Knygoje galima atrasti naudinų patarimų, kaip išvalyti savo mintis ir ugdyti valią. Viskas išdėstyta aiškiai, suprantamai ir paprastai. Daugelis gyvenimiškų frazių yra gridėtos ir žinomos, tačiau sudėtos į vieną knygą....

Knygoje galima atrasti naudinų patarimų, kaip išvalyti savo mintis ir ugdyti valią. Viskas išdėstyta aiškiai, suprantamai ir paprastai. Daugelis gyvenimiškų frazių yra gridėtos ir žinomos, tačiau sudėtos į vieną knygą. Kiekvienas ras kažką tinkamo sau. Patarčiau knygą įsigyti, nes pravartu pasižymėti, pasibraukti kai kurias mintis, pasirašyti komentarus ar pastabas. Taip pat knygoje yra vietų, kurias reikia užpildyti. Perskaičius knygą ir išsigryninus, atsirinkus informaciją, galima susikurti puikų saviugdos ir tobulėjimo planą, pateiktą medžiagą integruojant sau. Tai puiki paspirtis kažką keisti.

"Buvo akimirkų, kai pasiryžusi prabilti nesugebėdavau ištarti nė žodžio. Turėjau grįžti ir viską surašyti. Nesiveržk iš karto sužinoti paslapties, neskubėdama įsigilink į savo šeimos istoriją! Tu viską sužinosi. Ir...

"Buvo akimirkų, kai pasiryžusi prabilti nesugebėdavau ištarti nė žodžio. Turėjau grįžti ir viską surašyti. Nesiveržk iš karto sužinoti paslapties, neskubėdama įsigilink į savo šeimos istoriją! Tu viską sužinosi. Ir tik tada padarysi išvadas. Apie mane ir apie prakeiksmą".



"Maorės prakeiksmas" turėtų patikti visoms, kurios žavisi meilės istorijomis ar serialais. Tik ši knyga nėra apie laimingą meilę. Priešingai, ji apie tokią meilę, kuri iš kartos į kartą neša nelaimes ir skausmą. Žmogus - tai tik mažytis likimo žaislas, bejėgis prieš gyvenimo audras ir negandas...

Šis romanas yra apie stiprias, bet nelaimingas asmenybes. Knygos centre - kelių kartų mylinčios moterys. Istorija prasideda tuomet, kai Ana išteka už nemylimo vyro ir jų santuoka, suprantama, nenusiseka. Vyras susiranda meilužę maorę (senosios N. Zelandijos gentis), kuri nuo jo pastoja, tačiau nenorėdamas susilaukti palikuonių, vyras pakelia prieš ją ranką ir moteris kūdikį praranda. Šitaip įskaudinta maorė prakeikia savo skriaudėją, pasiųsdama negailestingą likimą ištisoms šios šeimos kartoms.

Knygoje vaizduojamos visos giminės pastangos išlikti ir pabėgti nuo protėvius užgulusio prakeiksmo. Iš esmės, visos istorijos labai panašios - moterys (kurios ir yra pagrindinės romano herojės) išteka už nemylimų vyrų ar pamilsta joms nepasiekiamus, augina vaikus vienišos, nes jų mylimieji tragiškai žuvo. Daugiau nei 400 puslapių kone identiškų istorijų ir veikėjų! Laimei, paraleliai pasakojama istorija ir iš kito galo: vokietė Sofija aiškinasi savo mamos žūties aplinkybės ir netikėtai susiduria su šeimos paslaptimis. Čia jau galima aptikti ir detektyvo elementų, ir net šiek tiek įtampos. Paaiškėja, kad Sofija yra Anos propropro...vaikaitė, tad prakeiksmas turėtų pasiekti ir ją.

