Lena Helovėj, kaip ir daugelis jos draugių, nekantriai skaičiuoja dienas iki procedūros: po jos laukia vienodas, ramus, laimingas gyvenimas - gyvenimas be meilės. Tačiau viskas pasiverčia, kai ji susipažįsta su bendraamžiu...

Lena Helovėj, kaip ir daugelis jos draugių, nekantriai skaičiuoja dienas iki procedūros: po jos laukia vienodas, ramus, laimingas gyvenimas - gyvenimas be meilės. Tačiau viskas pasiverčia, kai ji susipažįsta su bendraamžiu Aleksu... ir jį pamilsta...

Amor deliria nervosa - tai mirtina liga nuo kurios galima išprotėti arba tiesiog mirti. Vos pradėjus skaityti nesupratau, kodėl meilė pateikiama kaip baisiausia pasaulyje liga, juk taip nėra! Mieste kuriame gyvena Lena yra išgydytieji ir neišgydytieji kurie laukia procedūros. Neišgydytiesiems yra paskelbta komendanto valanda ir daugybė kitų dalykų kurių negalima jiems daryti. Žmonės kurie susirgdavo šia liga būdavo niekinami ir įžeidinėjami. Buvo ir dar viena žmonių grupė - nelegalai. Jie gyvena už miesto Tyruose - teritorijoje į kurią negali įžengti neišgydytieji, nes jeigu jie ten įžengtu amžiams susirgtu deliria.

Manau, kad šios knygos siužetas yra labai keistas, bet savotiškai nuostabus, nes paprasti jausmai čia tampa mirtinomis ligomis.

Pastaruosius keletą metų tarp skaitomų knygų vis dažniau į rankas papuola knygos apie musulmonų šalis. Kas paskatino labiau domėtis tokiomis knygomis vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Manau, kad viena iš priežasčių -...

Pastaruosius keletą metų tarp skaitomų knygų vis dažniau į rankas papuola knygos apie musulmonų šalis. Kas paskatino labiau domėtis tokiomis knygomis vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Manau, kad viena iš priežasčių - noras labiau pažinti rytų šalis, praskleisti šių šalių vyrų ir moterų gyvenimo uždangą, daugiau sužinoti rytietiškų tradicijų ypatumų.

"Liepsnojantis smėlis" nėra pirma tokio pobūdžio mano perskaityta knyga, tačiau griežti musulmonų papročiai, jų gyvenimo būdas, man vis dar kietas riešutėlis. Jau pirmuosiuose knygos puslapiuose užminta mįslė - paslaptingas Nūfos dingimas, - tikra šarada, nes užmena skaitytojui dar daugiau mįslių, į kurias bando atsakymus rasti Najiras - dykumų vedlys bei Katia. Taigi, kodėl iš namų paslaptingai pabėga būsima nuotaka Nūfa? Ar tikrai ji nuskęsta keliaudama per dykumą patvinus sausvagei? Kodėl ji palaidojama nugara į Meką, juk pagal musulmonų tradicijas, moteris nugara į Meką laidojama tik tada, kai ji laukiasi (nes kūdikio veidas po mirties turi būti atgręžtas į švenčiausią mečetę)? Jeigu ji laukiasi, tai kas jos kūdikio tėvas? Ir kodėl Nūfos šeima nesigilina į dukters mirties aplinkybes?

Šiame romane labai žavėjo autorės noras parodyti šios šalies moteris, kurios nors ir slepia savo veidus po šydais, bet viduje jos taip pat yra stiprios, ryžtingos ir trokšta būti laisvos ir kurių noras priverčia aižėti tvirtus įsitikinimų mūrus, tačiau troškimus nugali pažeidžiamumas, kuris uždaro jas namuose lyg spąstuose, priverčia laikytis griežtų kanonų. Tačiau ar šiandieninė rytų šalių mergina sugebės pamažu pradėti griauti senąjį pasaulį? Juk ji tik nori mokytis, keliauti, dirbti, mylėti...

- Mamyte, jei būni laimingas sapne, ar įsiskaito? - paklausė Estha.
- Kas įsiskaito?
- Sapno laimė - ar įsiskaito?

(199psl.)





Turbūt kiekvienas skaitytojas yra skaitęs tokią knygą, kurios negali apibūdinti žodžiais....

