyga. Yarros mane tiesiog įsiurbė į savo nuožmų, kupiną magijos bei paslapčių pasaulį. Kiekvieną laisvą minutę norėjosi skaityti, o jeigu to nedariau, mano mintys sukosi apie šią knygą.
Mane papirko Violetos empatiškumas, ryžtingumas bei paprastumas. Be galo džiaugiusi, jog autorė nesukūrė ir net neketino jos paversti tobula. Violeta atsiskleidė su visais savo trūkumais bei privalumais. Ir tai buvo N U O S T A B U! O kuomet knygoje pasirodė drakonai, pasidarė tik dar įdomiau! Taip taip 🤭 Galite net neabejoti, jog susidūrus Violetos ir Ksaideno keliams netrūko kibirkščių. Labai buvo smagu skaityti apie jų besirituliojančius santykius. Netrūko draugystės, humoro bei aistros. Ilgai nelauksiu ir čiupsiu antrą serijos dalį. Istorijos pabaiga sukėlė nemažai klausimų. Jei vis dar dvejojate ar verta skaityti? Nedvejokite! 🖤

Įtraukianti, lengvai skaitoma ir jautri istorija.
Ar gali vienai šeimai taip nesisekti?.. Sakoma, kad bėda viena nevaikšto. Bet keliauja tokiais mastais?..
Skaitai ir užjauti, pergyveni su pagrindine veikėja ir pyksti dėl...

Įtraukianti, lengvai skaitoma ir jautri istorija.
Ar gali vienai šeimai taip nesisekti?.. Sakoma, kad bėda viena nevaikšto. Bet keliauja tokiais mastais?..
Skaitai ir užjauti, pergyveni su pagrindine veikėja ir pyksti dėl nrteisybės ar tiesiog sunkios būties.
Visgi meilės linija tarp Vanso ir Ostinos - ganėtinai neįtikima - tikra meilės opera: praktiškai neįgyvendinama tarp tokių skirtingų pasaulių, laiko tarpsnio ir amžiaus. Tačiau po tiek negandų ir sunkumų - laiminga pabaiga buvo būtina, nors ir nerealistiška.
Patiko.