Įdomus pasakojimo išdėstymas, neįprasta tema, tačiau tik tiek. Daugiau knygoje neradau nieko nei vertingo, nei gražaus, nei įsimintino. Manau, kad subtilesnio literatūrinio skonio skaitytojams ji nelabai patiks, tačiau nuobodžiaujančioms namų šeimininkėms - pats tas!

Šią knygą vis ruošiausi perskaityt gerus 6 mėn, tad pagaliau... projekto bei viruso dėka susikaupiau :)

Visų pirma norėčiau palinkėti autoriui, šią knygą išplėsti į rimtą veikalą - tema labai įdomi ir svarbi, tačiau...

Šią knygą vis ruošiausi perskaityt gerus 6 mėn, tad pagaliau... projekto bei viruso dėka susikaupiau :)

Visų pirma norėčiau palinkėti autoriui, šią knygą išplėsti į rimtą veikalą - tema labai įdomi ir svarbi, tačiau "Daugiatautė Lietuva. Lietuvos etninių mažumų istorija" gan paviršutiniška. Gal reikėjo imti trumpesnį, tarkim tik LDK laikotarpį, bet išsamiau aprašyti. Pasidalinsiu keliomis knygoje rastomis įdomybėmis:

* LDK XV-XVI a. gyveno virš 20 etninių grupių žmonių (didelis skaičius tiems laikams), o 2001 m. - 115 tautybių atstovų.

* Vilniuje, dabartinėje Vokiečių g. ir jos apylinkėje, valdant Gediminui, čia gyveno Vokiečių bendruomenė, tad gatvės pavadinimas nėra laužtas iš piršto.

* Lietuvoje be lietuvių, lenkų, rusų, gudų, totorių, čigonų dar gyveno ir didelę reikšmę turėjo škotai (Kėdainiai), armėnai, karaimai, anglai (Šventoji, Palanga), italai etc.

Įdomu tai, kad Lietuvoje nuo seno taikiai sugyveno įvairių tautų, kalbų bei religijų atstovai, o dabar lietuviai yra ganėtinai nepakantūs kitataučiams.

"Rašyti gali kiekvienas" - tai gidas į kūrybinio rašymo dirbtuves, skirtas aukšteniųjų klasių mokytojams ir aukštųjų mokyklų pirmo bei antro kursų dėstytojams. Tačiau, pirkdama knygą, į šią pastabą nebekreipiau...

"Rašyti gali kiekvienas" - tai gidas į kūrybinio rašymo dirbtuves, skirtas aukšteniųjų klasių mokytojams ir aukštųjų mokyklų pirmo bei antro kursų dėstytojams. Tačiau, pirkdama knygą, į šią pastabą nebekreipiau dėmesio, kai peržvelgiau jos turinį. Knygoje atradau daugybę naudingų patarimų kaip turėtų elgtis mokytojas kūrybinio rašymo pamokose. Nors pati nesu mokytoja, ir galbūt ją niekada ir netapsiu, bet kuo daugiau skaičiau, tuo labiau supratau, kiek daug naudos ir įkvėpimo man davė ši knyga. Tad net nebūtina lankyti kūrybinio rašymo seminarų, nes L. Vincės knygoje galima perskaityti viską, ką būtumėte išgirdę iš dėstytojo. Šiame vadove detaliai aprašyti visi aspektai, padedantys lengviau įsijausti į rašymo dirbtuvių veiklą ir susitvarkyti savo mintis. Man, kaip esamai abiturientei, ši knyga padėjo ramiau ir be baimės žvelgti į artėjantį lietuvių kalbos egzaminą, nes joje pasisėmiau patarimų, pedėsiančių išgyventi tas keturias valandas, kuomet turėsiu rašyti rašinį, kuris galbūt nulems tolimesnę mano ateitį. Negana to, tuose 348 puslapiuose yra gausybė rašymo pratimų, kuriuos papildo įvairūs pavyzdžiai. Tad jeigu norite tapti rašytojais, jums nebūtina lankyti užsiėmimus, kurie atima ne tik didelius pinigus, bet ir brangų laiką. Tereikia perskaityti šią knygą, susidėlioti mintis ir pradėti kurti, nes kiekviename iš mūsų, net jeigu ir labai giliai, tačiau visgi tūno kūrybinė kibirkštėlė. L. Vincė parodo, kad nesvarbu kokios profesijos žmogus esi - daktaras, gėlininkas, policininkas ar pardavėjas -, svarbu, kad turi noro kurti ir savo kūryba dalintis su kitais. Labai džiaugiuosi įsigijusi šią knygą, nes ji mane tik dar labiau paskatino kurti ir niekada nesustoti, net ir pačiose nesėkmingiausiose situacijose.