- Mamyte, jei būni laimingas sapne, ar įsiskaito? - paklausė Estha.
- Kas įsiskaito?
- Sapno laimė - ar įsiskaito?

(199psl.)





Turbūt kiekvienas skaitytojas yra skaitęs tokią knygą, kurios negali apibūdinti žodžiais. Ir tikrai ne todėl, kad knyga nepatiko. Priešingai. Pakerėjo, apstulbino, atėmė žadą. Pabandysiu aprašyti savo nuomonę, bet jei nesigaus - nepykit, nes šią knygą reikia skaityti, o ne vertinti.



Perskaičius knygą, užverčiau paskutinį puslapį ir giliai iškvėpiau. Supratau, kad perskaičiau kažką tokio, ko niekada daugiau neperskaitysiu. Nemoku paaiškinti žodžiais, bet ši knyga nepaprasta. Atrodo lyg skaitytum ir viskas vyktu aplink tave. Nuostabu. Lyg tipentum ant fortepijono klavišų.



Kai rašiau atsiliepimą apie "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos", sakiau, kad mat nepatiko žodžių, sakinių, o kartais ir visų pastraipų pasikartojimas, tai šioje knygoje labai daug kur buvo pasikartojimų. Tačiau jie taip tiko, buvo laiku ir vietoje, kad skaitant tiesiog žodžiai slyste slydo. Vis kartoju, kad knyga nuostabi, graži, nepakartojama, bet knygos istorija tokia nėra, ji veikiau tragiška. Bet aš pati esu melancholiška asmenybė, linkusi klausytis lyriniu dainų ir žiūrėti liūdnus filmus, todėl man ši knyga patiko dar labiau.

Ši knyga privers mąstyt, įsivaizduoti, svajoti, bijoti, bėgti, netikėti ir įtikėti.

Įvertinimas: 5/5.

Ši knyga apie merginą - Bridą, jaučiančią nenugalimą potraukį magijai ir pasineriančią į ieškojimus savęs pažinimo link. Per sapnus, raganavimus, susitikimus su Magais ir Didžiaisiais mokytojais Brida mėgina suvokti...

Ši knyga apie merginą - Bridą, jaučiančią nenugalimą potraukį magijai ir pasineriančią į ieškojimus savęs pažinimo link. Per sapnus, raganavimus, susitikimus su Magais ir Didžiaisiais mokytojais Brida mėgina suvokti būties esmę ir tapti viena iš jų.

Manęs ši knyga nesužavėjo...

Ši knyga jau kelis metus gulėjo lentynoje, todėl ir buvo įtraukta į iššūkio sąrašą. Šį knyga yra "Mamų mafijos" tęsinys, kuriame išsiskyrusi ir du vaikus auginanti namų šeimininkė nuolat patenka į keblias situacijas ar...

Ši knyga jau kelis metus gulėjo lentynoje, todėl ir buvo įtraukta į iššūkio sąrašą. Šį knyga yra "Mamų mafijos" tęsinys, kuriame išsiskyrusi ir du vaikus auginanti namų šeimininkė nuolat patenka į keblias situacijas ar svarbiais momentais lepteli garsiai kokią nesąmonę, per atsitiktinumą patenka į pavojingas, tačiau be galo juokingas ir neįtikėtinas istorijas. Kaip tikra mafijos krikštamotė sutvarko ir sureguliuoja nenusisekusius geriausių draugių gyvenimus, atgauna savo širdies draugui paslaptingai pavogtą jaguarą ir taip toliau ir pan. Kai kurios situacijos tikrai priverčia kvatoti :)

Pirmąją "Svetimšalės" knygą perskaičiau maždaug prieš metus ir nors praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau antrąją knygą labai noriai paėmiau į rankas.

Šioje dalyje Klerė ir Džeimis patiria naujų nuotykių, išbandymų...

Pirmąją "Svetimšalės" knygą perskaičiau maždaug prieš metus ir nors praėjo nemažas laiko tarpas, tačiau antrąją knygą labai noriai paėmiau į rankas.

