Pažindinuosi su Džeku Londonu. Nors vaikystėje namie buvo jo knygų, jis kažkodėl liko neskaitytas. Klaidas taisau dabar - pradėjau nuo romano "Žvaigždžių klajūnas". Maniau, kad Dž. Londono knygos - tipinė paprastai,...

Pažindinuosi su Džeku Londonu. Nors vaikystėje namie buvo jo knygų, jis kažkodėl liko neskaitytas. Klaidas taisau dabar - pradėjau nuo romano "Žvaigždžių klajūnas". Maniau, kad Dž. Londono knygos - tipinė paprastai, neįmantriai parašyta nuotykių literatūra, na, gal kažkas panašaus į "Kaprikorniją". Likau nustebinta, kai supratau, kad Dž. Londonas rašo ne taip jau ir paprastai.



Nors tai iš tiesų nuotykinė, pramoginė literatūra: daug veiksmo, nuotykių, dinamikos. Tačiau kalba - talentinga, išradinga, vaizdinga. Net nepalyginsi su paviršutiniška, supaprastinta šiuolaikinės jaunimo literatūros kalba, na, kad ir "Bado žaidynėmis" ar kažkuo panašiu. Tiesa, "Klajūno" kalboje yra senamadiško atspalvio ir to archaiško, taip mane erzinančio pasakotojo kreipimosi į skaitytoją. Nėra ko norėti - romanas pirmą kartą išspausdintas 1914 metais.



Romanas pasakoja apie Darelą Stendingą, profesorių, papuolusį į kalėjimą. Neapsikentęs kalėjimo žiaurumų jis išmoksta atplėšti sielą nuo kūno ir klajoti laiku ir erdve, persikelia ir iš naujo išgyvena ankstesniuosius savo gyvenimus: Egipto atsiskyrėlio, jūreivio, papuolusio į Korėją, berniuko Laukiniuose Vakaruose, kario, mačiusio Jėzaus nukryžiavimą.

Gyvenimas - štai kas ir realybė, ir paslaptis. Gyvenimas kur kas platesnis, negu paprasčiausiai skirtingi cheminiai materijos junginiai, sudarantys vienokias ar kitokias formas. Gyvenimas - tai kažkas be pabaigos. Gyvenimas - tai negęstanti ugninė gija, sujungianti vieną materijos formą su kita. Aš žinau tai. Gyvenimas - tai aš pats. Aš gyvenau dešimtyje tūkstančių kartų. Gyvenau milijonus metų. Turėjau daugybę skirtingų kūnų. Ir aš, visų šių kūnų turėtojas, tęsiau ir tęsiu egzistavimą. Aš - gyvenimas. Aš - negęstanti kibirkštis, amžinai žibanti laiko sraute, stebinanti ir sukrečianti, amžinau kurianti savo valią virš laikinų materijos formų, kurios vadinasi kūnais ir kuriuose aš tik laikinai gyvenu.

Prie šių visų kelionių prisideda ir mintys apie žmoniškumą, žiaurumą, nužmogėjimą, kalėjimo sąlygas - o tuometiniai praeito amžiaus pradžios kalėjimai tikrai nebuvo rojus.



Štai toji dalis man buvo įdomesnė, o nuotykinė dalis, deja, vargino. Lyg tuos gyvenimus būčiau išgyvenusi pati. Istorijų per daug ir jos neneša jokios žinios - jos skirtos tik pramoginiam tikslui. Man priminė kritikų gerai įvertintą, bet man nepatikusį ir varginusi filmą "Debesų atlasas" - trys valandos sunkiai kartu limpančių vaizdų apie idėją, kurią galima išreikšti vienu sakiniu. Vaizdų, personažų, istorijų tiesiog per daug, ir jie per daug skirtingi.



Ir veikėjai - pradedant nuo pagrindinio Darelo Stendingo, baigiant visais jo įsikūnijimais - tokie didvyriški: didingi, tobuli, gražūs, narsūs, protingi, be ydų ir... tokie neįdomūs... Kažin, ar Džekas Londonas nesirgo didybės manija?..



Leidykla: "Markas"

Leidimo metai: 2000

Puslapių: 336

Originalo metai: 1914

Originalo pavadinimas: "Star Rover"

Trečioji Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" dalis yra apie baroko epochą. Apibendrintai, barokas, pasak knygos - pinigai ir nuodėmė. Būtent tokia LDK atvaizduojama knygoje.

Užbaigus praėjusios knygos istoriją ir...