Haruki Murakami yra mano pats mylimiausias autorius, todėl kai pamačiau jo naujai į lietuvių kalbą išversta knygą labai apsidžiaugiau. Kaip ir visada, knyga susikrimto labai greitai ir lengvai. Patiko tai, kad joje Murakami...

Haruki Murakami yra mano pats mylimiausias autorius, todėl kai pamačiau jo naujai į lietuvių kalbą išversta knygą labai apsidžiaugiau. Kaip ir visada, knyga susikrimto labai greitai ir lengvai. Patiko tai, kad joje Murakami kalba apie save, tarsi bėgdamas, ritmingai nukrypsta į įvairius prisiminimus, viską apžvelgia ir sugeba grįžti prie pradinės temos. Buvo smagu labiau pažvelgti į jo pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą. Turiu pripažinti, kad jo asmenybė labai žavi savo disciplinuotu (todėl paradoksaliu) laisvumu. Knyga tikrai patiks visiems, kad yra susipažinęs ir pamilęs jo kūrybą.

Sausio 3 diena - Dž. R.R. Tolkino gimtadienis. Dėl to būtent šiandien norisi pakalbėti apie šį žmogų. Kažin, ar dažnas galėtų pasakyti, kuo jis įžymus, kad apie jį būtų rašoma biografija.

Bet jeigu kas paklaustų:...

Sausio 3 diena - Dž. R.R. Tolkino gimtadienis. Dėl to būtent šiandien norisi pakalbėti apie šį žmogų. Kažin, ar dažnas galėtų pasakyti, kuo jis įžymus, kad apie jį būtų rašoma biografija.

Bet jeigu kas paklaustų: ką galėtumėte pavadinti HOBITŲ šalies žmogumi, ko gero, ne vienas atsakytų, jog tai knygos apie hobitus autorius. Taip. Dž. R. R. Tolkinas - knygų "Hobitas" (ką tik kino teatruose pasirodė šios knygos ekranizacija), "Žiedų valdovas" autorius.

Biografas M. White papasakoja rašytojo gyvenimo istoriją. Knyga toli gražu neprimena Dž. R.R. Tolkino kūrinių - nei išmone, nei raiška, nei nuotykių žaismingumu ir gausa. Pasirinktas paprastas, dalykinis, biografijai tinkantis pasakojimo stilius. Tačiau tai nereiškia, jog knygą skaityti nuobodu. Priešingai, pristatoma labai įdomi asmenybė, išgyvenusi ne vieną dramatišką istorinį laikotarpį, patyrusi ne vieną asmeninį sukrėtimą, turėjusi savas dorybes ir ydas. Knygoje savitai atskleista Dž. R.R. Tolkino draugystė su K.S. Luisu ("Narnijos kronikų" autoriumi). Skaitytojas, besidomintis ar tik pradedantis skaityti fantasy knygas, biografijoje ras ir šios literatūrinės krypties istorijos puslapių.