Šioje dalyje Klerė ir Džeimis patiria naujų nuotykių, išbandymų bei išgyvenimų. Dar knygos pradžioje Klerė nedrįsta pasipriešinti savo širdžiai ir grįžti į savo tikrąjį pasaulį, kurį tik per atsitiktinumą teko palikti. Ši Klerės paslaptis atskleidžiama Džeimiui ir jo tikėjimas Klerei suteikia naujų jėgų.

Knygoje skaitytojui pateikiamas tikrasis Džeimio gyvenimas - jo namų aplinka, vaikystės prisiminimai. Tačiau svarbiausias įvykis, mano nuomone, šioje knygoje yra Džeimio kova su savimi ir gaubiančiais mirtinais išgyvenimais. Apie stiprią meilę, kuri gydo ar ištraukia mirčiai iš rankų..

Žinia, atskleista paskutinėmis eilutėmis, leidžia suprasti, kad ieškosiu ir trečiosios knygos, kadangi labai įdomu, kaip gi seksis Klerei ir Džeimiui - jų meilei, kai situacija taps dar sudėtingesnė :)

Knyga turėtų labai patikti žmonėms, kurie domisi/studijuoja psichologiją ir kuriems itin artima bendravimo psichologijos tema. Knygoje išsamiai aprašomi žaidimai, o juos suprantant būtų galima išvengti daugelį nemalonių...

Knyga turėtų labai patikti žmonėms, kurie domisi/studijuoja psichologiją ir kuriems itin artima bendravimo psichologijos tema. Knygoje išsamiai aprašomi žaidimai, o juos suprantant būtų galima išvengti daugelį nemalonių situacijų.

Pats autorius kalba šmaikščiai ir šiuolaikiškai pristato įvairias situacijas.

Nors "Raudoni sandaliukai" jau septintoji Doloresos Kazragytės parašyta knyga, prisiruošiau perskaityti tik pirmą. Vis nerasadavau laiko ir noro, o dabar per "Knygų iššūkį" nebebuvo kaip nebeskaityti užsibrėžtos knygos. Pati...

Nors "Raudoni sandaliukai" jau septintoji Doloresos Kazragytės parašyta knyga, prisiruošiau perskaityti tik pirmą. Vis nerasadavau laiko ir noro, o dabar per "Knygų iššūkį" nebebuvo kaip nebeskaityti užsibrėžtos knygos. Pati pradžia nelabai "užkabino", bet perskaičius apie raudonus sandaliukus, kuriuos vaikystėje dovanojo mama, kažkaip knyga suintrigavo. Ir kuo toliau skaičiau, tuo labiau patiko. Džiaugiuosi, kad perskaičiau nuoširdžią knygą.

Knygoje aktorė atvirai kalba apie savo gyvenimą, vaidmenis, sutiktus žmones... Net nepagalvojau, kad tokia žinoma aktorė, taip paprastai bendrauja su benamiais, pilna atjautos tiems, kuriems to reikia. Labiausiai įstrigo parašyti žodžiai "Gyvenimas be užuojautos - mirtis".

Vaizdingas pasakojimas, įdomūs žmonių tarpusavio santykiai, ryškūs ir charakteringi knygos personažai paliko įdomų įspūdį: perskaičius romaną dar keletą dienų jaučiausi lyg ieškodama savęs... Tai romanas, kuriame...

Vaizdingas pasakojimas, įdomūs žmonių tarpusavio santykiai, ryškūs ir charakteringi knygos personažai paliko įdomų įspūdį: perskaičius romaną dar keletą dienų jaučiausi lyg ieškodama savęs... Tai romanas, kuriame iškelčiau stipriąją psichologinę jo pusę: romanas lyg ir apie meilę, lyg ir detektyvas, lyg ir drama, bet viską užgožia moters silpnumas ir stiprybė, meilė ir kaltės jausmas, kova su savimi ir savęs paieškos bei įvykių chronologija skirtingų herojų akimis.

Kartais būdavo taip, kad skaitant tekdavo sugrįžti kažkiek lapų atgal, tarsi norint pasitikslinti ar taip supratau, ar taip sudėliojau įvykių seką. Gal tai vyko todėl, kad knyga kalba kelių herojų lūpomis, tad kaip ir vieną siužetinę liniją gali stebėti iš kelių pusių, klausytis kelių herojų balsų, o išgyventi per savo kūną, per savo patyrimą.