Šiaip ne taip perskaičiau. Į rankas paėmiau šią knygą, nes tai klasika, bet teko nusivilti. Šiai knygai atitiktis būtų A. Škėmos "Balta drobulė". Skaitau ir nesuprantu ką skaitau. Toks jausmas, kad gerai apsirūkius...

Šiaip ne taip perskaičiau. Į rankas paėmiau šią knygą, nes tai klasika, bet teko nusivilti. Šiai knygai atitiktis būtų A. Škėmos "Balta drobulė". Skaitau ir nesuprantu ką skaitau. Toks jausmas, kad gerai apsirūkius reikėtų skaityti ją.

Galiu tik pritarti esamiems komentarams apie knygą, kadangi pasakyti ką nors daugiau ar įdomiau, būtų tikrai sunku. Humoras knygoje - puikus. Gal gan savotiškas ir suktas, ne koks nors tiesmukas, bet nuo to pasidaro tik įdomiau...

Galiu tik pritarti esamiems komentarams apie knygą, kadangi pasakyti ką nors daugiau ar įdomiau, būtų tikrai sunku. Humoras knygoje - puikus. Gal gan savotiškas ir suktas, ne koks nors tiesmukas, bet nuo to pasidaro tik įdomiau ir smagiau skaityti. O veikėjai - taip pat savotiškai įdomus. Kiekvienas savitas, mano manymu, sunkiai nuspėjimas. Nors man šiek tiek pritrūko detalesnio įsigilinimo į veikėjų charakterius, jų pristatymo. Kita vertus, pakako ir tiek, kad bent minimaliai būtų galima susidėlioti veikėjų charakterius bei bruožus.

Kaip ir pirmoji serijos dalis, taip ir ši, tiesiog prikaustė mano dėmesį. Tiesą sakant knygoje buvo apstu žiaurių nusikaltimo scenų, kurios pasirodė tikrai šiurpios. Skaitant knygą jaučiasi, jog autorius savo namų darbus...

Kaip ir pirmoji serijos dalis, taip ir ši, tiesiog prikaustė mano dėmesį. Tiesą sakant knygoje buvo apstu žiaurių nusikaltimo scenų, kurios pasirodė tikrai šiurpios. Skaitant knygą jaučiasi, jog autorius savo namų darbus atliko tiesiog puikiai. Viskas pateikta labai konkrečiai bei realiai.
Kam patinka šio žanro knygos, tikrai verta perskaityti ir "Egzekutorių". Ši knyga neleis atsikvėpti, kol neužversite paskutiniojo puslapio. Jau su nekantrumu laukiu pasirodant ir trečiosios šios serijos knygos.

Stipri. Sakyčiau šitą knygą skaitant pagauni save analizuojant viską. Analizuoji knygą, analizuoji veikėjus ir galiausiai žiūri, kad pradedi mastyti apie realius žmones, kad pilną tokių situacijų ištikrūjų. Skaitant tą...

Stipri. Sakyčiau šitą knygą skaitant pagauni save analizuojant viską. Analizuoji knygą, analizuoji veikėjus ir galiausiai žiūri, kad pradedi mastyti apie realius žmones, kad pilną tokių situacijų ištikrūjų. Skaitant tą vietą apie Keną ir jo tobulą šeimą, net šiurpas nukrėtė. Tas suvokimas, kad mes dažnai užsidedame kaukes ir vaidinam viską esant tobulą ir aplinkui niekas net itarti negali, kad esi ant ribos. Slapta vyliausi, kad tai pagrobtai merginai pavyko ištūkti iš dėžės, vis dėl to buvo įkalinta medinėje dėžėje. Nes būtent ši idėja ir paskatino skaitytį šią knygą. Tikrai stipri ir verta dėmesio knyga.

Tikėjausi truputį daugiu, susidarė įspūdis, kad pagrindinė knygos mintis vis dėlto ne ekologinė katastrofa, bitės ar dar kas, o tėvų lūkesčių neišpildantys vaikai ir tų pačių tėvų užsispyrėliškas nenoras matyti...

Tikėjausi truputį daugiu, susidarė įspūdis, kad pagrindinė knygos mintis vis dėlto ne ekologinė katastrofa, bitės ar dar kas, o tėvų lūkesčių neišpildantys vaikai ir tų pačių tėvų užsispyrėliškas nenoras matyti realybės, kurioje ne jie svarbiausi, bet apskritai knyga įtraukianti, išlaikyta intriga ir „tarp eilučių“ palikta vietos pamąstymams.

Nemari klasika. Paauglystėje Žiulio Verno knygas "rijau", visos jos labai patiko. Buvau skaičius ir šią, bet išvydus naują jos leidimą, panorau įsitikinti ar ir dabar ji bus man įdomi. Atsakymas sau - net labai. Įdomūs...

Nemari klasika. Paauglystėje Žiulio Verno knygas "rijau", visos jos labai patiko. Buvau skaičius ir šią, bet išvydus naują jos leidimą, panorau įsitikinti ar ir dabar ji bus man įdomi. Atsakymas sau - net labai. Įdomūs personažai (čia sutinkami ir kiti rašytojo pamėgti herojai - kapitonas Grantas, jo vaikai, Airtonas, paslaptingasis Nemo), daug išmokantys jų nuotykiai ir prasminga pati knygos idėja.