Daugelis esate matę filmą "Hobitas" ar trilogijos "Žiedų valdovas"ekranizaciją. Ne vienas, manau, yra perskaitęs ir knygas. Dėl to dabar verta atsiversti knygą apie šių istorijų autorių. Tada pratęsite kelionę po paslaptingus pasaulius, nes Dž. R.R. Tolkinas tikrai vienas iš Hobitų šalies gyventojų, nes, kaip teigia biografijos autorius: "Tolkinas su savo kūriniu susitapatino, ko gero, labiau nei kitas autorius. Pagrindinės jo kūrybos temos - didvyriškumo galia, nuoširdumo ir ištikimybės svarba, gamtos viršenybė prieš technologijas, tikėjimas, kad kiekviena pergalė turi savo kainą, gėrio ir blogio kova kaip varomoji visatos egzistavimo jėga - visa tai Tolkino gilių įsitikinimų ir vidinių impulsų atspindžiai. Žinoma, Aragonas ir Frodas, Gendalfas ir Sauronas yra jo alter ego, tačiau tai daugiau nei įprastas ryšys tarp autoriaus ir jo kūrinio; Viduržemis tiesiog alsuoja Tolkino asmenybe". Tad užeikite į svečius pas rašytoją Dž. R R. Tolkiną.

Visų pirma sužinojau apie autorę iš jos citatų, kurios mane labai sužavėjo, todėl pamaniau, kad būtų be galo smagu paskaityti jos knygas. Taigi Kalėdų proga gavau jos erotines noveles "Paukšteliai". Tai buvo pirmas kartas,...

Visų pirma sužinojau apie autorę iš jos citatų, kurios mane labai sužavėjo, todėl pamaniau, kad būtų be galo smagu paskaityti jos knygas. Taigi Kalėdų proga gavau jos erotines noveles "Paukšteliai". Tai buvo pirmas kartas, kuomet skaičiau erotines noveles ir negaliu pasakyti, kad šis žanras mane sužavėjo. Galbūt dėl to, kad tikėjausi kažko subtilesnio. Patys siužetai toli gražu nebuvo itin romantiški, o apie subtilumą nėra net ko galvoti. Ko gero, pati geriausia novelė buvo pati pirmoji, kuri ir vadinasi kaip knyga. Ji labiausiai sužavėjo todėl, kad joje buvo pakankamai subtilumo ir pabaiga suskambėjo itin gražiai. Bet apskritai tiems, kas nežino kas yra erotika ir tikitės kažko subtilaus - patariu nepradėti nuo šios knygos.

Šią knygą man padovanojo mokykla, kaip vienai geriausių abiturienčių savo laidoje. Viršelis pasirodė kvailas, o viduje ant žalio popieriaus mokyklos administracija parašė kelis žodžius: " Sustojus žengtas žingsnis - visada...

Šią knygą man padovanojo mokykla, kaip vienai geriausių abiturienčių savo laidoje. Viršelis pasirodė kvailas, o viduje ant žalio popieriaus mokyklos administracija parašė kelis žodžius: " Sustojus žengtas žingsnis - visada pirmas. Tas žingsnis - naujo pažinimo pradžia." Niekad nebūčiau pagalvojus, kad šie žodžiai gali sietis su knyga (apie tai kiek vėliau).

Mano lentynoje ši knyga pragulėjo šešerius mėnesius, per tą laiką nė nepasižiūrėjau, kas ta Frida Kahlo, tik pradėjusi skaityti įsivedžiau šią pavardę į google paiešką ir nustebau sužinojusi, jog ši moteris, žymi dailininkė. Taigi spėjau, kad knyga bus biografinė. Suklydau, tai labiau biografinis romanas, motyvuojantis ir linksmas. Skaitai ir kikeni (matot, Frida buvo maištininkė ir turėjo gerą humoro jausmą). Ir supranti, kad pagrindinės veikėjos Fridos svajonės lėtai, bet pildosi.

