„Žaidimas prasideda.
Patinka žaisti liudininkę?
Galėsi ir vėl ja tapti. Dešimt kartų iš eilės.
Po vieną nusikaltimą už kiekvienus metus, kuriuos per tave praleidau už grotų.“

Tokia žinutė pasiekia pagrindinę...

„Žaidimas prasideda.
Patinka žaisti liudininkę?
Galėsi ir vėl ja tapti. Dešimt kartų iš eilės.
Po vieną nusikaltimą už kiekvienus metus, kuriuos per tave praleidau už grotų.“

Tokia žinutė pasiekia pagrindinę veikėją Rebeką. Žinutę siunčia Solomonas, jos buvęs sužadėtinis. Šiuo metu Rebeka yra laimingai ištekėjusi už kito vyro ir turi ketverių metų dukrytę. Ankstesnį gyvenimą ji nori pamiršti ir mėgautis dabartiniais santykiais. Įdomi mintis su tomis žinutėmis.

Kiek supratau, knyga skirta atskleisti moterų būsenas, kurios patiria smurtą artimuose santykiuose ir yra persekiojamos.

Gaila, kad įtampa neišlaikyta. O pati, dabarties ir persekiojama, veikėja atrodė pati nežinanti, ar ji čia bijo Solomono, ar nebijo. Neišlaikytas persekiojamo gyvūno jausmas, emocija. Lyg vis primenama, kad veikėją sukausto baimė, nes ji jaučiasi stebima, bet, kai susiduria akis į akį su Solomonu, tai kažkaip akimirka baimės, o tada, jo, tai buvo Solomonas?.. ai, tiesiog pamiršau... Dieną bijau, dieną nebijau, bet, vyrui apie tai žinoti negalima, reikia saugoti šeimą... Jausmas neišlaikytas.

Na, Solomonas buvo tas vaikinas, kuris, galima sakyti, sumedžiojo Rebeką. Idealus vaikinas, kuris išsirinko savo grobį, ištyrinėjo visas jo silpnas vietas ir pradėjo medžioti. Rūpestingas iki kaulų smegenų. Kraupu, kai pagalvoji apie tokį žmogų, kuris nusprendė tave turėti kaip daiktą – visiškai nuolankų jo sprendimams. Ir šitie praeities prisiminimai tikrai stipri knygos vieta.

Silpna dabartinės šeimos linija. Tas vyras toks, ale, lyg raumeningas, bet kam jis reikalingas? Toks kažkoks be veido, be charakterio, be polėkio. Ir kiti veikėjai labai standartizuoti. Neįdomūs.

Yra įdomių vietų, bet knyga neturi visapusiškumo.

Nesu dar kol kas didelė klasikos ekspertė ir kitų Austen knygų skaityti neteko, tad ir palyginti šios istorijos su kitomis jos knygomis negaliu. Tačiau ši knyga man patiko. Negalėjau nesižavėti autorės subtiliu humoro...

Nesu dar kol kas didelė klasikos ekspertė ir kitų Austen knygų skaityti neteko, tad ir palyginti šios istorijos su kitomis jos knygomis negaliu. Tačiau ši knyga man patiko. Negalėjau nesižavėti autorės subtiliu humoro jausmu, sukurtais neįtikėtinais personažais, kurie man pasirodė be galo "gyvybingi".
Autorė juos sukūrė tokius žmogiškus, jog skaitant knygą taip ir įsivaizdavau tas dailias paneles su pūstomis suknelėmis bei šalia sėdinčius žavius jaunikaičius. Man šis romanas pasirodė šmaikštus bei žavus. Nors skaitant dabartiniais laikais galbūt ir ne su viskuo sutiktume, tačiau nepaisant to, tai buvo tokia tikra bei graži istorija apie meilę, kuriai sunku bus atsispirti. Rekomenduočiau šią knygą perskaityti meilės romanų gerbėjams ✨

Paslapčių kupina, bet tikrai labai labai įtraukianti istorija. Nuo pat šios knygos pradžios sunkiai galėjau atsitraukti. Buvo be galo įdomu kaip toliau klostysis istorija ir kas laukia jos veikėjų. Nors vietomis man pasirodė,...

Paslapčių kupina, bet tikrai labai labai įtraukianti istorija. Nuo pat šios knygos pradžios sunkiai galėjau atsitraukti. Buvo be galo įdomu kaip toliau klostysis istorija ir kas laukia jos veikėjų. Nors vietomis man pasirodė, jog autorė truputį "perspaudė", tačiau nepaisant to, man šis psichologinis trileris tikrai labai patiko ir skaityti nebuvo nuobodu. Tiesą pasakius, Deivido personažas mane erzino ir vertė "vartyti akis", bet čia jau mano problema 😁
Prieš keletą metų skaičiau šios autorės "Mano vyro žmona", kuri man taip pat paliko labai neblogą įspūdį. Tad tikrai šio žanro gerbėjams rekomenduoju perskaityti bent vieną šios autorės knygą.

Įdomi knyga su daug gvildenamų temų. Didžioji Depresija, karo paveikti žmonės, smurtas šeimoje, moters žeminimas, meilė, išskirtinumas, laukinės gamtos grožis, pasitikėjimas…Viskas vienoje knygoje. Istorija įtraukia,...

Įdomi knyga su daug gvildenamų temų. Didžioji Depresija, karo paveikti žmonės, smurtas šeimoje, moters žeminimas, meilė, išskirtinumas, laukinės gamtos grožis, pasitikėjimas…Viskas vienoje knygoje. Istorija įtraukia, nes yra ir detektyvo detalių. Gražiai aprašomos romantinės vietos. Visos knygos metu buvau lyg panyrusi į lengvą meditaciją, nes aprašymai užburia…
Na o Kaja (pagrindinė herojė) yra mums visiems pavyzdys kovoti už save, būti savimi ir tokiu išlikti visada. O įsimintiniausia citata yra ši: “Tikro vyro apibrėžimas - tas, kuris gali verkti nesigėdydamas, kuris širdimi jaučia operą ir poeziją, kuris padarys viską, kas būtina, kad apgintų moterį”. Tuo viskas ir pasakyta :)