Trečioji Kristinos Sabaliauskaitės "Silva Rerum" dalis yra apie baroko epochą. Apibendrintai, barokas, pasak knygos - pinigai ir nuodėmė. Būtent tokia LDK atvaizduojama knygoje.

Užbaigus praėjusios knygos istoriją ir Pranešusi, kad benutrūkstanti Norvaišų giminė pagal Birontienės planą išgyveno, sužinome, kad dvaras, deja, neišliko. Todėl knygoje nebelieka pasakojimo tarp kaimo ir miesto, o pagrindinis knygos veikėjas vyriausias antrosios knygos veikėjų sūnus, Radvilų giminės galvos patikėtinis, kuris turi vykdyti pono įsakymus, lįsti į pavojingus galios žaidimus, susipažinti du degradavusiu ponu, kitu Radvila, susikūrusiu sau rojų viename dvare su haremu moterų ir namais, pilnais žydų. Taigi, šioje knygoje pradedama kalbėti apie žydų padėtį Vilniuje, jie apkaltinami dviem gaisrais ir pradedami akivaizdžiai nekęsti. Pats Petras Antanas - žmogus, su visais sutariantis, viskuo besidomintis. Jis nesibodi žydų, puikiai sutaria su Raidvilomis, įsimyli ir yra apgaunamas, keliaujančios apgavikės. Tai dar vienas žmonių sluoksnis pirmą kartą giliai aprašomas knygoje.

Kaip visada, knyga žavi rašymo stiliumi, kuriame nevartojama tiesioginė kalba. Pasak autorės, kuri buvo atvažiavusi į mano miestą pristatyti šios knygos, ji nerašo tiesioginės kalbos, nes to meto bajorai vis dėlto kalbėjo lenkiškai, todėl ją būtų tekę versti. Antroji priežastis -" Silva rerum" yra lyg šeimos pasakojimas, pasaka, perduodama iš lūpų į lūpas. Taip ir apibūdinčiau šią knygų seriją, Lietuvos paveldas, istorija, įdomūs veikėjai, svarbios temos, viskas sudėta į šią Norvaišų šeimos pasaką.

Aristidas Rugonas, neturtingas advokatas, atvyksta iš Plasano atsiplėšti savosios dalies grobio, atitekusio bonapartistams po valstybės perversmo. Numarinęs pirmąją žmoną, jis veda iš išskaičiavimo ir abejingai stebi sūnaus...

Aristidas Rugonas, neturtingas advokatas, atvyksta iš Plasano atsiplėšti savosios dalies grobio, atitekusio bonapartistams po valstybės perversmo. Numarinęs pirmąją žmoną, jis veda iš išskaičiavimo ir abejingai stebi sūnaus romaną su savo antrąja žmona, atnešusia jam turtus ir sėkmę.

Tai pirmoji mano skaityta E. Zola knyga. Skaitant šią knygą tarsi nukeliauji į tų laikų Paryžių. Paryžių, kuris dar tik kūrėsi, plėtėsi. Autorius labai vaizdžiai parodo didingo miesto panoramą. Gerai atskleisti veikėjai, jų charakterio bruožai, puikiai perteiktos jų silpnybės ir stiprybės. Nors knygoje nėra daug veiksmo, ar kažkokių kvapą gniaužiančių nuotykių, bet perteikiama tų laikų aukštuomenės moralinės nuostatos, jų gyvenimiškos intrigos, apkalbos, ištvirkęs gyvenimo būdas. Kiekvienas veikėjas žiūri tik sau naudos, pirmiausia trokšta patenkinti savo poreikius. Nors knygoje herojai yra pateikiami iš neigiamos pusės, bet skaitant knygą ant jų nepyksti, o pasidaro jų gaila, ypač Renė...

Tai labai jausminga knyga, pasakojanti apie tris drauges. Vienai iš draugių nusižudžius, kitos dvi draugės Tara ir Emerson labai susikremta ir pradeda ieškoti priežasčių, kodėl jų draugė Noelė taip pasielgė. Jos supranta,...

Tai labai jausminga knyga, pasakojanti apie tris drauges. Vienai iš draugių nusižudžius, kitos dvi draugės Tara ir Emerson labai susikremta ir pradeda ieškoti priežasčių, kodėl jų draugė Noelė taip pasielgė. Jos supranta, kad apie artimos draugės asmeninį gyvenimą nežino nieko. Pradėjus aiškintis, iškyla naujų netikėtų faktų, painių istorijų, kurios paliečia ir sukrečia drauges.