Knyga nėra labai detali, tačiau šiai knygai detalumo nereikia. Viskas papasakota trumpai ir aiškiai. Nors pirmoji knygos pusė pakilios ir linksmos nuotaikos, tačiau visgi pagrindinės veikėjos Fridos gyvenimas nėra toks nusisekęs, vaikystėje - poliomielitas, apie 20 gyvenimo metus - autobuso avariją, po kurios tik per stebuklą ji liko gyva (būtent po šios avarijos, gulėdama savo lovoje ji pradeda piešti). Po šių nelaimių ji vėl iš naujo pradeda mokytis vaikščioti ("Sustojus žengtas žingsnis - visada pirmas") ir atranda naujus jausmus ir gebėjimus ("Tas žingsnis - naujo pažinimo pradžia").

Nuo knygos vidurio prasideda nelaimingasis Fridos etapas, kuomet ištekėjusi už Diego Raveros, pastoja du kartus, tačiau abu kartus dėl patirtos traumos ir neprisižiūrėjimo, įvyksta persileidimai, jaučiasi apgaudinėjama savo vyro, pati pradeda jį apgaudinėti su fotografais, menininkais, netgi su pačiu Leonu Trockiumi; jai amputuojami kojos pirštai, vėliau ir visa koja; išsiskiria su savo vyru. Tačiau nepasaint tokio etapo ji tampa garsia susipažista su garsiais Europoje dailininkais, rengia savo paveikslų parodas, kaip įmanydama stengiasi džiaugtis gyvenimu. Antrą kartą susituokia su Diegu.

Trumpai tariant knygoje aprašomas maištingosios dailininkės Fridos Kahlo gyvenimo ir kūrybos kelias.) Verta paskaityti tiems, kam patinka "lengvo stiliaus" biografijos, patinka dailininkai siurrealistai :)

Pirmoji mano perskaityta 2013 iššūkio knyga yra Conno Igguldeno istorinis romanas "Tyrų vilkas". Autorius pasakoja apie krauju ir ugnimi paženklintą Mongolijos stepių siaubą - Čingischaną, jo gimimą, vaikystę ir pirmųjų...

Pirmoji mano perskaityta 2013 iššūkio knyga yra Conno Igguldeno istorinis romanas "Tyrų vilkas". Autorius pasakoja apie krauju ir ugnimi paženklintą Mongolijos stepių siaubą - Čingischaną, jo gimimą, vaikystę ir pirmųjų pergalių skonį. "Tyrų vilkas" - pirmoji knyga apie Čingischaną. Ši įtampos kupina istorija - apie didvyriškus nuotykius, apie berniuką, kuris buvo priverstas tapti vyru greičiau, nei pats to norėjo, apie žiaurius genties įstatymus, apie ištremtojo kartėlį ir didvyrio triumfą. Vaikystėje jis buvo vadinamas Temudžinu (išvertus reiškia Geležis), chano sūnumi, tačiau jam užaugus ir pradėjus užkariavimus jis tapo Čingischanu (išvertus reiškia Didis, vandenynas), visų sujungtų genčių chanu.



Naujagimio chano sūnaus likimas jau nulemtas buvo kai jis gimė, nes jis gimė su kraujo krešuliu delne, o tai simbolizuoja: karą, kraują ir pergales. O išmesti keturi kauliukai ir iškritę keturi žirgai skelbia didelę sėkmę. Jis bus didis raitelis ir viską užkariaus būdamas ant žirgo. Tačiau po tėvo Jesugėjaus mirties jaunasis Temudžinas praranda viską - net ir savo gentį. Ištremtas ir vienišas, atskirtas nuo genties jis klajoja atšiauriose Mongolijos stepėse. Tačiau jo mintys didingos: atstumtas, medžiojamas tarsi užguitas šakalas, jis svajoja suvienyti savo tautą.



