Pirmoji mano skaityta Jude Deveraux knyga. Tad paliko neblogą įspūdį; knyga šiek tiek kitokia nei tikėjausi: ne nelaimingų/laimingų meilių, ne intrigų ar nusikaltimų kupinas siužetas, bet šiek tiek fantastikos, netikėtumo ...

Pirmoji mano skaityta Jude Deveraux knyga. Tad paliko neblogą įspūdį; knyga šiek tiek kitokia nei tikėjausi: ne nelaimingų/laimingų meilių, ne intrigų ar nusikaltimų kupinas siužetas, bet šiek tiek fantastikos, netikėtumo ir pojūtis, kad reikia gyventi šia diena besimėgaujant užlieja moterišką širdį. Knyga, sakyčiau, pritaikyta moterims.
Skaitosi lengvai ir maloniai.
Rekomenduoju vasaros skaitiniams prie jūros. :)

Patraukė vien įdomus pasakojimo stilius. Paskaičius aprašymą atrodo gana patraukliai: jautrus daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Taip, istorija dėliojama iš pasakojimo gabaliukų apie sūnaus meilę tėvui, tėvo meilę...

Patraukė vien įdomus pasakojimo stilius. Paskaičius aprašymą atrodo gana patraukliai: jautrus daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Taip, istorija dėliojama iš pasakojimo gabaliukų apie sūnaus meilę tėvui, tėvo meilę sūnui, meilę savo partneriui ir kartais nušokama į kitus laikus, ką galima pavadinti pasakotojo "savęs ieškojimu".
Savotiškai įdomi, tačiau neįtraukė, galbūt dėl to, kad gyvenimas ne lietuviškas. Matyt, ne taip paprasta suprasti kitą tautą, jos papročius, įpročius, tikėjimą, prietarus ir istorinius išgyvenimus.

Nesu didžiausia Noros Roberts gerbėja, tačiau ši knyga visai patiko. Neužtrukau prisiminti apie ką ji.
Kaip ir visos šios autorės knygos - skaitosi lengvai ir puikus skaitinys atostogoms.
Istorija pati savaime nėra linksma,...

Nesu didžiausia Noros Roberts gerbėja, tačiau ši knyga visai patiko. Neužtrukau prisiminti apie ką ji.
Kaip ir visos šios autorės knygos - skaitosi lengvai ir puikus skaitinys atostogoms.
Istorija pati savaime nėra linksma, tačiau knyga neliūdina. Istorija apie skirtingai tragediją išgyvenančius žmones, ir apie viso to kaltininką.

Man labai patiko. Kadangi pastaruoju metu nemažai domėjausi Švedija, čia buvo šiek tiek informacijos apie tą patį, bet kiek iš šono. Esu žiūrėjusi ir filmų bei skaičiusi apie samius bei apie suomių vaikų "desantą" į...

Man labai patiko. Kadangi pastaruoju metu nemažai domėjausi Švedija, čia buvo šiek tiek informacijos apie tą patį, bet kiek iš šono. Esu žiūrėjusi ir filmų bei skaičiusi apie samius bei apie suomių vaikų "desantą" į Švediją karo metu. Tai knygoje rasta informacija dar labiau papildė susidarytą paveikslą. Šiaip pati knyga gana informatyvi, skaitosi lengvai.

E. M. Remarque (1898m. – 1970m.) – vokiečių rašytojas. Klasikas.

Mėgstu aš šį rašytoją. Jis labai gerai vaizduoja sunkiu laikotarpiu gyvenančius žmones. Kaip asmenybes įtakoja aplinka? Bet aplinka ne ta, kurioje...

E. M. Remarque (1898m. – 1970m.) – vokiečių rašytojas. Klasikas.

Mėgstu aš šį rašytoją. Jis labai gerai vaizduoja sunkiu laikotarpiu gyvenančius žmones. Kaip asmenybes įtakoja aplinka? Bet aplinka ne ta, kurioje tiesiog gyveni, bet visa santvarka, visa politika. Kaip valdžios sprendimai veikia įprastų žmonių gyvenimus ir kokias jie tada turi savo kasdienybes.