Knyga labai jautri, jaudinanti, intriguojanti painiais įvykiais. Istoriją pagyvina tai, jog ji pasakojama kelių herojų lūpomis bei skirtingais laikais.

Nuo senų laikų nemėgstu knygų su ilgais gamtos aprašymais. Todėl, nepaisant daugybės rekomendacijų, šios knygos skaitymą atidėliojau kaip galėdama. Jei ne projektas, kažin ar apskritai būčiau perskaičiusi. Žinote ką-...

Nuo senų laikų nemėgstu knygų su ilgais gamtos aprašymais. Todėl, nepaisant daugybės rekomendacijų, šios knygos skaitymą atidėliojau kaip galėdama. Jei ne projektas, kažin ar apskritai būčiau perskaičiusi. Žinote ką- ogi visai be reikalo bijojau. Taip, aprašymų ten daug. Išsamių, ilgų. Bet jie tokie apčiuopiami, tokie kvepiantys, tokie gyvi, kad jaučiausi ne skaitanti, o dalyvaujanti, esanti ten, Afrikoje. Labai įtaigi, žodinga, bet tuo pačiu ir subtili knyga. Vaizdžiai ir įdomiai aprašytas vietinis gyvenimas, papročiai, netgi vietinių psichologija.

Gal tik kiek glumino knygos struktūra- epizodinių prisiminimų romanas. Kartais trūko kažkokio išsamesnio situacijos paaiškinimo, įvykių konteksto.

Vis dar abejojantiems siūlau- čiupkit knygą, atsiverskite bet kurį puslapį ir pamatysite kaip jus pagaus ir įtrauks Afrika.

Studentė prostitutė - manau daug sakyti ir nereikia, visa knygos tema, atsiskleidė jau pavadinime. Kaip ir dera tokiose istorijose, viskas prasideda nekaltai. Jauna panelė iškeliauja gyventi į Berlyną, kupina gražių idėjų,...

Studentė prostitutė - manau daug sakyti ir nereikia, visa knygos tema, atsiskleidė jau pavadinime. Kaip ir dera tokiose istorijose, viskas prasideda nekaltai. Jauna panelė iškeliauja gyventi į Berlyną, kupina gražių idėjų, svajonių, tačiau tos svajonės pasibaigia ties ta riba, kur prasideda realybė. Mergina studijuoja, sunkiai dirba, susiranda vaikiną, kuris pasirodo yra tikras mulkis. Kai pamato, kad neužtenka pinigėlių dirbt padoriame darbe , ji pasuka link lengvesnių, bet purvinesnių pinigų. Sunku istoriją vertinti objektyviai, nes skaitant merginos pasakojimą taip ir norėjosi ją moralizuoti. Neįtikino ji manęs, nesuprantu aš tokių jos priežasčių ir bėdų, dėl kurių ji pasirinko ši darbą.

Apie savo visas keliones per viešnamius herojė pasakoja paprastai, atvirai; jos paprasta darbo diena man asocijuojasi su darbu fabrike. Ji vis stovi prie konvejerio, o ant jo keičiasi tik vyras, kuriam ji teikia malonumą. Pasakojime netrūksta keiksmažodžių, visokių vulgarybių, tačiau tai per daug į akis nekliūna.

Knyga skaitėsi lengvai, tačiau man nepaliko jokio įspudžio.

"Viename asmenyje" - mano pirmoji pažintis su Johnu Irvingu. Turiu pripažinti, bendrauti sekėsi gana sunkiai, bet, kaip sakoma, tai, kas lengvai pasiekiama, greitai pabosta.

Pirmiausia, kaip ši knyga pateko į mano rankas....

"Viename asmenyje" - mano pirmoji pažintis su Johnu Irvingu. Turiu pripažinti, bendrauti sekėsi gana sunkiai, bet, kaip sakoma, tai, kas lengvai pasiekiama, greitai pabosta.

Pirmiausia, kaip ši knyga pateko į mano rankas. Pamačiau ir užsinorėjau. Viršelis absoliučiai mane nokautavo : subtilus, paslaptingas, erotiškas. Turiu būtinai pabrėžti, jog jame mačiau moterį, tiksliau, net neiškilo toks klausimas. Tačiau įpusėjus knygą, teko suprasti, kad to subtilumo, moteriškumo ir švelnios erotikos čia nelabai yra. Bent jau ne tokios, kokią įsivaizdavau. Ir viršelyje 99%, kad pavaizduotas vyro kūnas. Lengvas nusivylimas, bet mano fantazijos - mano pačios problemos, ne autoriaus.