Knygoje papasakota istorija - žiauri ir kruvina, kaip ir jos pagrindinis herojus. Mūšiais ir grasinimais suvienijęs mongolų gentis, Čingis kartu su savo broliais patraukia į žygį prieš didžiuosius kinų miestus. Jis keliauja per Gobio dykumą įveikti galingos ir paslaptingos Si Sia karalystės. Už Didžiosios kinų sienos Dzinų imperija - viliojanti ir grėsminga. Kaip jam seksis įveikti savo priešus kelyje sužinosite perskaitę knygą...



Apie autorių: Connas Igguldenas - britų rašytojas, pasaulyje žinomas pirmiausia kaip istorinių bestselerių ir knygų vaikams autorius. Jį labiausiai išgarsino du istorinių romanų ciklai - "Imperatorius" apie Julijų Cezarį ir "Užkariautojas" - apie Čingischaną. Leidykla - Tyto alba. Puslapių skaičius - 480. Leidimo metai - 2010. Knygos kaina svyruoja apie 31 Lt.



Kam patinka istoriniai romanai apie garsiausius pasaulio karvedžius, užkariautojus, ši knyga tikrai patiks. Istorija pilna nuostabiausių siužetų, puikiai aprašomos masinės karo scenos, mongolų gyvenimo būdas ir kt. Sunku vertinti pagrindinį veikėją kaip teigiamą arba neigiamą asmenybę, kadangi jo vadovaujama kariuomenė žudo žmones, griauna gyvenvietes, degina laukus, bet tuo pačiu siekia savo tautos gerovės. Mane liūdina kad leidykla pataupė ant knygos viršelio, kadangi knyga yra minkštais viršeliais, kas tikrai nepatrauklu, nepatogu skaitant ir nesukuria solidaus įvaizdžio.



Visgi geriausiu dalyku išlieka knygos turinys, kuris pilnas įtampos, nuotykių, faktų, įdomių veikėjų ir kt. Knygos pradžioje yra du žemėlapiai: "Mongolų imperija valdant Čingischanui" ir "Mongolai ir kaimyninės gentys 1200", kas padeda kartu su pagrindiniu knygos veikėju keliauti po Mongolijos stepes ir kitas žemes, kurias užkariauja Čingischano kariuomenė. Tad siūlau pasinerti į šią kelionę kartu su Čingischanu...

Ši knyga tapo mano parankine. Įsigijau, perskaičiau, o dabar skaitau "dienomis." Tai kalendorius moteriai - pamąstymai kiekvienai dienai. Ji sudomins tą, kuri kažko vis nesuspėja (o mūsų tokių turbūt dauguma), trokšta...

Ši knyga tapo mano parankine. Įsigijau, perskaičiau, o dabar skaitau "dienomis." Tai kalendorius moteriai - pamąstymai kiekvienai dienai. Ji sudomins tą, kuri kažko vis nesuspėja (o mūsų tokių turbūt dauguma), trokšta pozityvių pokyčių ir paties svarbiausio - būti savimi. Autorė dalijasi atradimu ir siųlo jį kiekvienai moteriai: " Kelionė į paprastą pilnatvę buvo džiugus, įkvepiantis ir drąsus žygis, kuris iš esmės pakeitė mano požiūrį į save ir kasdienybę. Mano tikrasis "aš" padarė regimą mano sielą." Kaip paprastos pilnatvės pagrindą autorė įvardija jūsų "aš" prabudimą ir pagrindinius principus - dėkingumą, paprastumą, tvarką, harmoniją, džiaugsmą. O visa tai turime rasti savyje ir kasdienybėje. Tikslas - nugalėti netikrumo jausmą, kuris atsiranda dėl to, kad jaučiamės atitrūkusios nuo savo tikrojo "aš." "Gal ši diena tau labai sunki? Gal visai nenori, kad atsivertų kita akimirka, parodydama slėpiningus gyvenimo posūkius ir vingius. Tačiau tu ją turi - kitą akimirką. Tebeturi gyvenimą. Belieka rinktis, kaip pragyvensi šią brangią dieną." (Sarach Ban Breathnach)