E. M. Remarque veikėjas paprastai yra nelaimingas žmogus: jo mintys kasdien šokinėja nuo gyvenimo iki mirties, nuo mirties iki gyvenimo, o kai ateina vienatvė visada padeda alkoholis. Ir viskas niūru aplinkui. Net saulės lauke mažai. Veikėjai tokie jauni pagal metus, o senoliai pagal patirtis. Aišku, visiškai juodą padėtį šiek tiek gelbsti meilė ir draugystė. Bent šioje knygoje trijų vyrukų draugystė yra labai stipri. Pirmą pasaulinį karą išgyvenę jaunuoliai sulimpa į tvirtą trijulę. Yra dalykų, kurie būna stipriau už saugumą, už turtą, už pinigus – trijų veikėjų atsidavimas vienas kitam.

Tikrai esu skaičiusi ne vieną šio autoriaus knygą. Kiekvienoje knygoje rašytojas parašo labai daug taiklių situacijų ir frazių, kurios labai tiesios. Bet turėčiau pasakyti, kad knygos „Vakarų fronte nieko naujo“ ar „Laikas gyventi ir laikas mirti“ vis dėlto ir toliau išlieka mano favoritėmis.

Kai kuriems iš Jūsų gali pasirodyti ir sakysite, jog tokios knygos nėra vertos dėmesio bei gaišti laiką, o man atrodo priešingai. Kartais man taip norisi tiesiog pasinerti į kupiną jausmų istoriją, bei pamiršti viską...

Kai kuriems iš Jūsų gali pasirodyti ir sakysite, jog tokios knygos nėra vertos dėmesio bei gaišti laiką, o man atrodo priešingai. Kartais man taip norisi tiesiog pasinerti į kupiną jausmų istoriją, bei pamiršti viską aplinkui, o tik skaityti ir skaityti. Ir šį puikų jausmą man visuomet suteikia Donatos knygos. Jos knygose galima atrasti visą jausmų vandenyną, žiupsnelį erotikos bei įvairiausius kitus jausmus apimančią paletę.
Tad skaitant šią knygą tikrai nereikia ieškoti gyvenimos prasmės, o tiesiog mėgautis gera istorija, kurios negalėsite padėti į šoną, kol neužversite paskutiniojo puslapio. Taip šį kartą nutiko ir man 🤭
Nuoširdi mano rekomendacija tiems, kuriems norisi jausmingos istorijos. Čia to rasite su kaupu 📚

Romane pasakojama apie jauną merginą, kuri, norėdama užsidirbti, nusprendžia išvažiuoti į užsienį, bet tampa prekybos žmonėmis auka. Mane sudomino, jog norvegų autorė rašo apie paauglę iš Lietuvos.
Žinoma, imdama tokio...

Romane pasakojama apie jauną merginą, kuri, norėdama užsidirbti, nusprendžia išvažiuoti į užsienį, bet tampa prekybos žmonėmis auka. Mane sudomino, jog norvegų autorė rašo apie paauglę iš Lietuvos.
Žinoma, imdama tokio siužeto knygą, net nesitikėjau, jog tai bus švelnus pasakojimas, bet net ir pati nustebau, dėl savo jautrumo šiai temai. Tai tikrai nebuvo ta knyga, kurią norėčiau griebti ir perskaityti vienu prisėdimu. Kiekvieną kartą prieš atsiverčiant, jau imdavo nerimas, kokius siaubus šįkart atskleis puslapiai...
Visą laiką taip ir atrodė, jog situacija yra tiesiog be išeities, visiškai beviltiška. Labai tikėjausi aiškesnės pabaigos, bet teko pasitenkinti parašytaja.