Taigi, kalbant apie knygą, skaityti nebuvo lengva. Galbūt kiek ne prie širdies autoriaus stilius, labai daug panašių pasakojimų, tekstas gana ištęstas. Pati istorija įdomi. Asmeniškai, toleruoju seksualines mažumas, nelaikau to iškrypimu, tačiau ir nesigrožiu. Šiame romane man viskas atrodė truputį neįtikėtina, vos ne absoliuti dauguma herojų išaiškėdavo esą kitokie. Tačiau autoriaus gebėjimas visus šokiruojančius dalykus pateikti itin ramiai ir suteikė kūriniui kitoniškumo.

Iš esmės, romano pagrindinis moralas paprastas ir aiškus - visi nusipelnė gyventi taip, kaip nori, tokie, kokie yra, visi turi būti gerbiami ir priimami su savo išskirtinumais. Knygos apimtis man pasirodė per ilga tokiam pasakojimui, tačiau visą kūrinį sekė mintis, kad tikrai norėčiau pamatyti ekranizaciją.

Apibendrinant, pažintinė kelionė su Irvingu, tikiuosi, ties šia knyga nepasibaigs.

Nebuvau emigravusi, net "juodų darbų" gyvenime nedirbau, todėl knygą skaičiau su smalsumu ir su nuostaba. Suprantu, kad skolos, badas ir noras gyventi be baimės daug ką lemia, ir vis tiek buvo sunku priimti faktą, kad dėl to...

Nebuvau emigravusi, net "juodų darbų" gyvenime nedirbau, todėl knygą skaičiau su smalsumu ir su nuostaba. Suprantu, kad skolos, badas ir noras gyventi be baimės daug ką lemia, ir vis tiek buvo sunku priimti faktą, kad dėl to žmogus gali ryžtis dirbti monotonišką darbą per visą dieną (daugiau nei 12 val.), be poilsio dienų, toli nuo namų ir nuo savų, ir taip metus, o gal ir dar daugiau. Ir viskas tik tam, kad kažkada galėtum oriai gyventi.



Knygos veikėja - drąsi moteris, ir ji bando oriai gyventi ne kažkada, o dabar, iš karto. Emigracijoje, dirbant pievagrybių fermoje tai sekasi sunkiai, nes čia reikia darbo jėgos, ne orumo, ir tai skaudina.



Nepaisant to, kad knyga parašyta tikrai ne apie pačią šviesiausią emigracijos pusę, skaityti ją gana lengva, nes autorė iš visko juokiasi - ir iš savęs, ir iš tautiečių, ir iš šeimininkų. Savigailos mažoka ir ją seka ryžtingi sprendimai keistis ir keisti. Dėl to knygą gali būti verta perskaityti galvojantiems, kad gyvenimas juos nepakankamai myli.

Ne taip gerai, kaip S.T.Kondrotas, bet tiko. Nesitikėjau apie sibirą ir evenkus. Viskas tiksliai, vaizdžiai aprašyta. Jokių sunkumų vaizduotėj matyt knygos pasakojimą. Įdomios istorijos supintos. Sklandžiai skaitėsi. Ir...

Ne taip gerai, kaip S.T.Kondrotas, bet tiko. Nesitikėjau apie sibirą ir evenkus. Viskas tiksliai, vaizdžiai aprašyta. Jokių sunkumų vaizduotėj matyt knygos pasakojimą. Įdomios istorijos supintos. Sklandžiai skaitėsi. Ir intriga liko neišrišta. Tas kažkiek pykdė, bet gerai. Stipriai užsibaigė knyga, emocijų sukėlė protagonisto poelgis. Tiek.

"Šioks toks teisingumas" tai anglų detektyvas,kuriame pasakojama paini ir žmogžudystės istorijoje, kurioje gausu žmonių turinčių motyvus nužudyti, tačiau iki pat pabaigos neaišku kas ką nužudo. Todėl detektyvams reikia...

"Šioks toks teisingumas" tai anglų detektyvas,kuriame pasakojama paini ir žmogžudystės istorijoje, kurioje gausu žmonių turinčių motyvus nužudyti, tačiau iki pat pabaigos neaišku kas ką nužudo. Todėl detektyvams reikia gerai padirbėti,kad išaiškintų žmogžudystes.
Nors nesu detektyvų mėgėja, tačiau ši knyga įtraukė ir nepaleido iki pat pabaigos, jaučiausi lyg žiūrėdama detektyvinį serialą. Mėgstantiem detektyvus tikrai rekomenduočiau šią knygą.